Kaune skambės bliuzas iš Sacharos smėlynų

Muzika ir šokis – paprasčiausios galimybės prisiliesti prie tolimiausių tiek geografine, tiek kultūrine prasme tautų kūrybos. Folkloro motyvus įpynus į šiuolaikines formas, atsiranda dar daugiau galimybių išplėsti auditoriją, pasiekti net ir tuos, kurių širdžiai artimi tik modernūs skambesiai.

Kitą savaitę Kaune koncertuos grupė iš Nigerio "Etran Finatawa". Šios grupės kuriamas dykumų bliuzas labai praplėtė Sacharos muzikos paletę – "Etran Finatawa" pirmoji Vakarų Afrikos klajoklių tautų – tuaregų ir vodabių – muziką bei dainas panaudojo moderniame kontekste. Karščiu ir laisve dvelkianti grupės kūryba kupina novatoriškumo ir gyvybės, ja siekiama atkreipti dėmesį į nepaprastai turtingą Afrikos klajoklių tautų kultūrinį paveldą.

Ši muzika – tai gyvenimo šventimas ir kartu gilus skausmas dėl nykstančių Nigerio tradicijų. Nigeryje "Etran Finatawa" muzika tapo kultu, o jų dainos dainuojamos mokyklose.

– Esate pirmoji grupė, panaudojusi Vakarų Afrikos etninių grupių – tuaregų ir vodabių – muziką ir dainas moderniame kontekste. Kaip apskritai būtų galima įvardyti jūsų kuriamą muziką?

– Savo muziką vadiname klajoklių bliuzu. "Etran Finatawa" yra vienintelė grupė, jungianti dvi klajoklių gentis. Tarp klajoklių tautų "Etran Finatawa" tapo taikos ir vienybės simboliu. Būdami klajokliai susiduriame su tomis pat problemomis, todėl turime burtis draugėn, užuot stoję vienas prieš kitą. Tik tai padarys mus stiprius. Tokia yra mūsų misija, kurią vykdome nuo 2004 m. Kalbama ne tik apie Nigerį ar klajoklius žmones, bet ir visas kitas Afrikos gentis. Išlaikykite savo kultūrą ir būkite kartu. Tai mūsų žinia. Ir ją nešti mums yra gera.

– Kada susikūrė jūsų kolektyvas ir kiek žmonių jį sudaro? Kodėl nusprendėte sujungti skirtingų etninių grupių kūrybą?

– Grupė susiformavo 2004 m. Norėjome sukurti ką nors nauja ir kartu išlaikyti mūsų turtingą kultūrą gyvą! Užimti vietą tradicijoms moderniame pasaulyje. Kultūra yra gyva, nors viskas šiais laikais kinta.

– Pažodžiui grupės pavadinimas "Etran Finatawa" reiškia "tradicijos žvaigždės". Kodėl pasirinkote būtent tokį pavadinimą? Ką jis jums reiškia?

– Pavadinimas reiškia tradicijų žvaigždes. Žvaigždės klajokliams yra labai svarbios, nes dykumoje jos tampa vadovais. Apskritai jos turi daug prasmių. Tradicija mums taip pat yra labai svarbi. Ji išlaiko ryšį su istorija, protėviais, kurie yra mūsų šaknys ir nekintantis visko šaltinis.

Pavadinimas yra sudarytas iš dviejų kalbų – tamašekų bei fulfuldų – žodžių ir tai taip pat atskleidžia mūsų grupės, sujungiančios dvi kultūras, pobūdį.

– Jūsų muzika įvardijama Sacharos bliuzu. Kas būdinga šio stiliaus muzikai?

– Vodabių gentis turi labai gilias dainavimo ir šokių tradicijas, ji naudoja nedaug instrumentų, bet daug ploja rankomis. Visi dainuoja ir šoka. Tuaregai turi daugiau instrumentų: smuiką (imzad), būgną (tendé), vandens būgną (azakalabou), o apie aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį savo muzikoje pradėjo naudoti gitarą, atvežtą jauno vyro iš Libijos. Pargabenus gitarą iš Libijos atgal į Malį / Nigerį ir klajoklių stovyklas, tuaregai susikūrė savo muzikos stilių, vadinamą ichumar (pirmieji šio žanro atstovai buvo "Tinariwen").

– Tuaregų bendruomenėje vyrauja kastų sistema: turime muzikantų kastą, kurioje grojama tradicine gitara tehardant, todėl nepaprasta jaunam ir paprastam žmogui pradėti groti gitara. Tai neakivaizdu, bet gitara yra artima tehardant ir žmonės mano, kad ja groti negalima. Kita vertus, poezija yra taurus veiksmas. Bet laikai keičiasi.

