Kauno valstybinis choras pradeda naująjį koncertų sezoną

Kartu su vasarą pamažu keičiančiu rudeniu prasideda ir naujasis Kauno valstybinio choro koncertų sezonas. Kaip ir kasmet, pasitelkęs geriausius scenos bendražygius, choras pristatys turiningą, skirtingų epochų ir žanrų muziką apimantį repertuarą. Apie ryškiausius koncertus Lietuvoje – pokalbis su Kauno valstybinio choro atstovu Rimantu Klevečka.

- Kokiais ir kur įvyksiančiais koncertais ketinate pradėti įsibėgėjantį naująjį Kauno valstybinio choro koncertų sezoną?

- Ne vienerius metus stengiamės, kad choro atliekama muzika pasiektų ne tik Kauno, Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos vietovių publiką. Prasidedant rudeniui įsibėgėja naujasis choro veiklos sezonas, o Tauragėje finišuoja jau septintasis dainininko Liudo Mikalausko organizuojamas vokalinės muzikos festivalis. Taip sutapo, kad naująjį choro sezoną pradėsime palydėdami šį Tauragės regionui išties reikšmingą muzikinį renginį. Baigiamajame festivalio koncerte, Tauragės kultūros centre įvyksiančiame rugsėjo 8 d., Modesto Pitrėno diriguojamas choras su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliks Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“.

- Kodėl šis kūrinys pasirinktas atlikti Tauragėje?

Jausmingumu trykštanti ir kartu paslaptingumu alsuojanti C. Orffo „Carmina Burana“ mįslingai lydi chorą visus 2017 metus.

- Jausmingumu trykštanti ir kartu paslaptingumu alsuojanti C. Orffo „Carmina Burana“ mįslingai lydi chorą visus 2017 metus. Šis kūrinys buvo atliekamas Lietuvos nacionalinės filharmonijos 76-ojo sezono pabaigai skirtame simfoninės muzikos vakare Vilniuje, vasarą skambėjo XXII Pažaislio muzikos festivalyje. Atlikti kantatą choras šiemet buvo pakviestas ir į C. Orffo gimtinę – Vokietiją, kur koncertavo Hamburge. Kūrinys ilgą laiką yra choro repertuare, choristų atliekamas su dideliu entuziazmu ir, galima teigti, ištobulintas iki idealaus atlikimo. Ne mažiau šiltai šią muziką priima ir publika. Kur slypi šio patrauklumo ir įtaigos priežastis? Pasaulinį populiarumą pelniusios kantatos tekstus kompozitorius paėmė iš kelis šimtus eilėraščių apimančių XIII a. rankraščių, 1803 m. surastų Bavarijos Alpių papėdėje prigludusiame vienuolyne. Tai eilės, apdainuojančios gamtą, meilę, žmogiškąją prigimtį ir jos silpnybes, užstalės ir satyrinės dainos, kurios įvardijamos kaip „cantiones profanae“ („pasaulietinės giesmės“). Kitaip tariant, kantata prabyla apie tai, kas nesvetima ne tik tolimųjų Viduramžių, bet ir dabarties žmogui, o C. Orffo muzika tiesiog trykšta energija, jausmingumu, spalvomis, įtraukia klausytoją į kerintį ir užburiantį savo pasaulį, dovanoja išties stiprių emocijų ir ilgai išliekančių įspūdžių.

- Kur choro koncertų maršrutas pasuks rudeniui vis labiau išskleidžiant savo spalvų paletę?

