Bendrovės „Rodiklis“ įkūrėjas - vienos didžiausių aferų sumanytojas?

Garsios reklamos bendrovės "Rodiklis" įkūrėjas ir vadovas Robertas Reklaitis dar ne taip seniai atrodė klestintis verslininkas, bet dabar aiškėja, kad jis galėtų pretenduoti į vieno didžiausių Lietuvos aferistų titulą.

Ryškėja didžiulės skolos

R.Reklaitis sukūrė net aštuoniolikos įmonių grupę, kurios priešakyje – bankrutuojanti UAB "Rodiklis". Pasak įmonės bankrotą administruojančios UAB "Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas" atstovų (atstovų pavardės redakcijai žinomos – red. past.), šio žmogaus vadovaujamos įmonės per pastaruosius kelerius metus esą plovė pinigus, apgaudinėjo žmones ir grobstė mokesčius.

Bankroto administratorių pateiktais duomenimis, R.Reklaitis įtariamas naudodavęs įkeistą turtą kaip užstatą kelis kartus ir apgaudinėdavęs bankus, falsifikuodavęs oficialius dokumentus, fiktyviai perpardavęs daugiau radijo eterio nei jo gali būti per visą parą. Administratorių duomenimis, jau suskaičiuota negrąžinta 25 mln. litų skola, kuri priklauso tik vienai iš aštuoniolikos finansinę piramidę sudarančių įmonių.

Piramidės veikimo principas

Pasak UAB "Rodiklis" bankroto administratorių, įtartina veikla buvo organizuojama trimis būdais. Pirmiausia R.Reklaičio kontroliuojamos bendrovės, pasinaudodamos įstatymuose esančiomis spragomis, esą vengė mokėti mokesčius "aukodamos" pinigus savo vadovaujamoms viešosioms įstaigoms, sporto komandoms ir federacijoms. Taip buvo sumažinama arba netgi visiškai išvengiama mokestinė prievolė.

Antrasis schemos veikimo būdas, pasak bankrotą administruojančios įmonės atstovų, yra fiktyvių sandorių įforminimas, siekiant nelegaliai pervesti turtą iš bėdų turinčios įmonės į kitą, dar neprasiskolinusią, ir taip išvengti turto konfiskavimo.

"R.Reklaitis buvo "barterinių" (mainais paremtų – red. past.) sutarčių meistras ir organizuodavo finansinės piramidės įmonių tarpusavio įskaitas – dvi jam priklausančios įmonės viena su kita atsiskaitydavo ne pinigais, o nuperkamu radijo reklamos laiku, būdavo sudaroma fiktyvi tarpusavio įskaitos sutartis ir taip išvengiama PVM mokesčio prievolės", – patikslino bankroto administratoriai. Trečias būdas paremtas galimu dokumentų padirbinėjimu. Taip esą buvo siekiama išvilioti pinigus iš bankų, paskui tą turtą perleisti tretiesiems asmenims, pinigus "paaukoti" ir palikti tuščias įmones bankrutuoti.

Greitai "ištuštinta" įmonė

Rugsėjo 27 d. UAB "Rodiklis" bankrotą administruojančios įmonės atstovai su antstoliu atvyko į UAB "Advilis" patalpas areštuoti jos turto pagal teismo nutartį civilinėje byloje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 0,5 mln. litų turto areštas.

Taip buvo siekiama užtikrinti, kad įmonė nepaslėptų savo turto vykstant teisminiam ginčui, pvz., atgaline data neįregistruotų fiktyvių sandorių arba neišparduotų turto. Tačiau atvykusius bankroto administratorių ir antstolį pasitiko iš anksto pasirengę įmonės atstovai ir jie, kaip teigė bankroto administratorius, per šį susitikimą įregistravo naują direktorių, piktavališkai slėpė teismo nutartimi privalomus pateikti dokumentus ir siuntinėjo pas neva įgaliojimus turinčius įmonės darbuotojus. Antstolis, remdamasis teismo nutarties nevykdymu, UAB "Advilis" nustatė papildomą terminą – pateikti reikiamus dokumentus ir informaciją apie turtą iki šių metų spalio 6 d.

Pasak bankroto administratorių, suėjus antstolio numatytam terminui, UAB "Advilis" liko dirbti tik R.Reklaitis, įmonės turtas ir darbuotojai buvo perleisti kitai įmonei, o įsipareigojimai esą palikti UAB "Advilis".

Elektrikų futbolo komanda

R.Reklaičio kontroliuojamose įmonėse dirbantys žmonės buvo paversti sportininkais – elektrikai, reklamos montuotojai, vadybininkai, rinkodaros specialistai, valytojai ir kiti su sportine veikla tiesiogiai nesusiję asmenys buvo įtraukti į futbolo klubą "Rodiklis".

Pagal tuo metu galiojusį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą sportininkų atlyginimas buvo apmokestinamas tik 15 proc. tarifu. Jei darbuotojai būtų buvę įdarbinti įmonėje, kurioje atlieka pagrindines funkcijas, būtų reikėję mokėti įprastiniu 24 proc. tarifu. Remiantis bankroto administratorių pateiktais duomenimis, futbolo komandai "Rodiklis" R.Reklaičio kontroliuojamos įmonės paaukojo daugiau nei 4 mln. litų. Valstybė dėl R.Reklaičio bendrovių šiais sandoriais sutaupyto pridėtinės vertės mokesčio patyrė beveik milijoną litų žalos. Antanas Nesteckis, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas, teigė esąs įsitikinęs, kad tyrimas dėl įtartinos paramos futbolo komandai vykdomas, tačiau bankroto administratoriai teigia apie šiuos neva vykdomus tyrimus neturintys jokių duomenų.

R.Reklaičio polinkis į sportą neapsiribojo tik įspūdingos sudėties futbolo komanda. Jis įkūrė Lietuvos petankės federaciją ir tapo jos prezidentu. Pasak bankroto administratorių, šiai federacijai su R.Reklaičiu susijusios įmonės paaukojo daugiau nei 2 mln. litų. Sportinėms federacijoms taikoma dar palankesnė mokesčių bazė, nes per ją mokami pinigai ir įsteigiami prizų fondai visiškai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

Milijonas už interneto adresą

R.Reklaičio kontroliuojamų įmonių grupę sudarė apie 18 juridinių asmenų, tarp jų – UAB "Rodiklis", UAB "Vardiklis", "Advilis", "Japoniški valgiai", VšĮ "Garsų harmonija" ir kt. Didžiausia – UAB "Rodiklis" – ilgus metus veikė kaip reklamos gamybos ir kūrimo bendrovė.

Remiantis bankroto administratorių turimais dokumentais, ši įmonė aktyviai skolinosi iš bankų ir kitų kreditorių, kuriems buvo įkeistos atsargos ir kitas turtas. Siekdamas išvengti turto konfiskavimo, R.Reklaitis neva ėmė sudarinėti fiktyvius pirkimo–pardavimo sandorius su jam priklausančiomis įmonėmis.

Dažniausiai tokia schema veikia taip, kad prasiskolinusi įmonė pasirašo fiktyvią pirkimo sutartį su kita tam pačiam savininkui priklausančia ar jo kontroliuojama bendrove ir taip jai prasiskolina. Ši įmonė, pasinaudodama neapmokėta sutartimi ir iš to kylančiu įsipareigojimu, bando neteisėtai perimti įsiskolinusios įmonės įkeistą turtą ir taip išvengia galimo jo konfiskavimo.

Bankroto administratoriai nurodo, kad panaši schema galėjo būti įgyvendinta ir vienoje iš R.Reklaičio kontroliuojamų įmonių UAB "Vardiklis", kuri esą už 1,12 mln. litų pardavė interneto adresą ivartis.lt jo kontroliuojamai bendrovei UAB "Rodiklis". Pagal turimus dokumentus R.Reklaitis avansinėje apyskaitoje esančius grynuosius pinigus neva sumokėjo įmonei "Vardiklis", kurioje tuo metu ėjo vyriausiojo buhalterio pareigas. Po kurio laiko tas pats interneto adresas buvo parduotas fiziniam asmeniui (asmens pavardė redakcijai žinoma – red. past.) vos už kelis litus.

Bankroto administratoriai pabrėžia, kad tokių sandorių R.Reklaičio įmonių grupėje buvo ne vienas. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme yra numatyta prievolė apie grynaisiais pinigais atliekamą sandorį, viršijantį 15 tūkst. eurų, nedelsiant raštu informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT). 

