Išeivijos dailės paroda – it pavasarinio vėjo gūsis

M.Žilinsko dailės galerijoje veikia išeivijos dailės paroda, skirta Lietuvos išeivijos dailės fondo veiklos penkerių metų sukakčiai. Parodoje – net 27 žinomi įvairioms kartoms atstovaujantys menininkai, gyvenę ir kūrę skirtingose šalyse: Amerikoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Parodos organizatoriams – Lietuvos išeivijos dailės fondui ir parodos kuratorei prof. Rasutei Andriušytei-Žukienei – teko susidurti su iššūkiu: iš gausios išeivijos dailės kolekcijos, kurią fondas kaupia jau ne vienus metus, atrinkti ir per vieną ar kelis darbus atskleisti lietuvių išeivijos dailės slinktis, kurti pasakojimą apie lietuvių išeivijos dailės raidą per 70 metų, pristatyti jos tematinę ir stilistinę įvairovę.

Keliose salėse eksponuojama paroda chronologiškai ir nuosekliai pasakoja lietuvių dailininkų, gyvenusių Europoje, vėliau emigravusių į tolimesnes šalis, sąlytį su lietuviškąja tradicija, taip pat vadavimąsi iš šios tradicijos, posūkį į abstrakčiąją tapybą, moderniąją grafiką, optinį meną, meno objektų kūrimą.

Pasak parodos kuratorės, daugiausia parodos lankytojų dėmesio sulaukė tarptautinį pripažinimą turinčių ir svetur kuriančių žinomų menininkų Aido Bareikio, Stasio Eidrigevičiaus, Žilvino Kempino, Svajonės ir Pauliaus Stanikų kūriniai. Štai Niujorke gyvenantis ir kuriantis, čia savąją stilistiką suradęs ir tarptautinį pripažinimą pelnęs Ž.Kempinas parodoje pristato instaliaciją "Fontanas", kuri sukurta iš videojuostų, kurias plevena ventiliatoriaus pučiamas oras. Žinomo įvairiapusio Lenkijoje gyvenančio ir kuriančio S.Eidrigevičiaus kūrybinį braižą parodoje atskleidžia tapyba ir nedidelio formato grafikos darbas pastele, vaizduojantis vieną iš dailininko pamėgtų personažų – kaukiažmogį didelėmis akimis. Prancūzijoje kuriančios Rūtos Jusionytės figūratyvinės skulptūros priartėja prie siurrealistiškai realistinio vaizdinio ir visiškai disonuoja su A.Bareikio spalvingomis ekspresyviomis instaliacijomis. Vytenio Jankūno fotografija fiksuoja dinamišką Niujorko metro keliaujančių žmonių kasdienybę. Būdami greta, dauguma šiuolaikinių lietuvių darbų tarsi tarpusavyje diskutuoja, oponuoja vienas kitam, kartu ir papildo vienas kitą.

Parodos kuratorė prof. R.Andriušytė-Žukienė pastaraisiais metais daug dėmesio skiria lietuvių išeivijos dailės tyrimams. 2007 m. išleido monografiją "Akistatos. Dailininkas Vytautas Kazimieras Jonynas pasaulio meno keliuose", parašė ir paskelbė ne vieną straipsnį, skirtą ankstyvajai lietuvių egzilio dailei, atskiriems kūrėjams. Pokalbis su žinoma menotyrininke, dailės istorike – apie šiuo metu svetur gyvenančių ir kuriančių dailininkų kūrybą.

– Esate lietuvių išeivijos dailės specialistė, pastaruoju metu tyrinėjanti tiek ankstyvosios lietuvių išeivijos dailės Vokietijos DP stovyklose tendencijas, tiek rašanti apie po 1990 m. iš Lietuvos į Vakarus išvykusius lietuvių menininkus, pripažinimo sulaukusius svetur. Ar šiuo metu yra skiriama pakankamai dėmesio lietuvių išeivijos dailei, jos istorijos ir dabarties tyrimams ir analizei?

– Mano atsakymas priklausytų nuo to, ką vadinsime dėmesiu. Štai M.Žilinsko galerijoje rodoma privataus Lietuvių išeivijos fondo kolekcijos paroda – tikras dėmesio išeiviams ženklas. Vilniuje neseniai pradėjo veikti Vytauto Kasiulio muziejus, eksponuojantis įvairias su išeivija susijusias parodas. Jau išleisti albumai, skirti vos ne kiekvienam žymesniam kūrėjui, o kolekcininkai atkakliai ieško išeivių kūrinių. Taigi reprezentatyvaus dėmesio pakanka. Kitas dalykas – gilesni, moksliniai, tyrinėjimai. Šioje srityje daug nuveikta praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai buvo išleista knyga "Išeivijos dailė". Ją parašė Lietuvos ir išeivijos mokslininkų kolektyvas (Stasys Goštautas iš JAV, Genovaitė Kazokienė iš Australijos ir vilniečiai – Ingrida Korsakaitė, Viktoras Liutkus, Laima Laučkaitė, Elona Lubytė). Tai buvo gera pradžia. Šiuo metu jau nėra poreikio rašyti apžvalginius darbus. Tiriama giliau ir specifiškiau – menotyrininkai ir muziejininkai domisi ne tik išeiviais iš Lietuvos, bet ir atbėgėliais į Lietuvą (šiai temai neseniai buvo skirta paroda Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje). Tyrimai platėja ir įdomėja. Ilgokai vyravusią ir gana siaurai suprastą Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių kūrybos temą keičia platesnės temos – dailininkų mobilumas, migruojančių dailininkų į Lietuvą atvežtos patirtys, dailės ir politikos sandūros, karo padariniai menininkams. Yra visai nemaža grupelė jaunų tyrinėtojų, dirbančių Kaune ir Vilniuje. Viena iš jų, Vytauto Didžiojo universiteto absolventė menotyrininkė Jolanta Bernotaitytė, neseniai apgynė menotyros disertaciją apie lietuvių dailės parodas JAV XX a. 6–9 dešimtmečiais. Lietuvių išeivijos dailė jau yra tapusi mūsų kultūros dalimi. Todėl tyrimai vyksta panašiu diskursu, kaip įprasta naujausioje Lietuvos menotyroje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