- Rugsėjo 22 d. Vilniaus kongresų rūmuose numatytas vieno ištikimiausių choro koncertinės veiklos partnerių – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro – sezono atidarymui skirtas renginys. Jame choras kartu su solistais Edgaru Montvidu ir Kostu Smoriginu, diriguojant Gintarui Rinkevičiui, pristatys Giaccomo Puccini „Messa di Gloria“. Kūrinys, skambėjęs ir XXII Pažaislio muzikos festivalio uždarymo koncerte, italų operos maestro kūryboje užima ypatingą vietą. Savo diplominiam darbui pasirinkdamas svarbiausią katalikų liturginės muzikos žanrą – Mišias, kompozitorius tartum ištarė simbolinį „sudie“ bažnytinei muzikai, kurios tradicijas uoliai puoselėjo kelios G. Puccini šeimos muzikų kartos, kad visą gyvenimą ir veiklą susietų su tikrąją kūrybine aistra – dramatizmo kupinu operos pasauliu. Koncerte skambės ir garsiausių G. Puccini operų ištraukos, įliesiančios daugiau romantiškosios muzikos spalvų.

Spalį choras pasitiks gyva istorija, iškiliausių Lietuvos didikų giminių – Radvilų ir Tiškevičių –praeitimi alsuojančiuose Biržuose, kur nuo 1998 m. rengiamas Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis. Nuolat festivalyje dalyvaujantys Kauno choristai šiemet parengė koncertą „Lietuviškos muzikos paletė“, kuris spalio 3 d. įvyks Biržų kultūros centre. Programoje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vlado Jakubėno, Broniaus ir Antano Budriūnų, Vaclovo Augustino ir kitų kompozitorių kūriniai, atskleisiantys pačias įvairiausias daugiatonės lietuviškos chorinės muzikos paletės spalvas. Choro balsams fortepijonu pritars Beata Andriuškevičienė. Diriguos Petras Bingelis.

Spalio 12–15 dienomis Vilniaus kongresų rūmų sceną užlies Charles Gounodo operos „Faustas“ garsai. Vilnius City Opera (bohemiečių) pristatomoje operos premjeroje choras dainuos kartu su pagrindinius vaidmenis atliksiančiais meksikiečiu tenoru Diego Silva ir sopranu iš Ukrainos Olena Tokar bei lietuvių bosu Almu Švilpa. Akompanuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Diriguos G. Rinkevičius. 1858 m. pasirodęs „Faustas“ – išskirtinės reikšmės veikalas tiek paties Ch. Gounodo kūryboje, tiek ir prancūzų operos istorijoje, kurioje įtvirtino naują – lyrinės operos žanrą. Nors operos libreto pagrindu tapo vienas iš Ch. Gounodo jaunystėje labiausiai pamėgtų literatūros kūrinių – Johanno Wolfgango Goethes filosofinė tragedija, operoje savo dėmesį kompozitorius sutelkė ne į filosofinius apmąstymus, bet į meilės dramą.

- Kaunas ne vienerius metus puoselėja gražias ir prasmingas Vėlinių minėjimo tradicijas. Išėjusiems anapus atminti per Kauno senamiestį nuvilnija daugybės žvakių liepsnelėmis sušvintanti „Sielų upė“. Ne mažiau svarbi Kaunui ir choro puoselėjama tradicija amžinybėn iškeliavusiųjų atminimui skirti kurio nors iš garsiųjų klasikų parašytas gedulingąsias Mišias „Requiem“. Ar šiemet liksite ištikimi šiam prasmingam Vėlinių švenčių akcentui?

- Manau, jog „Requiem“ atlikimas susimąstymo, refleksijos kupinu Vėlinių laikotarpiu išties yra tapęs ir Kauno, ir paties choro tradicija, be kurios šis laikas sunkiai įsivaizduojamas. Tradicijos laikysimės ir šiais metais. Spalio 31 d. susikaupimo valandai pakviesime į iškiliausią sakraliąją miesto erdvę – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. Arkikatedroje, kurioje darniai susipina didingoji gotika ir puošnusis barokas, nuskambės žymiausio klasicizmo epochos muziko – Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“. Turbūt nebūsiu neteisus teigdamas, kad nepaisant daugybės Vienos klasiką išgarsinusių šedevrų, dažniausiai W. A. Mozartas vis dėlto siejamas su šiuo paskutiniuoju ir nebaigtu kūriniu. Žmogaus būties trapumą, šio pasaulio šlovės, turtų ir pripažinimo laikinumą, kurį įprasmina „Requiem“, savotiškai simbolizuoja ir paties kūrėjo likimas. Kompozitoriaus talentas užgeso sulaukus vos 45 metų. Likimas lėmė, kad didysis muzikas, kurio kūrybos genijus nenustoja žavėti ir šiandien, ilsisi nežinomame kape. Choro repertuare esama ne vieno muziko kompozicijos, parašytos tradiciniam gedulingų pamaldų tekstui, tačiau W. A. Mozarto „Requiem“, prie kurio vėl sugrįšime šiemet, chorui turi išskirtinę reikšmę. P. Bingeliui 1969 m. subūrus šį muzikinį kolektyvą, „Requiem“ buvo pirmasis atliktas stambios formos kūrinys.

- Naujajame sezone žadate ir išties įdomių premjerų, ir skatinsite prisiminti klasikinės muzikos aukso fondą, kurio patrauklumas niekada neblėsta, tačiau ar esate klausytojams parengę tai, ką Lietuvos muzikiniame gyvenime būtų neabejotinai galima pavadinti sensacija?

- Manau, kad į sensacijos ir neabejotinai vieno labiausiai įsimintinų muzikinių metų įvykių titulą tikrai gali pretenduoti lapkričio 4 d. tūkstantines minias į Kauno „Žalgirio“ areną sutrauksiantis choro ir Andrea Bocelli koncertas. Apie neprilygstamąjį italų tenorą sakoma, jog tai žmogus Dievo balsu. Klasikinės muzikos pasaulyje A. Bocelli garsėja kaip didžiausiu parduodamų muzikos įrašų skaičiumi išsiskiriantis atlikėjas. Kaune vyksiančiame koncerte klausytojai išgirs įspūdingiausias ir labiausiai mėgstamas operų arijas, kitus populiariausius klasikos kūrinius.

- Kokias Lietuvai, jos visuomenei reikšmingas istorines sukaktis choras ketina įprasminti šį sezoną?

- Šiemet visame pasaulyje minimos 500-osios reformacijos, kuri giliai paveikė ir Lietuvos istorijos tėkmę, metinės. Reformacijos judėjimui teko unikalus vaidmuo skelbiant rašytinį lietuvišką žodį. Minėdamas šią reikšmingą sukaktį Kauno choras su aktoriumi Dainiumi Svobonu yra parengęs teatralizuotą programą „Taip, Donelaiti!“, poezijos ir muzikos kalba įtaigiai atskleidžiančią pirmosios lietuviškos knygos autoriaus, liuteronų dvasininko Kristijono Donelaičio gyvenimą bei kūrybą. Su šia programa, kurioje skamba ir K. Donelaičio kūrybos fragmentai, ir senosios lietuviškos liuteronų giesmės, apkeliavę nemažai po visą Lietuvą išsibarsčiusių miestų ir miestelių, lapkričio 19 d. choras ir dirigentas P. Bingelis pasirodys ypatingoje erdvėje – senojoje Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje, menančioje kadaise gausią ir miesto visuomeniniame, ekonominiame bei kultūriniame gyvenime įtakingą reformatų bendruomenę.

- Ko palinkėtume naująjį sezoną pradedančiam chorui ir koncertuose apsilankysiantiems klausytojams?

- Chorui linkėčiau ekspresijos ir įtaigos, visapusiško meninių ir techninių galimybių atskleidimo atliekant šiam sezonui pasirinktą programą, klausytojams – pozityvių emocijų ir kad kiekvienas apsilankymas mūsų koncertuose taptų nekasdienišku, įsimintinu susitikimu su didžiąja muzika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jurate

Jurate portretas
Šiuo choro žaviuosi ;) Linkėjimai.

KAUNIET4

KAUNIET4 portretas
LABAI MĖGSTU KAUNO CHORO KONCERTUS. AČIŪ..
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių