Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) nuo ryto iki vakaro vyksta intensyvios repeticijos. Taip ruošiamasi pirmajai sezono premjerai, tiksliau, premjeroms: pakeliui į sceną – dvi vienaveiksmės komiškos operos-farsai.

Anekdotinis libretas

Paskutinėmis rugsėjo dienomis rampos šviesą išvys Gioachino Rossini "Vedybų vekselis" ir Giacomo Puccini "Džanis Skikis". Abi operos scenoje pasirodys vienu  metu – žiūrovams teatras suteiks itin retą progą vieną vakarą pamatyti du skirtingus spektaklius.

"Kauno dienos" žurnalistams užsukus į teatrą, solistė Kristina Siurbytė repetavo garsiąją Lauretos ariją iš "Džanio Skikio". Premjerų dirigentas Julius Geniušas ir režisierius Nerijus Petrokas išsakė pastabas: "Pabaigoje neskubėk, juk ir partitūroje prieš tau kreipiantis į tėvą yra pauzė – jos metu patogiai atsikvėpk. Apgalvok tai."

Trijulei išsiskyrus trumpai pertraukėlei, režisierius paaiškina: "Šia arija jauna įsimylėjėlė Laureta kreipiasi į tėvą, čia turi jaustis falšas: operoje šaržuotai pateikiamas apsimestinis jos grasinimas nusižudyti bandant šantažuoti tėvą."

Savu KVMT vadinamas režisierius – čia pastatęs penkis spektaklius – užsimena, kad būtent dėl apsimestinių jausmų vaizdavimo šią ariją G.Puccini draudė dainuoti koncertiniame variante: "Jis buvo įsitikinęs, kad klausytojai nesupras iš konteksto ištrauktos arijos, solistės perdėtai vaizduojamų emocijų – manė, kad viskas gali atrodyti kvailai. Vis dėlto – o likimo ironija – po kompozitoriaus mirties ši arija tapo viena populiariausių koncertiniame repertuare."

Kompromisinis pasiūlymas

Statomų operų gimimą skiria 100 metų, tačiau jas sieja ne tik farso žanras, išsiskiriantis storžievišku juoku, bet ir idėjinis lygmuo, panašios siužetinės linijos.

"Operose pasakojama kaip jaunos poros už savo romantišką meilę grumiasi nelygioje kovoje su miesčioniška ir net grobuoniška aplinka. Čia yra visko: apgaulės, dokumentų klastojimo – kaip tai būdinga šiandienai – ir kilnių poelgių. Šios temos – amžinos. Ir šiuolaikinėje materialioje visuomenėje skirtinga socialinė padėtis dažnai užkerta kelią idealistinei meilei", – pastebėjo N.Petrokas.

Paraleles su nūdiena turėtų sustiprinti Sergejaus Bocullo scenografija: abiejų operų personažai šiame pastatyme apgyvendinti loftuose.

"Vedybų vekselį" ir "Džanį Skikį" jų statytojai vadina tam tikru kompromisiniu pasiūlymu operos vengiančiam Kauno žiūrovui. Pasak komiškas operas sumaniusio statyti J.Geniušo, šiandien žiūrovas ieško pramogų: "Galbūt kažkada mes prieisime ir prie Richardo Wagnerio operų, tačiau šiuo metu daugiau žiūrovų surenka lengvesnių muzikinių žanrų pastatymai. Tikiuosi, komiškose operose išvysime ir tuos, kurie sako: aš nežiūriu operos, nes jos nesuprantu. Aš jiems atsakau: operos nereikia suprasti, ją reikia pajausti. Nes opera eina tiesiai į širdį."
Tiems, kurių neįtikins šis argumentas, dirigentas priminė, kad, "Džaniui Skikiui" pirmą kartą pasirodžius scenoje, kritikai rašė, jog šis spektaklis – puikiai suprantamas ir operos visiškai nepažįstančiam žmogui. Tiek kūrinio muzikinė kalba, tiek dramaturgija yra pateikiama labai aiškiai ir su didžiule humoro doze.

