Kau­nie­tė Zi­na Gri­ciu­vie­nė so­viet­me­čiu vie­na­me gė­lių kios­ke su­si­ža­vė­jo puoš­niu ža­lu­my­nu ir jį nu­si­pir­ko su va­zo­nė­liu. Iš pra­džių au­gi­no lau­ke, o pa­skui pa­so­di­no ne­be­nau­do­ja­ma­me šilt­na­my­je ir lei­do jam plis­ti. Da­bar vi­sų pa­mirš­tas šilt­na­mis vi­lio­ja puoš­niais žie­dais ir tam­siais pail­gais la­pais pa­si­puo­šu­siais au­ga­lais.

„Tai vis­ža­lis au­ga­las, ku­ris ket­vir­tais ar penk­tais gy­ve­ni­mo me­tais „at­si­ve­da vai­kų" - išau­gi­na ant šak­nų spe­ci­fi­nius pum­pu­rė­lius, ku­riais ir dau­gi­na­mos pluoš­ti­nės ju­kos. Au­ga­las priau­gi­na „vai­kų" prieš žy­dė­ji­mą ar­ba po jo. Ka­dan­gi ma­no­ji pluoš­ti­nė ju­ka au­ga šilt­na­my­je, tai ji pra­žy­do anks­čiau nei tos, ku­rios au­ga lau­ke. Da­bar šilt­na­my­je tu­riu apie 50 di­de­lių pluoš­ti­nių ju­kų ir dau­gy­bę jų „vai­kų", ku­rių ne­gai­lė­čiau no­rin­tiems au­gin­ti sa­vo skly­puo­se šį nuo­sta­bų au­ga­lą", - sa­kė Z.Gri­ciu­vie­nė.

Pluoš­ti­nės ju­kos so­di­na­mos sau­lė­to­je skly­po vie­to­je. Nors šiems au­ga­lams ne­bai­sus ir 20 laips­nių šal­tis, ta­čiau žie­mai juos reik­tų pri­deng­ti, pa­vyz­džiui, pju­ve­no­mis ar šiau­dais. Be­je, ju­koms la­biau nei šal­tis žie­mą pa­vo­jin­gi ato­drė­kiai, to­dėl jų ne­ga­li­ma so­din­ti sun­kio­se dir­vo­se. Ju­koms pa­tin­ka leng­vas, smė­lė­tas dir­vo­že­mis. Šie au­ga­lai ne­bi­jo saus­rų. Ats­kir­ti jų „vai­kai" so­di­na­mi į lys­vę pa­va­sa­rį ar­ba rugp­jū­tį. Ga­li­ma au­gin­ti ir ku­bi­luo­se, žie­mai pa­lie­kant rū­sy­je.