– Kokiais tradiciniais tuaregų ir vodabių genčių instrumentais grojate grupėje, kuo jie jums yra ypatingi? Kokią reikšmę jūsų kultūrose turi šie instrumentai?

– Grojame tendé būgnu, naudojamu per tradicines pramogas, calabash ir vandens calabash instrumentais. Visi šie instrumentai yra neatskiriama mūsų tradicinių švenčių dalis.

– Apie ką yra pasakojama jūsų kūriniuose? Kokias žinias ir įspūdžius siekiate perteikti savo klausytojams? Kokia yra jūsų muzikos misija?

– Dainuojame apie mūsų kultūrą, tradicijas, gamtos grožį, moteris, gyvūnus. Dainuojame vyresniesiems ir jaunimui, primindami apie kultūrą ir tapatybę. Kviečiame rūpintis savo kultūros paveldu. Dainuojame apie taiką ir susitaikymą. Apie žmonių tarpusavio vienybę. Apie kultūros praradimą, vykstantį mūsų laikais, ir apie tuštumą bei liūdesį, apimantį matant, kaip visa tai nyksta.

– Kai kurios jūsų grupės dainos pasižymi gydančiomis ypatybėmis, nes tuaregų ir vodabių kultūrose muzika yra naudojama kaip terapijos priemonė. Gal galėtumėte papasakoti, kaip muzika gydo žmones? Ko reikia muzikai, kad galėtų būti vadinama terapija?

– Daugybėje Afrikos kultūrų muzika yra naudojama gydyti. Vodabiai ir tuaregai turi tokios muzikos. Muzikos ritmai paliečia sielą. Žmonės, ypač turintys psichinių negalavimų, neharmoningi, jų sielos yra sužeistos. Taigi muzika gali jas paliesti ir gydyti. Muzika jiems gražina tinkamą ritmą ir atkuria pusiausvyrą. Kai kurie ritmai ir dainos žmogaus psichiką panardina į transą, o tai padeda kūnui atsigauti.

– Naujausią grupės albumą "Sahara Sessions" įrašėte labai neįprastai: dykumų gilumoje, prisidengę vien gyvūnų odos palapine ir plačiu vidurnakčio žvaigždžių vainiku. Taigi, kas jus įkvepia kūrybai?

– Tai buvo puiki patirtis. Ją įgyvendinti norėjome jau daugybę metų, tai buvo svajonė, kuri pagaliau išsipildė. Buvome konfliktų viduryje – praėjus vos savaitei po albumo įrašymo Malyje prasidėjo karas! Bet slėnyje, kuriame įrašinėjome porą dienų, atradome tylą, taikų pasaulį, kurį prisimename iš anksčiau ir kurio nuo tada labai pasiilgome! Norėjome parodyti, kad nepaisant konfliktų, čia taip pat egzistuoja ramus gyvenimas, kurio neturėtume pamiršti – klajoklių žmonių, gyvenančių kažkur dykumoje. Taigi norėjome parodyti būtent tokį gyvenimą!

– "Etran Finatawa" tapo tuaregų ir vodabių kultūrų ambasadore pasaulyje, Nigeryje jūsų muzika tapo sektinu kultu, o grupės kūrinius dainuoja visos šalies jaunimas. Ar sunkiai ir ilgai dirbote, kol sulaukėte tokio pripažinimo?

– Iš pradžių žmonėms tai, ką darėme, nepatiko. Jie sakė, kad mums reikėtų liautis, nes anksčiau nėra buvę tokio atvejo, kad tuaregų ir vodabių atstovai kartu kurtų muziką. Tai nereiškia, kad taip negali būti! Kiekviena bendruomenė saugo savo kultūrą ir nenori ja dalytis su kitos kultūros atstovais. Dėl to buvo sakoma, kad niekada negalėtume kartu dirbti. O dabar tie, kurie pradžioje mums prieštaravo, labai didžiuojasi mūsų veikla! Jie pamatė, kad muzika yra geriausias sprendimas, kaip suburti klajoklius draugėn.

– "Etran Finatawa" išsiskiria ne tik savo muzika, bet ir sceniniu įvaizdžiu. Kaip jūsų kūrybą priima skirtingų kultūrų atstovai?

– Žmones paprastai pribloškia mūsų apranga. Tačiau visame pasaulyje sutinkame žmonių, jaučiančių ryšį su mūsų muzika, nes kuriame sielai ir tai yra universalu. Mes visuomet jautėme labai stiprų ryšį su kitomis vietinėmis kultūromis, ypač su maoriais iš Naujosios Zelandijos.

Kas? Grupės "Etran Finatawa" koncertas.
Kur? Nacionalinis Kauno dramos teatre.
Kada? Gegužės 22 d. 19 val.