- Rasa Aukštuolytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2016-ieji lietuvių profesionaliosios muzikos puslapiuose pažymėti ne viena iškilia sukaktimi. Minint 100-ąsias gimimo metines, jie paskelbti kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno metais. Kita vertus, 2016-ieji reikšmingi ir tuo, jog šiemet sukanka lygiai šimtmetis po kompozitoriaus Česlovo Sasnausko mirties. Prie šių reikšmingų lietuviškosios muzikos herojų sukakčių įprasminimo spalio-gruodžio mėnesiais prisidės ir vienas didžiausių profesionalių chorų Lietuvoje – Kauno valstybinis choras.
Trijuose koncertuose, vyksiančiuose skirtingose erdvėse, nuskambės choro atliekami Č. Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“, J. Juzeliūno „Patarlių simfonija“ bei opera „Žaidimas“.
Spalio 31 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje skambės Č. Sasnausko „Requiem“ ir „Miserere“ (dirigentas Petras Bingelis). „Requiem“ – žymiausias didesnės apimties kompozitoriaus kūrinys, skirtas mišriam chorui ir solistams. Solo partijas atliks choro dainininkai – Kristina Stumbrienė (mecosopranas), Artūras Kurmalijevas (tenoras) ir Deimantas Braukyla (bosas). Atlikėjams pritars Kauno miesto simfoninis orkestras.
„Requiem“ – gedulingos mišios – pirmą kartą nuskambėjo Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje Amžinybėn iškeliavusio dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui. Savo charakteriu, forma ir atlikėjų sudėtimi šis kūrinys peržengia bažnytinės muzikos, mišių sakraliosios formos stiliaus ribas. Vėlesniais metais šio kūrinio vertė pastebėta ir kitų muzikų, pritaikiusių jį simfoniniam orkestrui. Č. Sasnauską minime ir kaip vieną pirmųjų tautinę muziką puoselėjusių kompozitorių: „Requiem“ taip pat aiškiai jaučiama tautinė lietuvių dvasia.
„Miserere“ – monumentalus Č. Sasnausko kūrinys, pirmą kartą atliktas 1988 m. kunigo, vargonininko bei chorvedžio Gracijaus Sakalausko vadovaujamo choro, kuris netrukus po to pavadintas Č. Sasnausko vardu.
Lapkričio 25 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje P. Bingelio diriguojamas choras bei Kauno miesto simfoninis orkestras iš lakoniškų posakių bei sentencijų išaus lietuviškų intonacijų kupiną muzikinę drobę – J. Juzeliūno „Patarlių simfoniją“. Tai vienas vėlyvųjų kūrinių, skirtas kompozitoriaus tėvo atminimui. Rašydamas šią neįprastą simfoniją, J. Juzeliūnas kruopščiai išnaršė Vinco Krėvės-Mickevičiaus parengtus lietuvių liaudies patarlių rinkinius. Kelios dešimtys liaudies išminties ir humoro krislų tapo žodinio simfonijos teksto pagrindu. Apie savo sumanymą kompozitorius rašė: „Norėta ne vien prisiminti Tėvą – tai buvo tarytum pretekstas pamąstyti apie mūsų tautos moralines vertybes, jų ištakas ir dvasią. (...) Iš tų lobių būtų galima sudaryti netgi visą moralinį – etinį kodeksą, teikiantį taiklų atsakymą į visas gyvenimo apraiškas“.
Gruodžio 10 d. Vilniaus kongresų rūmuose nuskambės dar viena J. Juzeliūno kompozicija – dramatiška opera „Žaidimas“ (režisierius Nerijus Petrokas). Šį kūrinį kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru bei solistais diriguojant Gintarui Rinkevičiui choras atliks pirmą kartą. Operą kompozitorius kūrė pagal šveicarų rašytojo Friedricho Dürrenmatto apsakymą „Avarija“, kuris kūrėją sujaudino paradoksalia forma pateikta moraline problematika.
Pagrindinis apsakymo veikėjas – reikšmingą karjerą padaręs komersantas Trapsas. Kelionėje sugedus prašmatniam „Studebaker“ markės automobiliui, jis priverstas ieškoti nakvynės nedideliame provincijos miestelyje. Trapsas sutinka dalyvauti jį priglaudusio senyvo pensininko, buvusio teisėjo namuose rengiamame savotiškame žaidime: nukaršę šeimininko bičiuliai, buvę teisininkai, savo malonumui nagrinėja įvairias praeities ir dabarties bylas. Priėmęs pasiūlytą kaltinamojo vaidmenį, Trapsas žaismingos apklausos prie gausaus vaišių stalo metu pamažu įsisąmonina nusikalstamą savo veiklos, privedusios prie jo pirmtako – sintetinių audinių firmos vadovo (generalinio atstovo) Gigakso, mirties, pobūdį. Didžiausiai teisėjų nuostabai, juokais paskelbtą mirties nuosprendį Trapsas netikėtai įvykdo pats.
„Kai perskaičiau šį apsakymą, mane pirmiausia patraukė jo pagrindinė idėja – asmeninė žmogaus atsakomybė už savo veiksmus, – pasakojo J. Juzeliūnas. Dürrematto apsakyme vyksta savotiškas žaidimas: žaidimas su sąžine, su gyvenimu, su žmonėmis. Atsakomybės jausmas čia įgauna gilesnę prasmę: žmogus tarsi žaidžia su savo esybe, su pačia gyvenimo esme. Štai kodėl sumanęs parašyti operą, aš ją pavadinau „Žaidimu“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!4
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...