Aiškėja daugiau detalių apie radijo stoties pastato Kaune likimą

  • Teksto dydis:

Šiandien vykusiame antrosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje priimtas nutarimas suteikti Vaižganto g. 13D, Kaune esančiam Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui apsaugą įrašant į Kultūros vertybių registrą. Jau rytoj planuojamas aukcionas, kuriame ketinama pastatą parduoti.

Radijo stoties pastato įrašymas buvo vykdomas skubos tvarka, nes pastatui gali iškilti realus pavojus, jeigu bus parduodamas 2018 m. balandžio 17 d. organizuojamame aukcione su galimybe nugriauti. Taip pat visuomenė išreiškė susirūpinimą ir aktyviai teikė raštus dėl šio pastato apsaugos suteikimo, lėmusius spartesnį procesų vykdymą.

„Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatas buvo strateginis objektas ir pirmoji veikianti radijo stotis. 1926 metais iš šios stoties pirmą kartą radijo bangomis nuskambėjo lietuviški žodžiai. Ši stotis reikšminga tiek Lietuvos modernizmo istorijai, tiek valstybingumo formavimosi procesuose“, – komentavo Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kauno tvirtovėje buvo pradėti diegti moderniausi to laiko inžinerinės technikos pasiekimai, o 1912 m. ant aukščiausio Žaliakalnio šlaito buvo pradėti nuolatinės radijo stoties pastato–bunkerio statybos darbai. Siekiant apsaugoti brangią ryšio įrangą nuo artilerijos pabūklų grėsmės, įrengtos iki 4 m storio sienos, kurias dengė žemių pylimas. 1915 m. radijo stotį užėmė Vokietijos kariuomenė, kuri Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. liepos 9 d. pastatą perdavė besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.

Po 1923–1926 m. prancūzų bendrovės „Societe Francaise Radioelectrique“ įvykdytos rekonstrukcijos radijo stoties pastatas įgavo dabartinį vaizdą – nukastas žemių pylimas, užstatytas antras aukštas, suformuoti fasadai, pertvarkytos vidaus patalpos. 1926 m. birželio 12 d. 19 val. į eterį išskriejo pirmieji lietuviško radijo žodžiai „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“. Pirmosios transliacijos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų citatos, muzika. Transliacijos iš Žaliakalnio tęstos iki 1950 m. Iki šiol pirmosios radijo stoties pastatas priklausė Lietuvos radijo ir televizijos centrui.

Pastatas jau buvo pripažintas kultūros paveldo vietovės – Miesto istorinės dalies, vad. Kauno Žaliakalnio 1-oji vertingąja savybe, tačiau nebuvo įrašytas kaip atskiras objektas. 2018 m. balandžio 16 d. nekilnojamojo kultūros paveldo antrosios vertinimo tarybos nutarimu pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą kaip atskiras objektas.

Lietuvos pirmosios radijo stoties pastatui suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, o nustatytų vertingųjų savybių pobūdis yra unikalus architektūrinis bei unikalus istorinis. Saugotinos vertingosios savybės yra pastato kompaktinis tūris, mišrus aukštų išplanavimas, fasadų architektūrinio sprendimo visuma bei kiti konstrukcijos elementai. Saugotinos yra ir pastato viduje nuo Kauno tvirtovės radijo stoties laikų išlikusios storos metalinės kniedytos durys.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Judita

Judita portretas
Prisijungių prie išsaugoti pastatą linkusių žmonių. Pastatas - istorinė vertybė. Jei pastate įsikurtų Radijo muziejus, būtų super.

Pasiekėte tai, ko ir norėjote

Pasiekėte tai, ko ir norėjote portretas
Dabar to pastato tikrai niekas nepirks. Tas pastatas stovės nenaudojamas 20 - 30 metų, kol pats savaime sugrius. Tik tada, kai neliks tų ''vertingų sąvybių'', kas nors jį ir įsigys, pastatys ką nors reikalingo. Toks likimas ištiko praktiškai visus lietuvos dvarus ir daugumą kitų tipo ''vertingų'' pastatų.

Cimcia

Cimcia portretas
Parduokite už 960 milijonų. Pinigai pradžiugins daugiavaikės seimas ir pensininkus
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių