Svarbiausi 2012 metų įvykiai pasaulyje (gruodis)

Pateikiame svarbiausių 2012 metų įvykių pasaulyje chronologiją paskutinį šių metų mėnesį.

1 d. Meksika: išrinktasis Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto perėmė šalies vairą iš kadenciją baigusio Felipe Calderono.

Kuveitas: visuotinius rinkimus laimėjo šiitų mažumos kandidatai, užsitikrinę 17 mandatų 50 vietų parlamente, tačiau naujajame parlamente nebus nei vieno opozicijos atstovo, nes jie visi boikotavo rinkimus.

2 d. Slovėnija: prezidento rinkimų antrąjį ratą gavęs 67,44 proc. balsų užtikrintai laimėjo buvęs centro kairiųjų premjeras Borutas Pahoras, remiantis nepopuliarias vyriausybės taupymo priemones. Dabartinis prezidentas Danilo Turkas - gavo tik 32,56 proc. balsų.

Japonija: sekmadienį įgriuvus judraus greitkelio tuneliui ir kilus gaisrui, žuvo septyni žmonės.

Italija: centro kairiosios Demokratų partijos lyderis Pieras Luigi Bersani iškilo kaip pagrindinis pretendentas į šalies premjerus - pirminiuose rinkimuose 61 metų buvęs komunistas dideliu atotrūkiu įveikė savo varžovą, charizmatiškąjį Florencijos 37 metų merą Matteo Renzi.

3 d. Rusija: būdamas 96 metų mirė žymus režisierius ir scenaristas Fiodoras Chitrukas, Sovietų Sąjungoje sukurtų populiarių animacinių filmukų apie Mikę Pūkuotuką autorius.

Didžioji Britanija: Šv. Jokūbo rūmai oficialiai patvirtino, kad princo Williamo sutuoktinė Catherine laukiasi kūdikio, kuris bus trečiasis eilėje į Britanijos sostą.

4 d. Filipinai: taifūnas „Bopha“ nušlavė žemės paviršiaus ištisas gyvenvietes, nusinešė mažiausiai 700 žmonių gyvybes, o dar beveik 900 dingo be žinios.

5 d. JAV: būdamas 91 metų mirė džiazo pianistas ir kompozitorius Dave'as Brubeckas.

Brazilija: būdamas 104 metų mirė Oscaras Niemeyeris, architektas, kuris iš pagrindų pakeitė moderniąją architektūrą ir suprojektavo didelę dalį futuristinės sostinės Brazilijos.

6 d. Egiptas: Kaire per susirėmimus tarp islamiškų pažiūrų prezidento Mohamedo Mursi šalininkų ir jo priešininkų, kilusius prie prezidento rezidencijos, septyni žmonės žuvo, o dar 770 buvo sužeisti.

7 d. Didžioji Britanija: aptikta pasikorusi Karaliaus Edwardo VII ligoninės slaugytoja Jacintha Saldanha. Princo Williamo nėščią žmoną prižiūrėjusi 46 metų moteris, kaip manoma, nusižudė, kai apsigavo dėl Australijos radijo vedėjų, apsimetusių karaliene Elizabeth II ir princu Charlesu, skambučio į Londono ligoninę.

8 d. Italija: premjeras Mario Monti paskelbė apie atsistatydinimą. Tokiam žingsniui jį pastūmėjo ekspremjeras Silvio Berlusconi, paskelbęs, kad vėl sieks vadovauti vyriausybei.

Venesuela: kairiųjų prezidentas Hugo Chavezas pripažino savo vėžio atkrytį ir politiniu įpėdiniu tam atvejui, jeigu jam „kas nors atsitiktų“, paskyrė viceprezidentą Nicolasą Maduro.

Baltarusija: prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą, draudžiantį kai kurių ūkio šakų darbuotojams išeiti iš darbo. Šitaip siekiama užkirsti kelią masiniam darbuotojų išvykimui dirbti į Rusiją, kur atlyginimai didesni.

