- LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei 90 proc. kibernetinių nusikaltėlių siekia finansinės naudos, o išpirkų prašo šantažuodami ir grobdami kompiuteriuose esančią informaciją. Taip LRT RADIJUI sako Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys. Anot jo, ištisos gaujos, anksčiau užsiimdavusios narkotikų ir ginklų prekyba, pinigų klastojimu, šiuo metu savo veiklą perkėlė į elektroninę erdvę.
Skiria tris kibernetinių atakų grupes
Kibernetinės atakos skiriasi, o rezonansinių atakų per metus nebūna nė dešimties, LRT RADIJUI sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rimtautas Černiauskas. Tačiau, jo teigimu, atakų, kurios vertinamos kaip vidutinio pavojingumo, būna jau daugiau – šimtai: „Ne visos jos rezonansinės ir iškyla į viešumą. Nesėkmingų atakų bandymų kiekvieną dieną būna tūkstančiai.“
Pašnekovas tvirtina, kad internetas yra pasaulinis tinklas, programišiai slepiasi įvairiose valstybėse, kurios neminimos. „Žinoma, mes galime nustatyti, kokius metodus jie naudoja, kokie pirmieji adresai naudoti priedangai. Tačiau toliau pradeda veikti teisėsauga ir ji, naudodama savo įgaliojimus, bando susekti tiek adresus, tiek pačius asmenis“, – pasakoja specialistas.
R. Černiauskas aiškina, kad į teisėsaugą kreipiasi ir žalą vertina pati institucija, patyrusi ataką: „Šiais metais, kiek žinau, buvo kokie 3–4 atvejai, kai dėl to kreipėsi valstybės institucijos. Nežinau, ar dažnai kreipiasi privačios įmonės, reikėtų klausti teisėsaugos.“
Kibernetinių atakų motyvai, anot R. Černiausko, patys įvairiausi, bet paprastai jie skirstomi į tris kategorijas. „Pirma grupė – tai atakos siekiant gauti finansinės naudos. Dažniausiai tai kriminaliniai veikėjai, prašantys išpirkos ar naudojantys kompiuterius, į kuriuos įsilaužia, kitiems tikslams – „botnetams“ ir „DDoS“ atakoms ir kt. Visi tokių atakų motyvai – finansiniai“, – teigia specialistas.
Antra atakų grupė, kaip tvirtina R. Černiauskas, nemaža, o joje veikia haktyvistai: „Galima sakyti ir aktyvistai, atakuojantys iš idėjos, taip norintys paviešinti pasauliui savo poziciją. Jie nori, kad žmonės susimąstytų apie atšilimą, gyvūnų teises ir t. t.“
Pašnekovo įsitikinimu, trečia atakų grupė pati pavojingiausia – tai specializuota veikla, remiama tarnybų, o organizuojama tiesiogiai. „Taip ir vadiname – specialiųjų tarnybų veikla. Ji sudarytų mažiau nei 5 proc. visų atakų. Paprastai taip veikiantys asmenys nesistengia būti matomi, jie gali metų metus kontroliuoti vieną ar kitą struktūrą ir laukti dienos, kai gaus nurodymą kažką pademonstruoti realiai“, – aiškina R. Černiauskas.
Pataria kritiškai vertinti
Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys sako, kad kibernetiniai nusikaltėliai paprastai siekia finansinės naudos: „Didžioji dalis, daugiau nei 90 proc. visų incidentų privačiajame sektoriuje, fiksuotų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, susiję su vienokia ar kitokia ekonomine nauda.“
Pasak R. Rainio, Ryšių reguliavimo tarnyba praėjusiais metais ištyrė daugiau nei 41 tūkst. incidentų, o šiais metais jų skaičius artėja prie 50 tūkst. „Jų labai daug, tai paliečia ir namų vartotojus, ir įmones bei organizacijas. Kyla klausimas, kaip apsisaugoti.“
Paklaustas, kaip kibernetiniai nusikaltėliai siekia finansinės naudos, specialistas aiškina, kad tai daroma labai įvairiai: „Tai gali būti šantažas. Šiais metais labai daug vartotojų palietęs incidentas – vadinamieji koduojantys virusai. Tai virusai, užkoduojantys kompiuteryje esančią informaciją, pavyzdžiui, įmonių buhalterinės apskaitos programas ir jų duomenis, atsargines jų kopijas ir pan.“
Už koduotą informaciją, kaip teigia R. Rainys, prašoma išpirkos, vėliau nukentėję vartotojai gauna kodus, kuriais gali atkoduoti informaciją. „Išpirkos dažnai prašoma virtualia valiuta – bitkoinais, bet nuostoliai gali būti ir kitokie. Informacija yra pirminis šaltinis. Su ja kriminaliniai nusikaltėliai gali pasiekti kodus, kuriuos naudoja vartotojas – socialinių paskyrų, elektroninio pašto dėžučių ir pan.“, – tikina specialistas.