Už interneto adresą sumokėtos sumos dydis viršijo įstatyme numatytą normą daugiau nei dvidešimt kartų, tačiau FNTT Kauno apskrities skyriaus viršininkas Kęstutis Žuromskas teigė, jog tyrimas nevyksta, nes FNTT nėra gavusi jokių oficialių pareiškimų ir informacijos apie jokią nusikalstamą veiką su R.Reklaičiu siejamose įmonėse.

Tačiau "Rodiklio" bankrotą administruojančios įmonės UAB "Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas" atstovai teigia, kad FNTT Kauno apskrities skyriui oficialus raštas dėl šių ir kitų, kaip įtariama, pažeistų teisės aktų buvo pateiktas šiemet spalio 8 d.

Pramoginis laivas dingo

Dar vienas R.Reklaičio veiklos būdas – tarpininkavimas perkant automobilį išperkamosios nuomos pagrindu. Lietuvoje už automobilį bendrovės ir privatūs asmenys negali atgauti sumokėto pridėtinės vertės mokesčio, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė naudojama tiesiogiai įmonės veikloje.

Pasak bankroto administratorių, pastarąjį kriterijų neva atitiko UAB "Rodiklis", todėl R.Reklaitis esą nusprendė tapti tarpininku ir, suradęs pirkėjų, pasiūlydavo jiems įsigyti automobilį per savo bendrovę ir taip išvengti PVM mokesčio prievolės. Už tai pirkėjai R.Reklaičiui neva mokėdavo sutartą komisinį mokestį.

Beje, R.Reklaitis nurodė antstoliui, areštavusiam automobilius (antstolio pavardė reakcijai žinoma – red. past.), dvylika automobilių parduoti Genovaitei Aleknavičienei, kuri esą reikalavo iš pirkėjų, tarp kurių buvo nemažai grupėje dirbančių žmonių, sumokėti vieną ar kelias papildomas "įmokas". Su G.Aleknavičiene kelis kartus buvo bandyta susisiekti mobiliuoju telefonu, tačiau jis buvo išjungtas. R.Reklaičio mobilusis telefonas taip pat buvo išjungtas, su juo susisiekti nepavyko ir UAB "Advilis" bendruoju telefonu.

Bankroto administratoriai pabrėžė, kad šie automobiliai net po visų įtartintų sandorių teisiškai priklausė bankams, bet jiems buvo sunku atgauti savo turtą, nes buvo nurodomos neteisingos automobilių buvimo vietos, o kai kurie atgauti automobiliai buvo sugadinti. Kaip pavyzdį bankrotą administruojančios įmonės atstovai pateikia prabangaus visureigio "Porsche Cayenne" atvejį. Šis automobilis buvo grąžintas be modernios navigacijos įrangos ir su kitais, kaip įtariama, pigesniais, ratlankiais. Remiantis bankroto administratorių turimais dokumentais, net UAB "Rodiklis" pramoginis laivas, kuris buvo įkeistas bankui, prasidėjus bankroto procedūroms esą buvo neteisėtai parduotas ir dingo iš įmonės balanso.

Teisėsauga užmerkė akį

"Tokio įžūlumo neteko matyti per visą bankroto administratoriaus darbo praktiką", – teigė vienos iš R.Reklaičio bendrovių bankrotą administruojantis asmuo. "Įmonėse, į kurias atvykdavome su antstoliais, iš mūsų buvo atvirai tyčiojamasi, piktybiškai neperduodami teismo nurodymu įsakyti perduoti dokumentai" – teigė bankroto administratorius.

Bankroto administratoriai pateikia įdomų faktą, kad per Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimus tą pačią dieną keistai "susirgo" beveik visi iš dvylikos įmonių, kuriose turėjo būti atliktas mokesčių patikrinimas, vadovai.

Pasak bankroto administratorių, šio fenomeno turėtų kuo greičiau imtis teisėsaugos institucijos ir mokesčių inspektoriai. Deja, tirti galimas R.Reklaičio įmonių grupės finansines machinacijas noro nerodo nei VMI, nei FNTT, nei ekonominės policijos pareigūnai.


Šiame straipsnyje: rodiklisRobertas Reklaitis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    28
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    5
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių