- LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC rodys dokumentinį filmą apie Lenkijoje ir Lietuvoje tariamai veikusius slaptuosius Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus. Filmo kūrėjai tvirtina, kad Lenkijoje veikusiame slaptajame kalėjime JAV kalino ir kankino svarbiausią įtariamąjį dėl Rugsėjo 11-osios išpuolių; kai šis kalinimo centras buvo uždarytas, lėktuvai ėmė leistis Lietuvoje.
2003 metų kovo 7 dieną CŽV lėktuvas nusileido atokiame šiaurės rytinėje Lenkijos dalyje esančiame oro uoste. Žmogaus teisių gynėjai įsitikinę, kad jame buvo vienas svarbiausių teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ vadeivų Khalidas Sheikhas Mohammedas.
Amerikos agentai ten jį nugabeno į slaptą kalėjimą, kur jis buvo kankinamas. Iš ten jis išvežtas į Gvantanamą.
Interviu Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui Khalidas Sheikhas Mohammedas pateikė savo įrodymus, kad jis buvo nugabentas į Lenkiją.
Anot jo, vietą, kurioje lėktuvas leidosi ir vietą, kur jis buvo kalinamas skyrė nedidelis atstumas. Jo teigimu, buvo sniego, o žmonės kalbėjo rytų europiečių kalba. Jam pasiūlytas buteliukas vandens, ant kurio etiketės buvo lenkiškas elektroninio pašto adresas.
Pasak liudininkų, Lenkijoje besileidžiančius lėktuvus visuomet pasitikdavo mašinos, susijusios su netoliese, Keikutuose, veikusia žvalgybos apmokymo baze.
2010 metų vasarį paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje tvirtinama, kad šioje bazėje kalinti 8 įtariamieji terorizmu. Visi jie buvo „vertingi sulaikytieji“, kurie, CŽV įsitikinimu, turėjo informacijos apie būsimas teroristines operacijas.
CŽV kaliniai, anot BBC, buvo gabenami ne tik į Lenkiją, bet ir į Lietuvą.
Netrukus po to CŽV uždarius Keikutuose (Šiaurės Lenkija) veikusį slaptą sulaikymo centrą, lėktuvai „atvykdavo į kaimyninę Lietuvą“. BBC rašo, kad Lietuvoje slaptas sulaikymo centras esą galėjo būti įkurtas Vilniaus pakraštyje. Vietiniai gyventojai BBC pasakojo matę amerikiečius, kurie „perėmė buvusias arklides“.
BBC filme pasisakė nušalintasis Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius, parlamentinį CŽV kalėjimų tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
„2003 m. vasarą su manimi susisiekė Valstybės saugumo departamento vadovas. Jis prašė užsienio partnerio leidimo į Lietuvą slaptai atgabenti žmones ir juos čia laikyti“, – cituojamas R. Paksas. Priduriama, kad R. Paksas teigia leidimo nedavęs.
A. Pocius BBC patikino, kad „neįmanoma“, jog CŽV į Lietuvą gabeno nusikaltėlius.
CŽV BBC komentavo, kad „programa pasibaigusi. Tarnyba viešai nekomentuoja, kur įkalinimo bazės galėjo ar negalėjo būti“.
Lietuvoje tebevyksta tyrimas dėl galimai šalyje veikusio slapto kalėjimo.
Primename, kad Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra nustatęs, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002–2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę . Išvadose teigiama, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas su VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.
Pagal parlamentinio tyrimo metu gautą informaciją, 2002 metais buvo pradėtas vykdyti VSD bendradarbiavimo su partneriais projektas. Jo metu, atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir jų nustatytas sąlygas, buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti sulaikytajam asmeniui.
Tačiau klausimas, ar šiose patalpose buvo kalinami ar kankinami CŽV kaliniai, liko neatsakytas.
NSGK nustatė, kad apie projektą žinojo VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus ir jo pavaduotojas D. Dabašinskas.
Tyrimą atlikęs NSGK pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar M. Laurinkaus, A. Pociaus ir D. Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paryžius paneigė pranešimus apie Ukrainoje dislokuotus prancūzų karius
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ pasmerkė naujausią dezinformacijos kampaniją, kurios metu skleidžiama informacija, neva Ukrainoje jau yra dislokuota karių iš Užsienio legiono pėstininkų pulko. ...
-
Karalius Karolis III mini pirmąsias karūnavimo metines1
Jungtinės Karalystės karalius Karolis III pirmadienį paminėjo pirmąsias karūnavimo metines – tai buvo nelengvi metai, per kuriuos jam buvo diagnozuotas vėžys ir tebesitęsė įtampa su nutolusiu sūnumi princu Harry. ...
-
Dėl Rusijos branduolinių ginklų pratybų – pasmerkimas12
Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai pirmininkai pirmadienį pasmerkė Rusijos ketinimus surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas. ...
-
U. von der Leyen Kinijai: ES pasirengusi sunkiems sprendimams ekonomikai apsaugoti
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį sakė, kad Europos Sąjunga nevengs imtis griežtų priemonių savo ekonomikai apsaugoti ir saugumui užtikrinti, tarp Europos ir Kinijos tvyrant įtampai dėl prekybos. ...
-
Lenkų karinė kontržvalgyba: V. Putinas pasirengęs nedidelei operacijai prieš vieną iš Baltijos šalių8
Niekas negali tiksliai pasakyti, kada gali prasidėti Rusijos agresija prieš Lenkiją, tačiau Vladimiras Putinas galimai jau dabar yra pasirengęs įvykdyti nedidelę operaciją prieš vieną iš Baltijos šalių. ...
-
Rusija grasina smogti JK kariniams taikiniams Ukrainoje ir kitur22
Maskva pirmadienį pareiškė, kad gali smogti Britanijos kariniams taikiniams Ukrainoje ir kitur, jei ukrainiečių pajėgos panaudos Londono tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijai. ...
-
Vokietija dėl kibernetinės atakos konsultacijoms atšaukia savo ambasadorių Rusijoje1
Vokietija laikinai atšaukė savo ambasadorių Rusijoje, Berlynui apkaltinus Rusiją dėl valstybės remiamos kibernetinės atakos prieš Socialdemokratų partijos (SPD) narius, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. ...
-
ES atsisakys Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisine valstybe1
Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad atsisakys prieš šešerius metus Lenkijos atžvilgiu pradėtų veiksmų dėl susirūpinimo teisinės valstybės būkle, kurie galėjo atimti iš Varšuvos balso teisę bloko reika...
-
Žiniasklaida: Kinijos lyderis Xi Jinpingas Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu E. Macronu4
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį Paryžiuje susitiko su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), pradedančiu oficialiąją savo valstybinio vizito Prancūzijoje dalį. ...
-
Kremlius: branduolinės pratybos – atsakas į pastabas dėl karių siuntimo į Ukrainą11
Kremlius pareiškė, kad artėjančios taktinių branduolinių ginklų pratybos, apie kurias Rusija paskelbė kiek anksčiau pirmadienį, yra atsakas į Vakarų lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), kome...