Vartojimo kreditus gauna vos pusė besikreipiančiųjų

Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) nariai, taikydami asociacijos ir „Eurofinas“ patvirtintą atsakingo skolinimo politiką, keičia Lietuvos rinkos stereotipus, jog nebankinės vartojimo paskolos dalinamos visiems.

Patvirtintais LVLKA duomenimis, šių metį pirmajį pusmetį tik pusei besikreipiančiųjų vartojimo kreditai buvo suteikti, rašoma pranešime spaudai.

Naujausiais duomenimis, LVLKA narės per šių metų pirmąjį pusmetį vartojimo kreditus ar lizingo paslaugas suteikė vos 52 proc. visų besikreipusių vartotojų, tai beveik 11 proc. mažiau nei atitinkamu periodu 2010 metais (62,6 proc.).

Pasak LVLKA vadovo, pastebima tendencija, kad žmonės nebesiskolina didžiausių įmanomų sumų. Vartotojai pasveria savo galimybes kelis sykius ir pasirenka tiek, kiek jam tikrai reikia. Niekas nebeima kredito todėl jis yra suteikiamas, žmonės po truputį išmoksta skaičiuot ir planuotis, todėl ir paskolas atiduoti laiku tampa lengviau.LVLKA 2010 m. negalutiniais duomenimis, praėjusiais metais tik apie 3,2 proc. LVLKA vienijamų bendrovių klientų vėlavo gržinti paskolą 90 ir daugiau dienų ir kas ketvirtį vėluojančių gražinti paskolas vartotojų vis mažėjo.Patvirtintais duomenimis 2010 m. pirmą ketvirtį šis procentas buvo – 4,15 proc., pusmetį – 3,05 proc. trečią ketvirtį, jau 2,61 proc., o paskutinį ketvirtį –  2,89 proc.

Tokias paskolas, pasak asociacijos vadovo, galima vadinti probleminėmis, tačiau kiti beveik 97 proc. klientų laikosi įsipareigojimų ir įmokas sumoka laiku arba nevėluodami daugiau nei 90 dienų. Pasak P.Gerulio, tokia blogų paskolų kiekio mažėjimo tendencija išlieka ir šiemet ir planuojama, kad blogų ar vėluojančių paskolų 2011 metais, pirmą pusmetį bus mažiau, nei analogišką praėjusių metų pusmetį, kuomet jis siekė apie 3 proc.Pokyčiai atskiruose rinkos segmentuoseAtskiruose šios rinkos – smulkių, vidutinių ir didelių paskolų – segmentuose vyrauja skirtingos tendencijos.

Pasak smulkių kreditų rinkos lyderės „Moment Credit“ vadovo Viktoro Milkevičiaus, šiemet pirmo pusmečio duomenimis paskolos suteiktos 54 proc. besikreipusių vartotojų. Lyginant su praėjusių metų pirmu pusmečiu tai yra beveik 11 proc. mažiau (64,7 proc.), tačiau efektyvus mokumo vertinimas, gerėjantys ekonomikos rodikliai, stabilizavęsi nedarbo lygis ir vidutinė alga įtakojo tai, kad nors paskolų išduota daugiau, vėluojančių jas gražinti virš 90 dienų vartotojų šiemet sumažėjo 3 kartus nuo 4,22 proc. iki 1,4 proc. (smulkių paskolų segmente).Vartotojai šalyje pradeda skirstyti kredito davėjus pagal poreikį.

Dėl ilgalaikės rinkos dalyvių reklamos ir nuolatinio informavimo apie tai, kad nedidelę sumą galima pasiskolinti ne tik iš draugo ar pažįstamo, mažų kreditų paslauga populiarėja ir įsitvirtina vartojimo paskolų rinkoje kaip specializuota rūšis.Kita mažesnių kreditų populiarėjimo priežastis – tai įstatymu numatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, kuri nuo balandžio 1-osios taikoma  visiems kredito davėjams. Pasak V. Milkevičiaus, tai ypač įtakojo mažesnių kreditų kainos sumažėjimą.

Pasak „Credit24“ vadovo Augusto Štaro, pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė jų klientų paskolos suma, lyginant su praėjusių metų pirmo pusmečio vidurkiu, yra sumažėjusi šimtu litų iki 1125 Lt.

Šiemet paskolos yra suteikiamos vidutiniškai 62% besikreipiančių asmenų, o tai yra 5 procentiniais punktais daugiau negu 2010 metų pirmąjį pusmetį. Šis rodiklis rodo, jog daugėja žmonių, turinčių stabilesnes pajamas, o atsakingo skolinimo politika ir bendras supratimas apie savo galimybes vartotojus skatina skolintis tik tiek, kiek reikia.

Tuo tarpu didesnių sumų vartojimo kreditus žmonės pradėjo imti drąsiau, rodo  „General Financing“ statistika. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Konstantino Balakino, šiuo metu pirkdami išsimokėtinai žmonės skolinasi vidutiniškai 1123 litus, t. y. beveik 150 litų daugiau nei 2010 metų pirmąjį pusmetį, imdami vartojimo kreditus – vidutiniškai 2 100 litų, t.y. 330 litų daugiau nei tai darė praėjusiais metais.