nukabino

nukabino portretas
išeiviją tyliai ir daug ,daug plastmasinių maišų iš oranžinės kirmėlės išlindo nutapetuodami sienas .........jausmas,kad laikinoji sostinė ,kaip musė, į voro tinklą pateko provincialiam suvirškinimui

taip baisu

taip baisu portretas
kai TOKIE reiškiasi viešai. Parodos tikrai ne jiems.

O jeigu ateisiu

O jeigu ateisiu portretas
i tokią paroda pažiurėti, kiek sumokėsit?Per banka pervedat ar išeinant kasoj atiduoda?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Bušido turnyro pristatyme Kaune – brazilo išsišokimas
    Bušido turnyro pristatyme Kaune – brazilo išsišokimas

    “Rytoj aš jį nokautuosiu! Prisiekiu savo mamos gyvybe!“, - sušvokštė Rodrigo Mineiro ir ėmė demonstratyviai mojuoti kumščiais. Karštakošio brazilo pareiškimas pastebimai suerzino Kauno kovotojus...

    1
  • Visada įdomu, kas bus kitą kartą
    Visada įdomu, kas bus kitą kartą

    Pokalbis taip pat yra kūrybos forma. Unikali, jaudinanti, nenuspėjama. Dviejų žmonių pasikeitimas žodinėmis konstrukcijomis kuria emocinį pagrindą arba priešingai – išmuša jį iš po kojų. ...

    1
  • XI Kauno bienalė: vienos atminties negali būti
    XI Kauno bienalė: vienos atminties negali būti

    Tapytoja Atidarydama XI Kauno bienalę kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pažymėjo išskirtinį renginio bruožą – inovatyvų mąstymą ir naujų formų ieškojimą. Neįprastais sprendimais, nepiršdama vienos tiesos &scaro...

  • Kauno menininkų namuose – naujų idėjų skersvėjis
    Kauno menininkų namuose – naujų idėjų skersvėjis

    Jau kurį laiką Kauno menininkų namai (KMN) turi naują vadovą – tai kultūros vadybininkė ir edukatorė Rūta Stepanovaitė. Vilniaus dailės akademijoje taikomosios grafikos magistro studijas baigusios kaunietės, apie dešimtmetį dirbančio...

    1
  • Pažvelgti Laisvei į akis
    Pažvelgti Laisvei į akis

    Vienybės aikštė kadaise buvo neformalaus jaunimo susitikimų vieta, subraižyta riedlenčių ir dviračių ratais. Tai buvo ir pasimatymo greta Amžinosios ugnies, dėl kurio praleidau anglų kalbos pamoką, vieta. Dabar aplink aikštę tvenkias...

    9
  • Autorius gali padėti kritikui tobulėti
    Autorius gali padėti kritikui tobulėti

    Einant centrine miesto alėja, lengvai plaukiantį žvilgsnį sustabdo užrašas: "Tas, kuris skaito knygas, gyvena tūkstančius gyvenimų. Tas, kuris neskaito, gyvena tik vieną". Vieno pastatų fasadų puošiantis užrašas &ndas...

  • Kauniečius viliojo neįprastas stiklo ir šokių vakarėlis
    Kauniečius viliojo neįprastas stiklo ir šokių vakarėlis

    Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (VDA KF) startavo unikalus stiklo meno festivalis. Atidarymo nuotaikas kaitino ne tik stiklo menininkai, bet ir muzikos ritmai. ...

  • Atviros kultūros festivalis „Kaunas opener“ skelbia renginių programą
    Atviros kultūros festivalis „Kaunas opener“ skelbia renginių programą

    Pirmą kartą rengiamas atviros kultūros festivalis „Kaunas opener“ paskelbė savo renginių programą. Ji, lankytojų patogumui, išskirta į dvi pagrindines sritis: kultūrą ir architektūrą. ...

    2
  • Kaunas – tarp 10 pasaulio miestų, pamišusių dėl gatvės meno
    Kaunas – tarp 10 pasaulio miestų, pamišusių dėl gatvės meno

    Leidinys „The Telegraph“ paskelbė 10 pasaulio miestų, pamišusių dėl gatvės meno, sąrašą. Kelionių rašytojas Christopheris Beanlandas į jį įtraukė ir Kauną. ...

    3
  • Muziejus kviečia įamžinti auksinį rudenį
    Muziejus kviečia įamžinti auksinį rudenį

    Turite fotoaparatą ar išmanųjį telefoną? Dalyvaukite nuotraukų konkurse „Rudens pasaka muziejuje“. Atvykite į Lietuvos liaudies buities muziejų ir įamžinkite auksinį rudenį. ...

Daugiau straipsnių