"Ši opera išsiskiria humoro spalvų gausa. Nežinau už "Džanį Skikį" šmaikštesnio operinio kūrinio: čia apstu ir satyros, ir farso elementų su makabrišku juoduoju humoru, – šyptelėjo J.Geniušas. – Operos libretą atpasakojus labai trumpai, išeitų geras anekdotas. Beje, su gilia morale."

Kaip tapyba su grafika

Statomos komiškos operos – muzikine stilistika visiškai skirtingi kūriniai. "Vedybų vekselis" – aštriu pieštuku atliktas grafikos darbas, o "Džanis Skikis" – ekspresionistinė tapyba. Tiek solistams, tiek orkestrui tą patį vakarą persiorientuoti iš vieno kūrinio į kitą – sunkus uždavinys, tačiau tuo įdomiau žiūrovams, – skirtingą kūrinių instrumentinę ir vokalinę kalbą dailės terminais apibūdino J.Geniušas. Pašnekovo žodžiais, šie skirtumai užkoduoti muzikiniuose stiliuose: G.Rossini kūrė bel canto, G.Puccini – verizmo stiliumi.

Pasak režisieriaus, nors veristinės operos yra vertinamos kaip paprastesnės atlikimo ir suvokimo prasme, šiuo atveju toks apibūdinimas negalioja: abi statomos operos labai lavina trupę.
"G.Rossini "Vedybų vekselis" reikalauja tiek orkestro muzikantų individualios technikos, tiek individualaus solistų mąstymo, plastinio veiksmo. Taip pat ir "Džanyje Skikyje": absoliučiai savitas ansamblis. Kiekviena solisto linija – vis kitokia. Tai yra ansamblis disonansu: pilnas spektaklis disponuojančių akordų. Dėl tų šiurkščių, disponuojančių akordų G.Puccini kartais vadiname džiazo pradininku, – pastebėjo N.Petrokas. – Ir ritmų, poritmių sugretinimu, ir kai solistams reikia rasti savo erdvę muzikoje – atrodo, toną paimti nėra iš ko. Tai – moderniosios muzikos apraiškos. Ir tai labai lavina solistus."

Pasak J.Geniušo, G.Puccini "Džanyje Skikyje" sukūrė tikrą balso teatrą su labai plačia garso įtampų skale: solistai turi ir dainuoti, ir šnabždėti, kuždėti, rėkti, klykti. Abi statomos operos – dinamiškos, jose nėra choro partijų: dainuoja vien solistai, kurių kiekvienas kuria individualų personažo charakterį. Operoje "Džanis Skikis" aštuoni pagrindiniai personažai visą valandą neišeina iš scenos. "Jiems nėra kada atsikvėpti, atsikosėti ar kitaip atsipalaiduoti: jie visą laiką įjungti į labai ekstremalų mąstymą, veiksmą ir dainavimą. Jie turi susivokti, būti laiku ir vietoje būtent tame personažo štriche, kurį numatė kompozitorius", – apie aktorines ir vokalines užduotis solistams užsiminė N.Petrokas.

Skamba vis kitaip

"Vedybų vekselyje" ir "Džanyje Skikyje" išgirsime daugelį teatro solistų: dviejose operų sudėtyse jų dainuoja per 30. "Ir nė vieno teatras nesiskolina: esame pajėgūs patys atlikti visas solo partijas", – pabrėžė J.Geniušas. Pagrindinius personažus kuria Tomas Ladiga, Liudas Mikalauskas, Gediminas Maciulevičius, Živilė Lamauskienė, K.Siurbytė, Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčauskis ir kiti.

Dirigentas kvietė ateiti pasiklausyti šių operų ne vieną, bet kelis kartus: "Tuo opera ir žavinga, kad kiekvienas pasirodymas yra unikalus, net ir tada, kai ją atlieka ją ta pati sudėtis. Juk solistas tą patį kūrinį emociškai atlieka vis kitaip. Todėl kiekvienąkart gali išgirsti visiškai kitokią spektaklio interpretaciją." Pašnekovo žodžiais, keletą kartų reikėtų pasiklausyti bent jau "Džanio Skikio" su aštuoniais lygiaverčiais pagrindiniais veikėjais. "Vienu metu girdėti ir matyti iškart visus aštuonis neįmanoma", – ribotas žmogiškas galimybes priminė dirigentas.