Pašnekovo teigimu, labiausiai nusikaltėlius domina elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys. Tačiau, priduria jis, neatsilieka ir socialinių tinklų paskyros: „Paskui jos gali būti išnaudojamos kitoms atakoms. Galiausiai paskyros gali būti nuomojamos, parduodamos ir pan. Susidaro ištisa grandinė.“
Paklaustas, kaip apsisaugoti nuo kibernetinių nusikaltėlių, R. Rainys aiškina, kad pirmiausia reikia kritiškai elgtis internete. „Reikia kritiškai elgtis ir įvertinti bet kokias užklausas, įtartiną draugų elgesį ir pan. Viską reikia tikrinti ir vertinti“, – sako pašnekovas.
Specialistas pataria naudotis ir techninėmis priemonėmis – nepamiršti kompiuterinės higienos ir antivirusinių programų: „Tai labai svarbus dalykas, nors kibernetiniai nusikaltėliai labai intensyviai naudoja socialinės inžinerijos metodus, o dabartinės atakos yra gana rafinuotos.“
Kaip teigia R. Rainys, kriminalinė policija yra pateikusi daug faktų, rodančių, kad ištisos gaujos, anksčiau užsiiminėdavusios rizikingais verslais – narkotikais, ginklais, pinigų klastojimu ir pan., šiuo metu savo veiklą perkėlė į elektroninę erdvę.
R. Rainys tvirtina, kad kibernetiniai nusikaltėliai siekia kuo ilgiau išlaikyti užgrobtą resursą savo valdžioje, nuotoliniu būdu jį kontroliuoti. „Dažniausiai vartotojas nepastebi jokios įtartinos veiklos, nes naudojamos maskavimosi priemonės. Kompiuterio naudotojui namuose tai padaryti ypač sunku. Tačiau įmonės ir organizacijos gali sau leisti kreiptis į saugos specialistus“, – aiškina pašnekovas. Dabar, anot jo, yra gana stipri kibernetinio saugumo rinka, specialistai gali padėti išspręsti įvairias problemas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Robotikos čempionate varžytis su rusais atsisakiusiems kauniečiams – miesto apdovanojimai29
Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su rusais, sulaukė savo gimtojo miesto įvertinimo. Ka...
-
Parduotuvėse – atspausdinti patiekalai: ateityje tokio maisto atsiras vis daugiau31
Lietuvoje viename didžiųjų prekybos centrų jau galima įsigyti to, ką dauguma iš mūsų regėjome tik televizoriaus ekrane, – 3D spausdintuvu atspausdinto maisto. Šįkart konkrečiai lašišos. ...
-
CERN Baltijos šalių grupės vadove paskirta KTU mokslininkė B. Abakevičienė
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) įvykusiame kasmetiniame CERN Baltijos šalių grupės susitikime jo vadove vienbalsiai išrinkta Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja Brigita A...
-
Medicina tobulėja: melanomą atpažins ir per nuotrauką1
Medikams pastebint, kad odos ligų ir alergijų daugėja, mokslininkai sugalvojo, kaip užkirsti tam kelią taikant ankstyvą diagnostiką. ...
-
Rusų erdvėlaivis „Sojuz“ prisijungė prie TKS
Rusų erdvėlaivis „Sojuz MS-25“ pirmadienį sėkmingai prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS), praėjus keturioms dienoms po to, kai jo startas buvo atidėtas dėl techninės problemos, pranešė Rusijos kosmoso agentūra &bd...
-
Ėmėsi misijos veisti koralus laboratorijoje: ar tai išgelbės nuo išnykimo?
Ką turi bendro koralai prie Maldyvų, Indijos vandenyne, ir ūkanota Jungtinė Karalystė? Britų mokslininkai, užsidarę laboratorijose, pradėjo novatorišką veisimo programą – bandys išsaugoti koralus. Augins naujus vietoje tų, kurie...
-
Ispanijoje sustabdyta „Telegram“ veikla2
Vienas Ispanijos teisėjas nurodė sustabdyti internetinių pranešimų siuntimo paslaugą „Telegram“. Teisėjas nagrinėja transliuotojų iškeltą bylą dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Viena vartotojų grupė sukritikavo jo...
-
„Roskosmos“: pirmoji baltarusių kosmonautė rusų erdvėlaiviu išskrido į TKS4
Pirmoji baltarusių kosmonautė Marina Vasilevskaja rusų erdvėlaiviu „Sojuz“ šeštadienį sėkmingai išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. ...
-
Būna ir taip: muzikos kūrėjui teko ginčytis su dirbtiniu intelektu3
Kad jau dirbtinis intelektas (DI) kuria dainas ir vaizdo klipus, kodėl jam neleidus sugalvoti ir klausimų. Pokalbis su dirbtinį intelektą muzikoje įvaldžiusiu Luku Keraičiu, kuris atsakinėjo į išties originalius, netikėtus DI klausimus. ...
-
JK teismas: kompiuterių mokslininkas C. Wrightas nėra bitkoinų kūrėjas
Jungtinės Karalystės teismas ketvirtadienį nusprendė, kad australų kompiuterių mokslininkas Craigas Wrightas (Kreigas Raitas) nėra Satoshi Nakamoto (Satošio Nakamoto): tokį slapyvardį naudojo kriptovaliutos – bitkoinų – kūrėjas, ...