9 d. Rumunija: parlamento rinkimus užstikrinusi 58,6 proc. balsų laimėjo Socialinė liberalų sąjunga (USL), kuriai vadovauja premjeras Victoras Ponta , o prezidentui Traianui Basescu artimos partijos - Dešiniosios Rumunijos aljansas (ARD) - liko antroje vietoje su 16,7 proc. balsų. Trečią vietą užėmė milijonieriaus populisto Dano Diaconescu partija, gavusi 13,5 proc. balsų.

JAV: būdamas 91 metų mirė Normanas Josephas Woodlandas, kuris išrado mažmeninę prekybą iš pagrindų pakeitusį brūkšninį kodą.

Lenkija: 58 metų vyras sviedė buteliukus su juodais dažais į Juodosios Čenstakavos Madonos atvaizdą. Apsauginis stiklas apsaugojo stebuklingu laikomą Dievo Motinos paveikslą nuo žalos.

10 d. Norvegija: Europos Sąjungai (ES), kuri išgyvena didžiausią krizę per 60 metų, oficialiai įteikta Nobelio taikos premija už Europos pavertimą „iš kariaujančio žemyno taikiu žemynu“. Premiją buvo įteikta trims Bendrijos lyderiams: ES prezidentui Hermanui Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso (Žozė Manueliui Barozu) ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui.

Šveicarija: būdama 93 metų mirė operos primadona Lisa Della Casa, išgarsėjusi Wolfgango Amadeaus Mozarto ir Richardo Strausso kūrinių interpretacijomis.

JAV-Prancūzija: buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas sudarė finansinį susitarimą su Niujorko viešbučio kambarine Nafissatou Diallo, kuri jį kaltino lytine prievarta. Susitarimo detalės nebuvo paskelbtos, bet žiniasklaida rašė, kad N.Diallo bus sumokėti 6 mln. dolerių.

11 d. Rusija: būdama 86 metų mirė operos dainininkė Galina Višnevskaja, pasaulinio garso violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus našlė. Primadona buvo palaidota greta vyro Maskvos Novodevičės kapinėse.

12 d. Indija: būdamas 92 metų amžiaus mirė garsiausias pasaulyje sitarininkas Ravi Shankaras, vadintas „garsiausiu Indijos muzikantu planetoje“.

Šiaurės Korėja: sėkmingai paleido tolimojo nuotolio raketą ir tokiu būdu smarkiai eskalavo grėsmę saugumui, išprovokuodama Kinijos susirūpinimą ir pasaulio pasmerkimą. Pchenjanas tvirtino, kad ši misija buvo ne draudžiamas tarpžemyninės raketos testas, bet mokslinio palydovo iškėlimas į orbitą, ir kad visi misijos tikslai buvo pasiekti.

Venesuela: Kuboje sėkmingai atlikta šešias valandas trukusi korekcinė vėžio operacija prezidentui Hugo Chavezui.

Marokas: grupės „Sirijos liaudies draugai“ šalys, nepritariančios Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui, pripažino opozicinę Nacionalinę koaliciją vienintele sirų atstove.

13 d. Europos Sąjunga: po 14 valandų trukusių derybų finansų ministrai patvirtino sunkiai pasiektą „istorinį“ susitarimą sukurti vieną bendrą bankų priežiūros instituciją, kuri turės įgaliojimus uždaryti kreditorius visoje euro zonoje.

Ukraina: po prezidento šalininkų ir opozicijos deputatų peštynių deputatai Aukščiausiosios Rados pirmininku išsirinko vyriausybę remiantį Volodymyrą Rybaką. Netrukus po to Rada 252 balsais pritarė Mykolos Azarovo paskyrimui ministru pirmininku.

JAV: Susan Rice, kuri tapo žaibolaidžiu respublikonams dėl JAV konsulato užpuolimo Libijoje, paprašė prezidento Baracko Obamos nesirinkti jos Valstybės sekretore.

14 d. JAV: ramaus Konektikuto valstijos Njutauno miesto pradinėje mokykloje 20-metis Adamas Lanza nušovė 26 žmones, šešis mokytojus, tarp jų - mokyklos direktorę Dawn Hochsprung, ir 20 moksleivių, o po to nusišovė. Prieš nuvykdamas į mokyklą jis dar nušovė savo motiną Nancy Lanzą, kuri buvo šios švietimo įstaigos mokytoja.

