Muzikinė kelionė – su valsu, tango, K. Donelaičiu ir tautiniu repu

  • Teksto dydis:

Puoselėti ilgametes tradicijas ir kurti naujas – savo misijai ištikimas Pažaislio muzikos festivalis jau šią savaitę gerbėjus pakvies į laiko patikrintą valsų karaliaus Johanno Strausso muzikos koncertą, atvers tango kultūros ir Lietuvos istorijos puslapius.

Jauni talentai ir J.Straussas

Birželio 9-ąją Kauno jachtklubas paskęs nuostabiausios muzikos garsuose – vyks tradicinis koncertas "Johanno Strausso muzika ant vandens". Šį kartą į svaigųjį Vienos garsų sūkurį klausytojus skraidins Kauno miesto simfoninis orkestras (KMSO), diriguojamas legendinio maestro Juozo Domarko, ir ypatingieji šio vakaro svečiai – jaunieji solistai Lina Dambrauskaitė (sopranas) bei Andrius Apšega (baritonas).

Profesionalios dainininkės karjerą tik pradedanti, bet jau spėjusi pelnyti publikos simpatijas švelnaus tembro soprano savininkė L.Dambrauskaitė – nuoširdi, tačiau ne naivi, racionali, bet kartu šiluma ir svajonėmis spinduliuojanti atlikėja, sužavinti visus klausytojus. Šios savybės jai padeda ne tik kurti įsimintinus personažus, bet ir įgyvendinti drąsiausias svajones. Viena šių svajonių išsipildė dar šį pavasarį – magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigianti dainininkė, laimėjusi atranką tarp kone devynių šimtų kandidatų, įstojo į Londono karališkosios muzikos akademijos operos studiją.

Baritonas A.Apšega – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, kuriantis įspūdingus vaidmenis ir kituose teatruose, vis dažniau koncertuojantis prestižinėse ne tik Lietuvos, bet ir užsienio koncertų salėse. Jaunasis atlikėjas – septyniolikos tarptautinių dainininkų konkursų laureatas, o jo pasiekimai įvertinti garbingais apdovanojimais.

Amžių tėkmėje ryšys tarp muzikos ir vandens visose pasaulio kultūrose tapo labai glaudus. Akademinėje muzikoje gausu pavyzdžių, kai kūrinio gimimą inspiravo upės srauto šėlsmas, ramus paviršiaus raibuliavimas ar nenusakoma vandenų platybė.

Muzikos garsai, sklindantys glotniu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių.

Garsusis valso meistras Johannas Straussas savo atsiminimuose rašė: "Tobulos atostogos... nuolatinis lietus, upelio čiurlenimas ir šiltas kambarys, kuriame aš galiu kurti muziką..." Muzikos garsai, sklindantys glotniu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių.

Taigi romantiškos aplinkos mėgėjams Pažaislio muzikos festivalis siūlo nepraleisti progos ir pasimėgauti idilišku vakaru, kai saulės žara nušviečia pušų viršūnes, mariose supasi laiveliai ir jachtos, o vandeniu grakščiai sklendžia melodingieji Vienos muzikos karaliaus valsai, trankios ir energingos polkos bei arijos iš mėgstamiausių operetės žanro kūrinių.

Amžinasis tango

Birželio 10-ąją Pažaislio festivalis kviečia į Pakruojo rajono Akmenėlių dvaro klojime pristatomą jaudinančią tango evoliuciją atspindintį koncertą "Amžinasis tango". Kvartetas "Ma'Tango" – keturi tango muziką mylintys atlikėjai. Į ansamblį, kuriame skamba Laimono Salijaus ir Luko Katino valdomi akordeonai, subtiliausiomis spalvomis pražystantis Mildos Kazakevičiūtės smuikas ir Indrei Grušelionytei paklūstantis fortepijonas, susibūrė prieš penkerius metus. Profesionaliai parengtose ir su nenumaldoma aistra atliekamose kvarteto programose skamba įvairių stilių ir laikmečių tango muzika: nuo klasikinio tango krikštatėvio Carloso Gardelio iki žanro revoliucionieriaus Astoro Piazzollos kompozicijų.

Visi kvarteto nariai – profesionalūs muzikantai, išreiškiantys save tiek tango stilistika, tiek akademinės muzikos baruose. Smuikininkė M.Kazakevičiūtė – respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, kaip atlikėja žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Šiuo metu ji groja KMSO ir VDU kameriniame orkestre. Akordeono virtuozas L.Salijus – VDU Muzikos akademijos absolventas, savo talentą ir meistriškumą skleidęs bei aukščiausius apdovanojimus pelnęs viso pasaulio tarptautiniuose konkursuose. Vienu iš vertingiausių solisto laimėjimų laikoma 3-ioji vieta JAV vykusiame konkurse "Trophee Mondiale". Atlikėjas rengia solines programas, groja įvairių ansamblių sudėtyse, o jo atliekamas repertuaras aprėpia tiek Baroko epochos kūrinių transkripcijas, tiek šiuolaikinę muziką.

Koncerte karaliausiančio tango ištakos – porinis, laisvos kompozicijos tautinis Argentinos šokis, išsiskiriantis energingu ir aiškiu ritmu. Išpopuliarėjęs gimtojoje šalyje šokis ilgainiui tapo populiarus visame pasaulyje. Tarp daugybės tango stilių žinomiausi yra Argentinos, Urugvajaus, suomiškas, senovinis bei Šiaurės Amerikoje ir Europoje paplitęs tarptautinis (baliaus) tango. Žodžio "tango" kilmė turi afrikietiškų šaknų, aiškinama, kad terminas kilęs iš Pietryčių Nigerijoje gyvenančios vienos  tautos prokalbės ir reiškia šokį, pritariant būgnui. Argentinos rašytojas Jorge Luisas Borgesas tango poetiškai pavadino Urugvajaus milongos sūnumi ir habaneros anūku.

Terminas "tango" pradėtas vartoti tik XIX a. paskutiniame dešimtmetyje, o XX a. pradžioje prasidėjo šokio triumfo žygis per Europą. Pirmasis miestas, kuriame susižavėjusi publika išvydo tango šokėjus buvo Paryžius, vėliau su juo susipažino Londono, Berlyno ir kitų Europos sostinių publika. Baigiantis 1913-iesiems šokis atkeliavo į JAV ir Suomiją. Lydimas populiarumo bangų ir atoslūgių šokis laipsniškai plito visame pasaulyje, o 2009 m. UNESCO įtraukė tango į nematerialaus kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą. Nuo 1977 m. tango karaliumi tituluojamo C.Gardelio gimtadienis gruodžio 11 d. Argentinoje minimas kaip Nacionalinė tango diena.

Pagal muzikos pobūdį tango skirstomas į keletą tipų: saloninis tango, klasikinis tango, tango-valsas, milonga (išsiskiriantis greitesniu tempu), tango-fokstrotas, canyengue (senovinis, itin išraiškingas šokio bei muzikavimo stilius), candombe (Montevidėjuje ir Buenos Airėse gyvenusių afrolotynoamerikiečių šokis), tango nuevo (naujasis tango).

Pagal šokio charakterį ir paskirtį taip pat išskiriama keletas tango stilių. Tango de salon, saloninis tango, šokamas kiek atviresne šokėjų pozicija, leidžiančia naudoti įvairesnius žingsnius, figūras, pasisukimus, grindžiamas improvizacijos principu. Tango milongero šokamas labai susiglaudus, partneriams perduodant vienas kitam dalį savo kūno svorio. Tango nuevo – nauja šokio kryptis, kurioje eksperimentuojama ieškant originalių žingsnelių, kuriant savitą, nepakartojamą individualų stilių. Tango escenario – sceninis tango, kur žiūrovams atliekamos specialiai sukurtos šokio kompozicijos. Šis žanras paklūsta ne šokių klubuose vyraujančioms, o scenos meno taisyklėms. Suomiškasis tango susiformavo XX a. penktajame dešimtmetyje, o ypač išpopuliarėjo kompozitoriui Unto Mononenai sukūrus pjesę "Satumaa" (pasakų šalis). Tarptautinis, arba baliaus, tango – sportinis šokis, atliekamas konkursuose ir varžybose greta fokstroto, Vienos valso ir kt. Nuo argentinietiškojo tango jis skiriasi tuo, kad čia nėra vietos improvizacijai. Šio šokio tikslas – varžybos ir publikos įvertinimas, o argentinietiškasis tango – socialinis šokis, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina jausmai ir saviraiškos galimybės. Taip pat skiriasi šių žanrų melodijos ritmas ir charakteris.

K.Donelaičiui atminti

Sekmadienį, birželio 11 d., Molėtų rajono Dubingių Šv.Jurgio bažnyčioje, padedant Kauno valstybiniam chorui, vadovaujamam profesoriaus Petro Bingelio ir puikiai pažįstamam aktoriui Dainiui Svobonui, bus prisiminta Kristijono Donelaičio asmenybė ir jo prieš daugiau kaip tris šimtus metų nuveikti darbai. Teatralizuoto koncerto metu skambės nuotaikingas kompozitoriaus ir idėjos autoriaus Vidmanto Bartulio kūrinys "Taip, Donelaiti!"

Grožinės lietuvių literatūros pradininku laikomas K.Donelaitis buvo neeilinė, universalių gebėjimų asmenybė, tarsi iš Renesanso epochos nužengęs kūrėjas. Greta išskirtinio literatūrinio talento jis atsiskleidė kaip kompozitorius, kūręs bažnytinę muziką, kaip nagingas meistras, sukonstravęs fortepijoną, barometrą, laikrodį, kaip žemės žmogus, mokėjęs žemę dirbti ir mylėti.

Literatūrologai iki šiol diskutuoja, ar vaizdingi K.Donelaičio pamokslai lėmė poemos "Metai" gimimą, ar Tolminkiemio parapijos tikintiesiems iš sakyklos skambėdavo kuriamo šedevro ištraukos. Kompozitorius V.Bartulis į šį disputą nusprendė pažvelgti savitu aspektu, surinkdamas poemos "Metai" tekstus į vientisą siužetą – pasakojimą, kurio metu skamba keturi K.Donelaičio pamokslai lietuvninkams.

Per "Taip, Donelaiti!" pavadintą koncertinę programą pamokslininko ir pasakotojo vaidmenį atliks aktorius D.Svobonas, organiškai į siužetą įkomponuotas Vlado Švedo, Giedriaus Kuprevičiaus, Algimanto Bražinsko dainas ir liuteronų giesmes atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas meno vadovo Petro Bingelio, o programą vainikuos ketvirtasis pamokslas, idėjos autoriaus V.Bartulio žaismingai perteiktas gretinant netemperuotų autentiškų kanklių skambesį ir žaismingą vadinamojo tautinio repo stilių.


Kas? Koncertas "Johann Strauss muzika ant vandens".

Kur? Kauno jachtklube.

Kada? birželio 9 d. 19 val.

 

Kas? Koncertas "Amžinasis tango.

Kur? Pakruojo raj. Akmenėlių dravo klojime.

Kada? birželio 10 d. 18 val.

 

Kas? muzikinė programa "Vidmantas Bartulis TAIP, DONELAITI!"

Kada? Birželio 11 d. 14 val.

Kur? Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių