Apšiltinti sienas, pakeisti langus, pertvarkyti šildymo ir karšto vandens sistemą. Šie ir kiti įprasti daugiabučių modernizavimo darbai neabejotinai didina jų energinį efektyvumą bei mažina gyventojų išlaidas. Tačiau ar nenumaldomai brangstant tradicinės energijos ištekliams, o technologijoms kasdien tobulėjant, šiandien pakanka pasikliauti vien tokiomis priemonėmis?

Pionieriška studija

Ilgametę darbo patirtį turintis inžinierius projektuotojas Jurijus Bachitovas, parengęs ne vieną daugiabučio atnaujinimo projektą, pastebi, kad klaipėdiečiai toli gražu neišnaudoja visų renovacijos teikiamų galimybių.

Pašnekovas neneigė, jog nepasitikėjimas, abejingumas, inertiškumas, o neretai ir egoizmas į šį procesą gyventojams trukdo pažvelgti toliaregiškai.

Vieną naujausių specialisto darbų – uostamiesčio daugiabučio Malūnininkų g. 1/ Švyturio g. 12 parengtą renovacijos projektą – būtų galima pavadinti pionierišku.

Projektuotojų brėžinys.

Į jį buvo įtraukta ir saulės elektrinės įrengimo galimybių studija, kurią parengė Klaipėdos universiteto docentė Asta Lapinskienė.

Jei šis priešprojektinis pasiūlymas taptų kūnu, 76 butų namas šiaurinėje miesto dalyje taptų pirmuoju uostamiesčio daugiabučiu, ant kurio stogo atsirastų ištisi saulės fotoelementų blokai.

Kaip pastebėjo A.Lapinskienė, Alternatyvios energijos įstatymas šiandien leidžia daug plačiau naudotis gamtos ištekliais bei iš jų sulaukti nemenkos grąžos.

Stebina keisti argumentai

Įdarbinti kad ir saulės energiją itin apsimokėtų renovuojamuose daugiabučiuose – jų gyventojai gali tikėtis ne tik modernizuojamiems namams priklausančios valstybės paramos, bet ir atitinkamų fondų finansavimo.

Tačiau į tokias ne pirmo būtinumo investicijas žmonės žiūri įtariai. Viena tokių investicijų – ir J.Bachitovo į renovacijos projektą įtrauktas pasiūlymas, kaip būtų galima racionaliai išnaudoti bendro naudojimo patalpas daugiabučio palėpėje.

„Bendrija ieško sprendimų, kaip pastato modernizavimo išlaidos kuo greičiau atsipirktų. Todėl pasiūliau šiek tiek pakelti pastato stogą, pastogėje įrengti butus ir juos parduoti arba išnuomoti. Bet žmonės tam priešinasi. Tenka išgirsti net tokių gyventojų argumentų, kad tada kažkas jiems vaikščios virš galvų. Tenka pripažinti, jog žmonės nesuvokia, kad vieni ar kiti sprendimai bus naudingi jiems visiems ir ilgam laikui. Ir daugelis, deja, gyvena tik šia diena“, – pripažino pašnekovas.

Ar daugiabučio gyventojus įtikins nauda, kurią teiktų saulės elektrinė, studijos iniciatoriai ir rengėjai taip pat nedrįsta prognozuoti.

Kompensuoja 60 proc.

A.Lapinskienės teigimu, tai ne hipotetinis projektas – jame tiksliai apskaičiuotas tiek investicijų poreikis, tiek atsiperkamumo galimybės.

Įvertinus pačių fotoelementų kainą, jų instaliavimo, kasmetines eksploatacijos bei kitas sąnaudas, išlaidos siektų beveik 232 tūkst. litų.

Preliminariais skaičiavimais, 130 saulės fotoelementų per metus pagamintų mažiausiai 28 tūkst. 704, daugiausiai – 29 tūkst. 640 kilovatvalandžių.

Tad jei saulės jėgainės pagaminta elektros energija būtų superkama po 1,63 lito, projektas atsipirktų per 6,6 metų, o iš atitinkamų fondų išsirūpinus 60 proc. kompensaciją – per 2,4 metų.

Tik šiuos skaičius dabar tektų nežymiai pakoreguoti, nes vasario pradžioje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė naujus elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus 2012-iesiems.

Pagal juos neintegruotų saulės jėgainių pagaminta energija, kai įrengtoji galia siekia nuo 30 iki 100 kilovatų, superkama po 1,33 lito, o analogiškos galios integruotųjų – po 1,66 lito. 2 psl. >>