Izraelis: iki visuotinių rinkimų likus penkioms savaitėms atsistatydino užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas - tokį žingsnį ultranacionalistinės partijos „Izraelis -mūsų namai“ lyderis žengė po to, kai išvakarėse buvo apkaltintas teisme sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu.

15 d. Egiptas: prasidėjo balsavimas referendume dėl naujosios konstitucijos, kurią pateikė prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį) remiančios islamiškos politinės jėgos, bet kuriai priešinasi pasaulietiškoji opozicija.

16 d. Japonija: premjero Yoshihiko Nodos vadovaujama Japonijos demokratų partija (DPJ) parlamento rinkimuose 43,01 proc. prieš 22,81

triuškinamai pralaimėjo Liberalų demokratų partijai (LDP), vadovaujamai ekspremjero Shinzo Abe.

Prancūzija: kino grandas Gerard’as Depardieu pareiškė atsisakantis Prancūzijos paso po to, kai pasijuto įžeistas premjero, kuris pareiškė, jog aktorius pasielgė apgailėtinai, kai pasiprašė Belgijos pilietybės, siekdamas išvengti mokesčių.

17 d. Rumunija: prezidentas Traianas Basescu po rinkimų premjeru vėl paskyrė savo nesutaikomą priešininką Victorą Pontą, taip apramindamas nuogąstavimus dėl naujo politinio sąmyšio vienoje naujausių Europos Sąjungos (ES) narių.

18 d. Didžioji Britanija: karalienė Elizabeth II savo valdymo Deimantinio jubiliejaus proga pirmą kartą dalyvavo vyriausybės posėdyje. Ji tapo pirmuoju nuo 1781 metų taip pasielgusiu Jungtinės Karalystės monarchu.

19 d. Pietų Korėja: prezidento rinkimuose istorinė pergalė konservatorių kandidatei Park Geun-Hye, buvusio šalies karinio valdytojo dukteriai. Pirmoji šalies vadovė moteris, surinko 51,6 proc. balsų ir įveikė liberalų kandidatą Moon Jae-Iną iš pagrindinės opozicinės partijos, už kurį balsavo 48 proc. rinkėjų.

JAV: žurnalas „Time“ neseniai perrinktą prezidentą Baracką Obamą paskelbė metų žmogumi. Tokia garbė demokratų lyderiui, laikomam milžiniškų kultūrinių ir demografinių pokyčių simboliu, suteikiama jau antrąjį kartą.

JAV: 20-metė amerikietė Olivia Culpo buvo karūnuota 2012 metų „Mis Visata“. JAV atstovė šį grožio konkursą laimėjo pirmą kartą nuo 1997-ųjų.

20 d. Prancūzija-Alžyras: prezidentas Francois Hollande'as per istorinį vizitą Alžyre pareiškė, jog pripažįsta „kančias“, suteiktas šios šalies žmonėms per 132 metus prancūzų kolonijinio valdymo metus.

Rusija: teismas dvejais metais - nuo 13 iki 11 - sutrumpino laisvės atėmimo bausmę buvusiam naftos magnatui Michailui Chodorkovskiui, kuris dabar į laisvę turėtų išeiti 2014-aisiais.

21 d. Pasaulis: pasaulio pabaigos pranašautojams laukiant neva ateinančios apokalipsės, dauguma nesureikšmindami numanomos senovės majų pranašystės „lemtingąją“ datą sutiko pokštais ir vakarėliais.

Rusija: Dūma galutinai pritarė prieštaringai vertinamam įstatymui, draudžiančiame JAV piliečiams įsivaikinti vaikus iš Rusijos, kuris laikomas atsaku į Vašingtono priimtą vadinamąjį Magnickio aktą, numatantį sankcijas Rusijos pareigūnams, siejamiems su advokato Sergejaus Magnickio mirtimi Maskvos kalėjime.