Festivalio savaitgalis – su solidžiais opusais ir lengvais muzikos nėriniais

Viduramžio aidai

Rytoj Kauno valstybinėje filharmonijoje skambės vienas įspūdingiausių Carlo Orffo kūrinių – sceninė kantata "Carmina Burana". Iškalbingą kūrinio partitūrą, versiją, skirtą chorui, solistams dviem fortepijonams ir mušamųjų instrumentų grupei atliks Kauno valstybinis choras, brolių pianistų duetas Motiejus ir Mykolas Bazarai, sopranas Raminta Vaicekauskaitė, tenoras Mindaugas Zimkus, baritonas Andrius Apšega ir mušamųjų instrumentų virtuozai Vladas Šeibakas, Zenonas Bagavičius, Andrius Rekašius, Saulius Astrauskas ir Artūras Zimblys. Gausioms atlikėjų pajėgoms diriguos Kauno valstybinio choro meno vadovas profesorius Petras Bingelis.

C.Orffas – žymus vokiečių kompozitorius ir pedagogas. Kompozitoriaus tėvas, kilęs iš žydų, priėmusių katalikų tikėjimą, šeimos, buvo karininkas, grojo fortepijonu ir keletu styginių instrumentų. Baigęs Miuncheno muzikos akademiją būsimasis kompozitorius dirbo teatro kapelmeisteriu, pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo savanoriu artilerijos pulke, vėliau tapo Manheimo nacionalinio teatro ir Darmštato rūmų teatro kapelmeisteriu.

Nors kompozitoriui nuo nacistinės partijos pavyko nuslėpti savo kilmę, o žinių apie jo ryšius su šia organizacija nėra išlikę, kantata "Carmina Burana" nuo pat premjeros Frankfurte buvo itin populiari nacistinės Vokietijos scenose ir tuomet buvo atlikta daugybę kartų.

Visas kantatos "Carmina Burana" pavadinimas lotynų kalba skamba taip: "Carmina Burana: Cantiones profanae cantoribus et choris cantandae comitantibus instrumentis atque imaginibus magicis" ("Beuerno dainos: pasaulietinės dainos, skirtos dainininkams ir chorams, kartu su instrumentais ir magiškais vaizdiniais").

Tai sceninė kantata, sukurta pagal paties kompozitoriaus parašytą libretą, panaudojant 24 viduramžių laikotarpio eilėraščius iš 1803 m. Beuerno vienuolyne atrasto rankraščio "Codex Buranus" (Beuerno kodeksas). Kantata sukurta 1935–1936 m., jos premjera įvyko 1937 m. birželio 8 d. Frankfurte. Tai pirmoji kantatų triptiko, pavadinto "Trionfi" ("Triumfai") dalis.

Bene žinomiausia kantatos "Carmina Burana" dalis – pakilus choras "O Fortuna", pradedantis ir užbaigiantis kūrinį. Kantatos tekstuose paliečiama daugelis iki šiol savo svarbos nepraradusių temų: sėkmės ir turtų nepastovumas, greita gyvenimo tėkmė, grįžtančio pavasario džiaugsmas ir trumpalaikiai malonumai, kuriuos teikia girtavimas, gausus maistas, azartiniai žaidimai ir kūniška meilė. Savitai įdomią kantatos versiją solistams, chorui, dviem fortepijonams ir mušamiesiems 1956 m. aranžavo paties C.Orffo mokinys Wilhelmas Killmayeris.

Išskirtinio virtuoziškumo, itin plataus balso diapazono ir ypatingos artistinės raiškos reikalaujančias vokalines partijas koncerte atliks trys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir kitose garsiausiose Lietuvos scenose vaidmenis kuriantys solistai: dviejų Auksinių scenos kryžių, "Orfėjo" ir "Fortūnos" nominacijų laureatė R.Vaicekauskaitė, universalus atlikėjas M.Zimkus, puikiai išnaudojantis visas lankstaus ir spalvingo tenoro balso galimybes, bei septyniolikos tarptautinių dainininkų konkursų laureatas A.Apšega.

Nuo šių posmų atsiradimo praėjo daugiau nei 400 metų, tačiau juose minimos aktualijos glaudžiai susieja du tolimus mūsų tautos laikotarpius.

Meilė trunka šimtmečius

Penktadienį Vilkaviškio r. Vištyčio kultūros namuose Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės galimybę išgirsti naujausią kompozitoriaus Vidmanto Bartulio koncertinį projektą "Taip niekas tavęs nemylės", dedikuotą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Programoje, kurią atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas profesoriaus Petro Bingelio, bei aktorius Dainius Svobonas, skambės gražiausios Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Juozo Naujalio dainos ar giesmės, taip pat paties V.Bartulio muzika, lydima įvairių istorinių pasakojimų apie lietuvių tautos gyvenimą tėvynėje. Įėjimas į koncertą nemokamas.

