Nobelio premija pagerbti lazerių atradimai, nušvietę šią tyrimų sritį

Toliau trumpai paaiškiname šių mokslininkų laimėjimus ir galimus jų pritaikymo būdus.

Optiniai pincetai

Pusė šiemetinės prestižinės premijos atiteko JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui), atvėrusiam kelią sukurti „optinius pincetus“ – intensyvius lazerio spindulius, kuriais galima „pačiupti“ ir kilnoti mikroskopines daleles.

Mokslininkas sugebėjo pritaikyti šviesos spindulių spaudimą fiziniams objektams judinti ir tokiu būdu įgyvendino „seną mokslinės fantastikos svajonę“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.

„Optinių pincetų“ lazerio šviesos „pirštais“ galima tiksliai manipuliuoti mažyčiais objektais, pavyzdžiui, atomais, virusais arba gyvomis ląstelėmis, bet jų nepažeisti.

Nobelio komitetas nurodė, kad ši inovacija, kurią A. Ashkinas išplėtojo 8-e ir 9-e dešimtmečiuose, sukūrė „naujų galimybių stebėti ir kontroliuoti gyvybės mechanizmus“.

Optiniai impulsai

Kita premijos pusė atiteko prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) ir kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už bendrą darbą plėtojant itin trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančius lazerius

Kuomet 7-e dešimtmetyje buvo kuriami pirmieji lazeriai, mokslininkai susidūrė su problema, kaip didinti lazerių galią nedidinant jų intensyvumo iki potencialiai pavojingo lygio.

G. Mourou ir D. Strickland išplėtojo čirpuotų impulsų stiprinimo (CPA) technologiją, kuri sudarė sąlygas didinti lazerio galią išsaugant nepavojingą intensyvumą. Tam pasitelkiami nepaprastai trumpi šviesos impulsai.

Pagal CPA lazerio impulsai iš pradžių laiko atžvilgiu pailginami, kad jų intensyvumas sumažėtų, paskui jie vėl sustiprinami ir suspaudžiami.

„Suspausti“ impulsai turi daugiau šviesos per trumpesnį laiką. Tokie lazeriai, kuriais galima dirbti itin preciziškai, dabar plačiai taikomi pramonėje ir medicinoje.

Pasak Nobelio komiteto, šie tyrimai sudarė galimybę sukurti prietaisus, skleidžiančius „trumpiausius ir intensyviausius lazerio impulsus, kada nors sukurtus žmonijos“.

Be kita ko, jų sukurta technologija dabar naudojama akių operacijoms, pašalinančioms regėjimo sutrikimus, ir vėžio tyrimams.