Du skirtingų italų kompozitorių operos kūrinius kauniečiai suporavo ne pirmieji. "Džanis Skikis" – paskutiniojo baigto G.Puccini kūrinio – muzikinės trilogijos – dalis. Kitos trilogijos dalys – "Apsiaustas" arba "Sesuo Andželika" – populiarumu smarkiai nusileidžia "Džaniui Skikiui". Jis rampos šviesą dažnai išvysta su kito kompozitoriaus vienveiksme opera arba baleto pasirodymu. Pirmą kartą į KVMT sceną atkeliavęs 1979 m., "Džanis Skikis" skambėjo kartu su Kauno kompozitorių kūriniais.

Komentaras
Benjaminas Želvys
Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas

Nors mūsų teatras dažnai vadinamas operetės teatru, pagrindiniu sezono akcentu šiais metais tampa opera. Pakviesime į tris šio žanro spektaklių premjeras. Pirmosiomis premjeromis – "Džaniu Skikiu" ir "Vedybų vekseliu" – nusižengėme savo pastarųjų metų principui operas statyti originalo kalba. Kadangi žiūrovas nuolat turės ne tik klausyti, bet ir stebėti intensyvų veiksmą scenoje, vokalo partijos čia bus atliekamos lietuviškai.

Lapkričio pradžioje GALA koncertu paminėsime operos korifėjaus Giuseppe's Verdi jubiliejines 200 gimimo metines. Lapkritį pristatysime ir labai solidžią premjerą – rusų kompozitoriaus N.Rimskio-Korsakovo operą "Caro sužadėtinė". Tai viena gražiausių rusiškų operų. Šis spektaklis – antras bendras mūsų teatro ir estų tarptautinio operos festivalio "PromFest" projektas (pirmasis – Giuseppe's Verdi "Attila"). "Caro sužadėtinės" premjera Estijoje jau įvyko – vasarą ji buvo atlikta Pernu ir Taline. Ten "Caro sužadėtinė" buvo labai palankiai priimta, viliamės sėkmės ir Lietuvoje.

Opera pastatyta specialiai festivalio laureatams, kuriais tapo estų, lietuvių, latvių, baltarusių, ukrainiečių solistai. Norintieji pamatyti tikrai tarptautinę šios operos sudėtį, turėtų suskubti į premjerą lapkričio 16 d., nes vėliau svečių vaidmenis perims mūsų teatro solistai.

"Operų savaitgalio" pagrindiniu įvykiu turėtų tapti Ruggero Leoncavallo opera "Pajacai", kurią atveža Baltarusijos nacionalinis muzikinis teatras.

Išskirtinį dėmesį šį sezoną skirdami operai jokiu būdu nesiekiame konkuruoti su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru. Iš mūsų repertuaro iškeliavo keletas anksčiau pastatytų operų, todėl atsirado poreikis pastatyti naujų. Bet mes vis tiek mylime operetę ir miuziklą: kovo mėnesį planuojame šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Franko Wildhorno miuziklo premjerą "Grafas Montekristas". Miuziklą statys režisierius Kęstutis S.Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, kostiumų ir grimo dailininkas Juozas Statkevičius ir kiti.
Naujo šokio spektaklio šį sezoną kol kas neplanuojame – turime puikią praėjusio sezono "Notrdamo legendą". Beveik premjerinis yra praėjusio sezono pabaigoje žiūrovams pristatytas muzikinis spektaklis vaikams "Ausinė kepurė", beje, patikęs ir tėveliams.

Ne sceninė naujiena – spalio pradžioje startuos atnaujinta teatro interneto svetainė. Naudojantis ja bus daug patogiau nei iki šiol internetu pirkti bilietus.