Atminties diena – su Č. Sasnausko muzika

Kompozitoriaus palikimas

Šiemet šiuose koncertuose girdėsime universalųjį Kauno miesto simfoninį orkestrą (vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV–Armėnija), vadovas Algimantas Treikauskas), skambųjį Kauno valstybinį chorą (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir solistus Kristiną Stumbrienę (mecosopranas), Artūrą Kurmalijevą (tenoras) ir Deimantą Braukylą (bosas). Atlikėjams diriguos maestro Petras Bingelis. Dalyvauja Beata Andriuškevičienė (vargonai).

Koncertinė programa skambės ne tik Kaune, bet ir Elektrėnų Švč.Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčioje, Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje bei Alytaus Šv.Kazimiero bažnyčioje.

Muzikologė Renata Varanavičiūtė teigia, kad Č.Sasnauskas – vienas pirmųjų lietuvių muzikos veikėjų, aktyvią kultūrinę veiklą pradėjęs XIX a. pabaigoje ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Peterburge. Į lietuvių muzikos istoriją jis įėjo kompozitoriaus, koncertuojančio muziko ir leidėjo darbais.

Č.Sasnausko kūrybinis palikimas nėra gausus, tačiau vertingas, o kompozitoriaus sukurta daina "Karvelėli mėlynasis" ar Jono Mačiulio-Maironio tekstais sukurtos "Kur bėga Šešupė" ir "Marija, Marija" žinomos kone kiekvienam mūsų tautiečiui.

Č.Sasnausko kūrinių sąrašą sudaro apie 100 kompozicijų. Didžioji dalis kūrinių skirta atlikti chorui su pritarimu ar a cappella, taip pat balsui solo su pritarimu. Instrumentinės muzikos srityje kompozitorius yra sukūręs keletą kompozicijų vargonams.

Amžinai ramybei

Koncerto programoje skambės du monumentalūs Č.Sasnausko kūriniai. Pirmasis – vienas anksčiausiai lietuviškos muzikos istorijoje žinomų Requiem, skirtas solo balsams, mišriam chorui ir vargonams.

Requiem (pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio "ramybė") žanro kūrinių pradinė paskirtis – gedulingos katalikiškų apeigų mišios. Pirmuoju žinomu Requiem autoriumi laikomas prancūzų-flamandų muzikos mokyklos kompozitorius Johannesas Ockeghemas, gyvenęs XV a.

Protestantišką Requiem, kurio tekstai skiriasi nuo katalikiškojo, pirmasis įpusėjus XVII a. parašė vokiečių kūrėjas Heinrichas Schützas. XVIII a. Requiem tapo kone populiariausiu tradicinės bažnytinės muzikos žanru. Klasicizmo epochoje Requiem imta kurti nebe Bažnyčiai, o koncertinėms scenoms. Kūrinius užsakydavo privatūs asmenys, valstybių vadovai. Kartais kompozitoriai šiais kūriniais įamžindavo savo asmenines netektis ar dedikuodavo juos patiems sau. Šis žanras liko populiarus ir XX a., bet kompozitoriai vis dažniau pasitelkdavo nebe liturginį, o pasaulietinį tekstą.

Č.Sasnausko gedulingos Mišios pirmą kartą nuskambėjo Peterburgo Šv.Kotrynos bažnyčioje vykusiose pamaldose, kurios buvo skirtos neseniai amžinybėn iškeliavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio garbei. Šis kūrinys savo pobūdžiu ir kompozicijos technika nepriskirtinas tuomečiam grynajam bažnytinės muzikos stiliui: forma ir atlikėjų sudėtimi jis peržengia įprastinių mišių formos ribas.

Č.Sasnausko Requiem būdinga dinaminė įvairovė ir subtilus lyriškumas, atspindintis kompozitoriaus nuoširdumą, jautrią jo sielą. Pagerbiant kūrėją, šis Requiem skambėjo ir per paties Č.Sasnausko laidotuves.

Requiem žanro kūrinių taip pat yra parašę garsūs Lietuvos kūrėjai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Justinas Bašinskas, Vladas Švedas, Antanas Račiūnas, Alvidas Remesa, Vytautas Barkauskas, Osvaldas Balakauskas, Vidmantas Bartulis, Gintaras Sodeika, Zita Bružaitė ir kiti.