Ateities perspektyva - laivai be įgulų

Vokietijos mokslininkai įgyvendina projektą, kuris suteiktų galimybę laivus vandenynuose valdyti iš biuro kur nors Vokietijoje, Amerikoje ar Kinijoje.

Valdytų per palydovus

Hamburgo Frauhofeno jūrų logistikos centre vykdomas projektas, kuris pavadintas MUNIN (Maritime Unmanned Navigation through Intelligence in Networks). Jo tikslas sukurti sistemas, kurios leistų valdyti didžiulius laivus be įgulų.

Manoma, kad laivų be įgulų sistemos pirmiausia pradės veikti tarpvandenyninėse linijose. Dideli laivai be sustojimų įveikia ilgus atstumus, rečiau švartuojasi uostuose, todėl juos lengviau valdyti interneto tinklais per palydovus.

Sukūrus laivų be įgulų sistemas, jūrų laivyboje būtų įvykdytas perversmas. Kiekvieną tarpokeaninio laivo įgulą sudaro apie 20 jos narių. Iš biuro per kompiuterinius tinklus laivą valdytų vienas ar keli operatoriai. Galbūt tai būtų daroma pamainomis.

Pačiame laive būtų tik keli techninių tarnybų darbuotojai, kurie stebėtų, kaip funkcionuoja laivo techninės ir kompiuterinės sistemos.
Atkristų palyginti nemažos išlaidos ne tik įgulų atlyginimams, bet ir jūrininkų perskridimams iš vienų šalių į kitas, laivuose keičiantis įguloms.

Ateitis atrodo utopinė

Laivų be įgulų valdymas atrodo, kaip kažkas iš fantastikos srities, tačiau realiai vertinant tai yra įmanoma. Jau yra sukurti visiškai automatizuoti konteinerių terminalai, bepiločiai lėktuvai, netgi išbandyti gatvėmis važinėjantys automobiliai be vairuotojų.

Diegiant bepilotes laivų valdymo sistemas, Hamburgo jūrų logistikos centre sukonstruotas laivo valdymo tiltelis. Jis panašus į laivų treniruoklių tiltelius. Keliuose laivuose jau įdiegtos tokios sistemos. Nors jie plaukioja su įgulomis, tačiau centre galima stebėti, kaip laivas juda, kaip veikia jo varikliai, kaip prasilenkiama su kitais laivais. Vaizdo kamerų pagalba logistikos centre esančiuose ekranuose matomas tikras vaizdas iš eksperimentams pasirinktų laivų.

Bremeno uosto locmanas Peteris Marcusas mano, kad laivų be įgulų ateitis yra utopinė. Kompiuterio sistemomis vedamo laivo kursu neįmanoma "sugaudyti" kiekvieno žvejų laivelio ar jachtos, todėl laivą valdant iš biuro, avarijų tikimybė didėtų. Jo nuomone, laivyboje yra daug niuansų, kai vieno ar kito sprendimo pasirinkimą lemia jūrininkų intuicija ir realių sąlygų įvertinimas išėjus ant atviro denio. Ar sugebės realias sąlygas pajusti operatorius, valdantis laivą iš biuro?

Tendencija – lėtėjantys laivai

Dėl Bremeno locmano abejonių Hamburgo jūrų logistikos centro specialistai turi savo požiūrį. Pradžioje jie siūlo be įgulų laivus plukdyti tik atviruose vandenynuose.

Iš uostų tuos laivus išvestų budinčios įgulos. Laivams praplaukus priekrantės zonas, kur laivyba yra intensyvesnė, jų įgulos atgal būtų parskraidinamos sraigtasparniais. Toliau laivai plauktų be įgulų ir juos vestų biuruose esantys operatoriai. Artėjant prie paskyrimo uosto, jau to uosto budinti įgula būtų nuskraidinama į "laivą vaiduoklį", perimtų jį iš operatoriaus ir įvestų į uostą.
Hamburgo jūrų logistikos centro profesorius Carlos Jahn mano, kad laivų be įgulų „paleidimas“ vyktų ne iš karto. Įgulos laivuose būtų mažinamos nuosekliai, vis daugiau šturmanų funkcijų perduodant operatoriams krante. Pradžioje laivuose būtų mažinami nuolatiniai budėjimai, liktų tik vienos pamainos įgulos narių komplektas, kuris ir išvestų ar įvestų laivus į uostus.

Diegti laivus su mažesnėmis įgulomis arba visai be įgulų skatina ir tai, jog šiuo metu laivyboje vis labiau įsigali vadinamoji slow steaming koncepcija. Pagal ją taupant degalus ir mažinant eksploatacines išlaidas, laivai plaukia lėčiau ir ilgiau. Esant didesnėms įguloms, laivybos išlaidos dėl jų atlyginimų didėja. Laivų, valdomų iš kranto, atsiradimas gerokai sumažintų pasaulinės laivybos ir krovinių gabenimo laivais išlaidas.