- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos" yra jau trečia paroda, skirta visuomenei supažindinti su pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos pašto ženklais ir žmonėmis, stovėjusiais prie nepriklausomos valstybės pašto ištakų.
Skubos tvarka
Pirmieji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai buvo išleisti Vilniuje 1918 m. gruodžio 27–30 (31) d. Dėl nedidelio jų tiražo ženklai greitai baigėsi ir iškilo poreikis tęsti jų spausdinimą. Kadangi 1919 m. sausio pirmosiomis dienomis Vilnius buvo užimtas priešiškos kariuomenės, Vilniuje tęsti pašto ženklų spausdinimą nebebuvo galimybių. Pašto ženklų spausdinimo darbus teko tęsti Kaune. Dėl šios priežasties pirmi Kaune išspausdinti pašto ženklai gavo atitinkamai Kauno pirmos, Kauno antros ir Kauno trečios laidos pavadinimus.
Tačiau buvo aišku, kad ir šie pašto ženklai bus greitai sunaudoti, todėl buvo kreiptasi į privačią H.S.Hermano firmą Berlyne dėl lietuviškų pašto ženklų spausdinimo dideliu tiražu. Šie Berlyne atspausdinti lietuviški pašto ženklai pagal spausdinimą vadinami atitinkamai pirma, antra, trečia ir ketvirta Berlyno laidomis. Ženklai – spalvoti, piešinio centre, ovaliame lanke, pavaizduotas Lietuvos valstybės herbas Vytis, virš Vyčio – užrašas: "Lietuvos pašto ženklas". Tai buvo pirmieji spalvoti nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai.
Piešiniai, pagal kuriuos buvo atspausdinti pirmieji spalvoti Lietuvos pašto ženklai, neišliko.
Ginčai dėl autorystės
Duomenų apie šių pirmų spalvotų pašto ženklų gaminimą ir platinimą išlikę labai nedaug. Yra duomenų, kad dar 1918 m. gruodį buvo parengti šeši būsimųjų Berlyno laidų ženklų projektai, kuriuos tuometis Pašto valdybos viršininkas B.Tomaševičius prašė Susisiekimo ministro patvirtinti. Ar jie buvo patvirtinti, ar ne ir kokie konkrečiai jie buvo, žinių nėra, kadangi piešiniai, pagal kuriuos buvo atspausdinti pirmi spalvoti Lietuvos pašto ženklai, neišliko.
Tyrinėtojai iki šiol neprieina prie bendros nuomonės ir dėl šių ženklų autorystės. To meto spaudoje minima, kad Tadas Daugirdas ir Kazys Šimonis buvo pateikę Susisiekimo ministerijai pašto ženklų pavyzdžių, kuriuos ministerija priėmusi, tačiau kurio autoriaus pasiūlytą variantą galutinai patvirtino ir kuris buvo įgyvendintas, patikimų įrodymų nėra. Todėl jų autoriais laikytini T.Daugirdas ir K.Šimonis.
Ženklai buvo spausdinami lapais po 100 ženklų (10 x 10) kiekviename. Skirtingai nuo ankstesniųjų (Vilniaus ir Kauno "baltukų"), visi šie ženklai buvo, kaip ir pridera, su vandens ženklais ir klijais. Pirmosios dvi laidos buvo atpausdintos ant storo, pilko, su medienos plaušeliais, duonos kortelėms spausdinti skirto popieriaus. Taip atsitiko todėl, kad 1919 m. sausį Berlyne prasidėjo darbininkų sukilimas, į kurį įsitraukė ir spaustuvininkai. Dėl kilusio sukilimo sutriko normalus darbas, ėmė trūkti tinkamo popieriaus. Pirmųjų dviejų laidų ženklų tiražai buvo nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. vienetų.
Neapsieita be skandalų
Trečia ir ketvirta Berlyno laidos buvo atspausdintos jau ant gero baltos spalvos popieriaus. Jų tiražai buvo labai dideli – siekė nuo 980 tūkst. (1 ir 3 auksinų vertės) iki 4,98 mln. (30 skatikų vertės) vienetų.
Su šių pastarųjų dviejų laidų spausdinimu ir platinimu susiję net keletas kriminalinį atspalvį turinčių aplaidumo ar piktnaudžiavimo atvejų, kai tam tikri kiekiai ženklų neaiškiomis aplinkybėmis dingdavo. Kai kuriais atvejais dingę ženklai po kiek laiko atsirasdavo (tariamos vagystės iš Berlyno laidų ženklų gaminimo tarpininkės – pramonės ir prekybos bendrovės "Banga" – atvejis), kai kuriais – dingusių ženklų likimas taip ir liko apgaubtas paslapties ir spėlionių (Kauno pašto viršininko padėjėjo Oskaro Grabausko, turėjusio Berlyne prižiūrėti pašto ženklų spausdinimo darbus ir už didelį kyšį nelegaliai pardavusio didelį kiekį pašto ženklų, baudžiamoji byla).
Pirma Berlyno laidų siunta buvo atspausdinta ir Lietuvą pasiekė 1919 m. vasario viduryje, paskutinė – tų pačių metų gegužės pirmoje pusėje. Apyvartoje šie ženklai buvo nuo 1919 m. vasario vidurio iki 1922 m. spalio 1 d.
Kauno regioniniame archyve eksponuojama paroda parengta žymaus Lietuvos pašto ženklų kolekcininko, Lietuvos filatelistų sąjungos (LFS) Kauno skyriaus pirmininko Edmundo Liesio rinkinio pagrindu.
Kas? Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos".
Kur? Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio g. 28B).
Kada? Atidarymas – balandžio 25 d. 14 val. Veiks iki rugsėjo 30 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinė-piknikas: nemokamos pramogos, koncertas ir staigmenos
Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, norinčius švęsti kartu, gegužės 18 d. kviečia dalyvauti 100-mečio Gegužinėje. Tai vienos dienos festivalis, kuris v...
-
Kauno miesto simfoninis orkestras sezoną uždarys su Niujorko „Metropolitan Opera“ žvaigždėmis3
2022 metų gegužę operos gerbėjai Lietuvoje turėjo nuostabią galimybę kino teatrų ekranuose stebėti tiesioginę Niujorko „Metropolitan Opera“ transliaciją, kurioje pagrindinį vaidmenį G. Puccini operoje „Turandot“ atliko Ukra...
-
KMN programa kvies mąstyti ir kurti
Rytoj Kauno menininkų namai (KMN) pakvies į Žygimanto Kudirkos parodą, kuri veiks neįprastoje vietoje – prie Kauno traukinių stoties, bare „O kodėl ne?“. Čia bus rodoma menininko, atlikėjo, rašytojo Ž. Kudirkos autorinė vide...
-
Santykis, atvedęs į meną2
Prie šviesaus paveikslo, pastatyto ant molberto, prieina austras. Jo akys sminga į paveikslą. Viena, dvi, gal net trys minutės, kol pakelia akis ir taria: „Apie ką tai?“ Apie mūsų jausmus, apie išgyvenimus ir apie gamtą. &bdquo...
-
NKDT ir I. Franko teatro draugystė
Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Ukrainos Nacionaliniu akademiniu Ivano Franko dramos teatru. ...
-
Modernaus meno kūrėjas T. Sokolovas: maišau chaosą su elegancija3
Iki šiol terminas „virtualioji galerija“ reiškė internete įkeltas nuotraukas arba vaizdo įrašus iš parodų. Modernaus meno kūrėjas iš Kauno Tadas Sokolovas ir inovacijų įmonės „Objectverse“ įk...
-
Mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė A. J. Masiulionytė2
Sekmadienį po sunkios ligos mirė Kauno miesto kamerinio teatro aktorė, dailės ir teatro tyrinėtoja Alma Joana Masiulionytė, pranešė Kauno miesto kamerinis teatras ...
-
Filme „Kryčio anatomija“ – muzikos ir klausos (ne)patikimumas2
Daugybę prestižinių apdovanojimų pelnęs ir vienas iš šių metų „Kino pavasario“ svarbiausių filmų „Kryčio anatomija“ (rež. Justine Triet, 2023) įdomus ne tik žiūrėti, bet ir klausyti. Nors filmo muzikinį tak...
-
58-oji „Gintarinė pora“ pranoko šokėjų ir žiūrovų lūkesčius1
Sekmadienio vakarą sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje baigėsi 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Abi savaitgalio dienas vykusio vieno iš giliausias tradicijas turinčių &sca...
-
SEL pranešė apie du koncertus: Klaipėdos ir Kauno šou gerokai skirsis24
Šiais metais gerbėjai kviečiami į dar du didžiulius koncertus – liepos 13 dieną Klaipėdos vasaros estradoje ir gruodžio 14-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tiesa, šie pasirodymai, pasak Egidijaus Dragūno, gerokai skirsis...