V.Vasiliauskas: „Snoro“ istorijoje nieko nedaryčiau kitaip (papildyta)

Centrinio banko vadovas patikino Seimo narius, kad „Snoro“ bankroto istorijoje jis nieko nedarytų kitaip, nei buvo padaryta.

Pakartojo įvykių chronologiją

Antradienį neeilinėje Seimo sesijoje kalbėdamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė informaciją apie tai, kaip vyko „Snoro“ banko priežiūra, kodėl pernai lapkritį valdžia priėmė sprendimą sustabdyti banko veiklą, nacionalizuoti jį ir pradėti bankroto bylą. Atsakyta ir į klausimus dėl parinktam laikinajam komercinio banko administratoriui nustatytos daugiatūkstantinės algos.

„Neretai girdžiu ir pats sau užduodu klausimą - ką šioje situacijoje būčiau daręs kitaip? Galiu atsakyti tiesiai ir atvirai – nieko! Tikrai nieko nedaryčiau kitaip. Elgesį ir sprendimus diktavo situaciją. Tą patį siūlyčiau Lietuvos banko valdybai, tą patį Vyriausybei“, - pabrėžė V.Vasiliauskas, prieš tai pateikęs visą „Snoro“ bankroto proceso chronologiją.

Anot jo, 2004-2011 metais buvo išnaudoti visi teisės aktuose numatyti instrumentai, visos poveikio „Snorui“ priemonės. „Bet rezultatas – nepatenkinamas. Kraštutinė priemonė tapo neišvengiama“, - pabrėžė centrinio banko vadovas.

„Ekonominis priimto sprendimo pagrindimas pradėti bankroto procedūrą - faktinis banko nemokumas. Teisinis pagrindimas – galiojantys teisės aktai“, - pastebėjo jis.

V.Vasiliauskas paaiškino, kodėl laikinuoju „Snoro“ administratoriumi buvo paskirtas ne Lietuvos pareigūnas, o tarptautinės kompanijos atstovas Simonas Freakley. „Negalėjome skirti su Lietuvos banku susijusį asmenį, nes pagal įstatymą laikinasis administratorius turėjo būti nepriklausomas, tai yra ne Lietuvos banko darbuotojas. Kitos priežastys – pasirinktojo administratoriaus patikimumas nekėlė abejonių, patirtis irgi, taip pat ir reputacija“, - teigė centrinio banko valdytojas.

Iki šios dienos išleista 17 mln.

V.Vasiliauskas atskleidė Seimo nariams visą sąmatą, susijusias su S.Freakley alga bei kitomis išlaidomis. „Laikinojo administratoriaus atlygis – 140 tūkst. eurų, jam taip pat buvo nustatyta galimybė samdytis ekspertus, konsultantus, kas ir buvo padaryta. Kas tie konsultantai? Tai tarptautinės kompanijos, turinčios patirties verslo, bankų veiklos konsultavimo, bankroto, audito, teisiniais klausimais“, - sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

„Šiai dienai patirtos administravimo išlaidos – 17,5 mln. litų. Tai atlyginimas laikinajam administratoriui, jo samdytiems konsultantams, administracinės ir organizacinės išlaidos, skirtos rengiantis bankroto procedūroms bei kitos“, - pabrėžė jis.

„Ta 60 mln. litų suma, kuri irgi kartais minima viešumoje, yra viršutinė galimų išlaidų riba per 3 mėnesius – atlygis administratoriaus komandai ir samdomiems konsultantams, banko darbuotojams ir taip toliau. Bet šių galimų išlaidų būtinumą vertins kreditoriai“, - pasakojo V.Vasiliauskas.

Anot jo, už prieš kelerius metus nemokiu tapusį liūdnai pagarsėjusį amerikiečių banką „Lehman Brothers“ bankroto administravimą per pirmuosius keturis mėnesius buvo sumokėta daugiau kaip 24 mln. JAV dolerių, tai yra daugiau kaip 60 mln. litų. „Ir bankroto procesas dar nebaigtas“, - pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Rastas ir identifikuotas milijardinis turtas

Pasak V.Vasiliausko, „jeigu nebūtų imtasi priemonių arba būtų imtasi pavienių priemonių, o ne iškart kraštutinių, tai galėjo atvesti prie kur kas didesnių nuostolių kreditoriams“. „Dabar banko, kuriam taikoma bankroto procedūra, tikslas – užtikrinti kuo didesnę parduodamo turto vertę, kad būtų kuo geriau patenkinti kreditorių reikalavimai“, - sakė centrinio banko valdytojas.

Jis patikino, kad „jau rasta ir identifikuota, kur yra banko turto už 2,3 mlrd. litų“ - apie 1 mlrd. litų pervesta į įvairias privačias sąskaitas, daugiau kaip 500 mln. litų – į sąskaitas ofšorinėse zonose, daugiau kaip 700 mln. litų – į įvairių bendrovių, susijusių su buvusiais banko savininkais, sąskaitas.

„Imtasi teisinių priemonių, siekiant apsaugoti išskirstytą turtą. Jis identifikuotas ir dabar imtasi priemonių, kaip tą turtą sugrąžinti“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas džiaugėsi, kad nei žiniasklaida, nei visuomenė po „Snoro“ istorijos nepasidavė panikai. Be to, išsaugotas komercinių bankų stabilumas. V.Vasiliauskas informavo, kad nuo praėjusių metų lapkričio vidurio, kai „Snoras“ paskelbtas nemokiu, indėlininkų Lietuvos komerciniuose bankuose yra padaugėję 9 procentais Tai sudaro apie 3 mlrd. litų.

Polemizavo iš tribūnos

Seimo nariai turėjo galimybę užduoti klausimus V.Vasiliauskui. Dalis parlamentarų piktai replikavo į jo pasisakymą ir atsakymus, todėl Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar stovėdamas Seimo tribūnoje ne kartą buvo priverstas polemizuoti su tautos išrinktaisiais.

V.Vasiliauskas kelis kartus pakartojo, kad Lietuvos banko atstovas pagal galiojančius įstatymus negalėjo tapti „Snoro“ laikinuoju administratoriumi, todėl reikėjo skubiai samdytis tarptautinį specialistą.

Pasakodamas apie galimai nusikalstamas buvusių „Snoro“ savininkų veikas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas paminėjo, kad dar praėjusią vasarą buvo gauta pakankamai daug nerimą keliančių signalų, kuriuos patvirtino rudenį įvykusi šio komercinio banko inspekcija, pasibaigusi lapkričio viduryje pasiūlymu stabdyti jo veiklą, kas ir buvo padaryta.

Paklaustas apie viso „Snoro“ turimo turto panaudojimą, V.Vasiliauskas atsakė: „Visas turtas, be abejo, yra bankroto masė ir visas turtas eis kreditorių reikalavimų padengimui. Tas turtas taps paskolų portfeliu“.

Valstybinio komercinio banko nebus

Lietuvos banko valdybos pirmininkas sakė nematąs galimybės „Snoro“ likučių vietoje steigti valstybinį komercinį banką. „Visas „Snoras“ ir jo turtas dabar yra kreditorių rankose. Kreditoriai ir spręs, ką su tuo turtu daryti. Koks bus sprendimas – kreditorių apsisprendimo reikalas. Bus, matyt, priimtas protingiausias šioje situacijoje sprendimas“, - kalbėjo V.Vasiliauskas.

Vienas Seimo narys teiravosi Lietuvos banko valdytojo, ar tiesa, kad į „Snoro“ vietą taikosi ateiti didelis Rusijos komercinis bankas ir ar toks atėjimas neturi būti stabdomas, nes neatitiktų Lietuvos nacionalinio saugumo reikalavimų. „Dėl apribojimų – tai būtų jau politinis sprendimas. Aš labiau atsakingas už Lietuvos banko vykdomą pagal įstatymą įsteigtų ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūrinę funkciją“, - atsakė V.Vasiliauskas.