"Tūkstančius metų lietuviai gyveno gražiausiame pasaulio kampelyje prie jūros ir niekas apie jų gražų gyvenimą nebūtų sužinojęs, jei ne vienuolis Brunonas. Iš kitos pusės žiūrint, jei ne Lietuva ir lietuviai, vienuolis Brunonas taip pat nebūtų tapęs žinomu, juo labiau – Šventuoju. Taip, kad Dievo valia kiekvienas ir praranda, ir atranda", – tokiu intriguojančiu pamąstymu prasideda Maironio eilėraščio citata įvardyta programa.

Kompozitorius V.Bartulis šio koncertinio projekto žanrą įvardija kaip laisvai traktuojamą dokumentiką, grįstą istorine-patriotine tematika. Išties čia viskas grįsta tikrais faktais, įvykių aprašymais, tik jie traktuojami remiantis ne pseudopatriotišku rimtumu, o žvelgiant per humoro prizmę.

Kalbėdamas apie muzikos ir teksto sąsajas V.Bartulis teigia, kad šiame projekte muzika nėra vien tekstą iliustruojantis veiksnys. Pagrindinė jos funkcija – suteikti jam solidžią atsvarą. Pasak autoriaus, parinktoji muzika – amžinoji klasika, sudedanti reikiamus akcentus ir suteikianti konkretumo scenoje vykstančiam procesui. Ji tarsi įrėmina, papildo skaitovo tekstą, suteikdama visumai klasikinį, tautinį apibrėžtumą, leisdama suvokti, kad nėra svarbu, kas aprašė tautos istoriją – Lietuva visada išliks savimi.

Apie amžių tėkmėje vis išnyrančias ir pasikartojančias aktualijas kompozitorius, kviesdamas klausytojus į koncertinę programą "Taip niekas tavęs nemylės", kalba: "Viso pasaulio istorijoje kertinės temos išlieka tos pačios, keičiasi tik jas lydintys vardai. Tai puikiai iliustruoja kūrinio finaliniai posmai, nusakantys problemas, ne mažiau aktualias šiomis dienomis. Nuo šių posmų atsiradimo praėjo daugiau nei 400 metų, tačiau juose minimos emigracijos, valdančiųjų skaidrumo ir objektyvumo aktualijos glaudžiai susieja du tolimus mūsų tautos laikotarpius.

Fortepijono siautulyje

Penktadienio vakarą Rumšiškių kultūros centre į subtiliai siautulingą koncertą "Kameriniai šokiai" festivalio klausytojus pakvies iš Rusijos atvykęs Ippolitovo-Ivanovo fortepijoninis kvartetas, kuriame muzikuoja pianistė Irina Grayfer, smuikininkė Anastasia Jakushina, altininkė Olga Kogan ir violončelininkas Sergay Ananich. Koncerto metu skambės Johanneso Brahmso, Michailo Ippolitovo-Ivanovo, Antono Viskovo, Antonino Dvorako, Arvydo Malcio bei Giyos Kanchelio kūriniai.

Šis repertuaras pasirinktas neatsitiktinai: gili muzikinė nuojauta, stilistinis tikslumas, greitai kuriami dramatiški muzikiniai dialogai leis klausytojams pasinerti į tikrą kamerinių šokių sūkurį. Muzikos kritikai teigia, kad griežiant šiam entuziastingam ir sparčiai garsėjančiam kolektyvui, klausytojas nepajus kvartetams įprastos pirmojo smuiko lyderystės. Ansamblio nariai sudaro ryškių individualybių ansamblį, kuriame kiekvieno instrumento vaidmuo yra svarbus, o jų visuma – darni ir spalvinga.

Garsaus XIX–XX a. rusų kompozitoriaus ir muzikos veikėjo M.Ippolitovo-Ivanovo vardu pasivadinęs fortepijoninis kvartetas debiutavo prieš 16 metų koncertu Maskvoje Ippolitovo-Ivanovo valstybinio muzikos ir pedagogikos instituto salėje. Vėliau kvarteto nariai tobulino savo žinias Maskvos konservatorijoje. Jau po pirmųjų pasirodymų kvartetas sulaukė puikių atsiliepimų ir apdovanojimų, o vėliau sėkmė lydėjo įvairiuose konkursuose: kolektyvas tapo laureatais Marijos Judinos tarptautiniame fortepijono ir kamerinių ansamblių konkurse Sankt Peterburge, Stasio Vainiūno tarptautiniame fortepijono ir kamerinių ansamblių konkurse Vilniuje, Tesalonikų tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse.

Ansamblis aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais ir sulaukia specialiai parašytų kūrinių: šiam kolektyvui skirti Fiodoro Sofronovo "Fünf Stimmungsbilder", Viktoro Panino triptikas pagal Annos Achmatovos tekstus, graži draugystė sieja kolektyvą su Lietuvos kompozitoriumi A.Malciu, kuris kvartetui dedikavo kūrinį "Milky Way".

Didžiųjų erdvių muzika

Šeštadienio pavakarę Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir sekmadienį Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje publiką džiugins jau trečius iš eilės metus kartu su Kazickų šeimos fondu festivalio vykdomas projektas "Skambančios istorijos", suteikiantis progą mėgautis unikaliu karilionų bei vargonų skambesiu. Šį kartą savo talentu su klausytojais dalysis Nyderlandų karilionierių mokyklos atstovas Christiaanas Winteris.

Ch.Winteris studijavo Nyderlandų bažnytinės muzikos institute bei Utrechto konservatorijoje, kur gilinosi į vargonų, bažnytinės muzikos, chorinio dirigavimo sritis, vėliau baigė Nyderlandų karilionierių mokyklą. Jau kone dešimtmetį Ch.Winteris dirba Alkamaro miesto karilionieriumi, yra Nyderlandų karilionų centro pirmininkas, diriguoja Amsterdamo vokaliniam ansambliui "Duodektet". Šiuo metu atlikėjas rengia menų daktaro disertaciją, kurioje tyrinėja kompozitoriaus Willemo Vogelio įtaką Nyderlandų bažnytinei muzikai. Du dešimtmečius Ch.Winteris dirbo NCRV radijo programose, o Senojoje Amsterdamo bažnyčioje jo muzikavimas skamba jau daugiau nei 30 metų.

Koncertų metų klausytojai turės progos susipažinti su dar vienu svečiu iš Nyderlandų – kompozitoriumi Josephu Johnu Visseriu, kurio naujausias muzikos ir vaizduojamųjų menų projektas pavadintas "Čiurlionis ir kraštovaizdis". Šie Pažaislio muzikos festivalio koncertai yra nemokami, o prieš koncertą Kaune nuo 15 val. jaunieji klausytojai kviečiami į Vytauto Didžiojo karo muziejaus rengiamus istorinius žaidimus.

Valso sūkuriuose

Sekmadienį Kauno jachtklube vyks tradicinis Pažaislio muzikos festivalio koncertas "Johanno Strausso muzika ant vandens", kasmet sutraukiantis būrius svaiginančios muzikos gerbėjų. Šiemet į svaigųjį Vienos garsų sūkurį klausytojus įtrauks Kauno miesto simfoninis orkestras, diriguojamas Vilmanto Kaliūno, ir du nuostabūs solistai: sopranas Raminta Vaicekauskaitė bei tenoras Tomas Pavilionis.

Muzikos garsai, sklindantys raibuliuojančiu vandens paviršiumi, sukelia nepakartojamą įspūdį, įgauna naujų, netikėtų atspalvių, tad romantiškos aplinkos mėgėjus Pažaislio muzikos festivalis kviečia nepraleisti progos ir pasimėgauti idilišku vakaru, kai saulės žara nušviečia pušų viršūnes, mariose supasi laiveliai ir jachtos, o vandeniu grakščiai sklendžia melodingieji Vienos muzikos karaliaus valsai, trankios ir energingos polkos bei arijos iš mėgstamiausių operetės žanro kūrinių.

Tenoras T.Pavilionis – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas, nuolatos dalyvaujantis įvairiuose akademinės muzikos projektuose, tarptautiniuose vokalo meistriškumo kursuose, nuolatos tobulinantis įgūdžius su žymiais italų vokalo pedagogais. Atlikėjas bendradarbiauja su visais didžiausiais Lietuvos orkestrais, dainuoja Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, dalyvauja projektiniuose operų pastatymuose, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, dainuoja populiarios muzikos grupėje "El Fuego".

Kauno miesto simfoninio orkestro dirigentas V.Kaliūnas studijavo obojų ir dirigavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau studijas tęsė Vokietijoje, kurioje pradėjo solo obojininko karjerą SWR Kaiserslauterno radijo orkestre.

Kas? C.Orffo Sceninė kantata "Carmina Burana".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje

Kada? Birželio 12 d. 18 val.

Kas? V.Bartulio "TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS".

Kur? Vilkaviškio r. Vištyčio kultūros namuose

Kada? Birželio 15 d. 18 val.

Kas? Koncertas "Kamerinės istorijos".

Kur? Rumšiškių kultūros centre

Kada? Birželio 15 d. 19 val.

Kas? Koncertas "Skambančios istorijos".

Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje

Kada? Birželio 16 d. 16 val.

Kas? Koncertas "Skambančios istorijos".

Kur? Elektrėnų Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje.

Kada? Birželio 17 d. 11 val.

Kada? Birželio 17 d. 19 val.

Kur? Kauno jachtklube.

Kas? Koncertas "Johann Strauss muzika ant vandens".