Pas „Adamsų šeimynėlę“ būtina užsukti bent tris kartus

Jauniausias iš Adamsų pagal scenarijų 11–13 metų paauglys Pūgžlys, turintis ir nedidelę solinio vokalo išraišką, kuriamas trijų skirtingo amžiaus jaunuolių. Jauniausias – Jonas Kaminskas iš Kauno 1-osios muzikos mokyklos, kur mokosi groti saksofonu. Porą metų vyresnis – Kauno M.Petrausko muzikos mokykloje dainavimo besimokantis Ervinas Jasevičius. Trečiasis – Kauno J.Gruodžio konservatorijos dainavimo skyriaus abiturientas Vygantas Bemovas. Kiekvienas jų savaip spalvina šį paniurėlį ir keistų pomėgių personažą, gana laisvai jausdamiesi scenoje tarp vyresnių aktorių ir solistų.

Net ir nedideli Adamsų giminės veikėjų vaidmenys kupini detalių, kurios suteikia jiems svarbos. Didelis ūgiu, bet neturintis savo teksto (jį atstoja emocijas išreiškiantis urzgimas) nebylus liokajus Svirdulys miuziklo pabaigoje netikėtai uždainuoja. Gal ir nieko keisto, kad dainuoja Žygimantas Galinis, sukūręs pirmuosius nedidelius solinius vaidmenis ne tik Kauno, bet ir Vilniaus teatrų scenose, ar vokalo studijas Kaune pradėjęs Povilas Strikaitis. Staigmena tampa sodraus boso vokalą demonstruojantis šokėjas ir choreografas Dainius Bervingis.

Virsmai ir nauji amplua

Adamsų šeimynėlės antipodai – Melas (Jonas Lamauskas, Giedrius Prunskus) ir Alisa (Kristina Siurbytė, Ieva Vaznelytė) Beinekiai ir jų sūnus Lukas (Martynas Beinaris, Jurgis Jarašius, Martynas Kavaliauskas), atvykę iš normalaus pasaulio pas tariamai nenormalius, pasitelkiančius juodąjį humorą bendraujant Adamsus.

Vystantis veiksmui, Beinekių elgesys, net ir Adamsų akimis, tampa per juodas. Tačiau ar elgtis beprotiškai yra blogai? Visiems Beinekius kuriantiems atlikėjams tenka priverstinės transformacijos užduotis. Ji stipriausiai paliečia Alisą, tad ją kuriančioms abiem solistėms tenka nemažas "stogą raunančio" vaidmens krūvis, kurį jos sėkmingai įveikia.

Tačiau, ko gero, žaviausias personažas miuzikle – dėdė Pūlinys, kuriamas Gedimino Maciulevičiaus ir Žano Voronovo. Ypač pastarasis solistas balso atspalvių ir veido ir akių išraiškos įvairove sukelia daugiausia simpatijų. O scena su mėnuliu, nors ir saldokai skambanti šalia šeimas supriešinančių kontrastų, tampa bene įsimintiniausiu miuziklo numeriu. Pūlinio vaidmuo išsiskiria ir savo nepritapimu nė prie vienos iš prieštaringųjų pusių. Nors ir būdamas vienas iš Adamsų, jis į juos nepanašus, tačiau nepanašus ir į vadinamuosius normalius Beinekius. Tai kas gi yra normalu? Ko gero, išlikti savimi.

Muzikinės dalies pastatymo vadovas – Julius Geniušas, taip pat diriguojantis spektakliams. Tačiau malonus atradimas – jaunasis dirigentas Ričardas Šumila, pirmą kartą stojęs prie miuziklo partitūros priešais mūsų teatro orkestrą ir dirigavęs pirmuosius premjerinius spektaklius. Tiesa, įžanginį mostą prieš kiekvieną spektaklį parodo ne jis, o... Daiktas! Kaip? Ateikite ir pamatysite!