Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Savivaldybei savas turtas nerūpi
2008-03-10
Violeta VILKAUSKAITĖ
Kauno miesto savivaldybei priklausantį butą moteris su sūnumi užėmė savavališkai. Teismas prieš pusę metų priėmė sprendimą juos iškeldinti, tačiau šis sprendimas iki šiol neįvykdytas.
Skundžiasi savo kaimyne
Kovo 11-osios gatvės 130-ajame bendrabučio tipo gyvenamajame name yra 70-asis butas, kuris, kaip socialinis būstas, priklauso miesto savivaldybei. Prieš kelerius metus jis buvo paskirtas dviem jauniems vaikinams, sulaukusiems pilnametystės ir palikusiems vaikų namus.
Netrukus vienas jų, Giedrius Urusovas, į butą parsivedė fiziškai neįgalią draugę, kuri čia apsigyveno su savo nepilnamečiu sūnumi. Netrukus abu vaikinai persikraustė gyventi kitur, o bute liko tik jų nuomininkė Saulutė Brazauskaitė su sūnumi. Moteris čia dar apgyvendino ir savo sugyventinį.
Pasak kaimynų, tuomet naktimis šiame bute prasidėjo išgertuvės ir triukšmas. Ne kartą buvo kviesta policija, ne kartą S.Brazauskaitė buvo įspėta dėl netvarkingo gyvenimo būdo, dėl sūnaus nepriežiūros, dėl pažeidžiant taisykles laikomo šuns. Labiausiai aplinkinius piktino tai, kad S.Brazauskaitė butą yra užėmusi savavališkai – jis niekada jai nebuvo paskirtas.
„Galbūt šis būstas labai reikalingas tiems žmonėms, kurie metų metais stovi eilėje ir jo laukia“, – svarstė Kovo 11-osios gatvės 130-ojo namo gyventojai. Atrodo, jie šiuo butu susirūpinę labiau nei pati jo šeimininkė – savivaldybė.
Pusę metų neiškeldina
Gyventojai kreipėsi pagalbos ir į savivaldybę. Prieš porą metų savivaldybės Miesto ūkio departamento Būsto skyrius įspėjo Saulutę Brazauskaitę, kad ji privalo išsikelti iš savavališkai užimto buto. Moteris neišsikėlė, todėl savivaldybė kreipėsi į teismą.
Praėjusių metų liepą Kauno m. apylinkės teismas priėmė sprendimą iškeldinti neteisėtą gyventoją. Ji gyvena bute iki šiol ir išsikelti net nesirengia. Įdomiausia, kad šiaip paprastai uolūs antstoliai šįkart neskuba jos iškeldinti. Vykdomoji byla yra pas antstolį Valdą Zubiną.
Savivaldybė neragina antstolio, kad šis ryžtingiau veiktų. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus darbuotoja R.Petraitienė į dienraščio klausimą, kodėl iki šiol S.Brazauskaitė neiškeldinta, atsako keistai: „Byla pas antstolį, tai jūs jo paklauskit, kodėl neiškeldina. Čia jau jo reikalas.“ Tarsi butas būtų ne savivaldybės. Juk natūralu, kad neteisėtai užimto buto šeimininkas pats turėtų lipti ant galvos antstoliui, kad kuo greičiau iškeldintų nepageidaujamus gyventojus.
Tačiau savivaldybėje tokia tvarka, kad nelabai ir susigaudysi, kas vis dėlto turėtų kontroliuoti, ar butas jau yra atlaisvintas, ar jame gyvena tie žmonės, kuriems jis ir paskirtas. Kauno savivaldybės Gyvenamojo fondo Administravimo skyriaus vedėja Kristina Kuprienė teigė, kad apie iškeldinimą jų skyrius sužino tik tada, kai apie tai jiems praneša Teisės skyrius. Tada jie dalyvauja iškeldinimo procese. Teisės skyrius apie iškeldinimo datą gauna žinią iš antstolio. O pastarasis kuo greičiau atlaisvinti butą nėra suinteresuotas. Kas jam iš to? Iškeldinimai – vienas labiausiai nepelningų veiksmų.
Savivaldybė veda iš proto
Antstolis V.Zubinas, atsakydamas į dienraščio klausimą apie iškeldinimą, giliai įkvėpė: „Pasakysiu, kaip iš tiesų yra. Neduok Dieve pradėti iškeldinimą iš savivaldybei priklausančio buto! Jie net neturi kur iš buto išneštus baldus padėti. Iki šiol neturėjo butus administruojančios įmonės, kuri galėtų tuo pasirūpinti. Išmesi į lauką – sukils aplinkiniai: kaip čia vargšą žmogų skriaudi. Be to, ne kartą jau esu nusvilęs nagus – susitari dėl datos, kada keldinsi, visi susirenka, o tuo metu iškeldinamasis apibėga visus politikus, jiems paverkia, ir ateina komanda nekeldinti.“ Politikai visada nori būti geri – taip jie renkasi balsus rinkimams. Žinoma, nepagalvoja, kad vienos iškeldintos šeimos balsus laimi, o tūkstančių laukiančiųjų eilėse pralaimi.
Antstolis nelinkęs kaltinti atsakingo už savivaldybės butus skyriaus darbuotojų. Jis mano, kad ir jiems duoda komandas politikai. „Per juos ir tas skyrius normaliai negali dirbti. Ir apskritai mūsų savivaldybėje nėra suformuotos bendros iškeldinimo politikos. Svarsto svarsto, vieni ragina neteisėtus gyventojus iškeldinti iš karto ir nežaidžiant emocijomis, kiti įrodinėja, kad reikia vargšų žmonių pasigailėti. Taip ir nesusitaria iki šiol.“ Taigi kai reikia keldinti žmones, antstolis per daug neskuba – vis tiek iškeldinti gali nepavykti.
Žada iššokti pro langą
Pati S.Brazauskaitė nesijaučia blogai daranti, kad gyvena jai nepriklausančiame bute. „O kur man dėtis? – klausia. – Aš neturiu nieko: nei būsto, nei artimųjų.“ Tik perklausta patikslina, kad turi suaugusią dukrą, kuri ja ir jaunesniuoju broliu pasirūpinti negali. „Jei mane bandys iškeldinti, iššoksiu pro langą“, – sako moteris. O tai jau panašu į šantažą.
Neteisėta gyventoja pripažįsta, kad anksčiau ji gyveno neramų gyvenimą. Kaltas buvęs sugyventinis. Tai jis gerdavo per naktis, triukšmaudavo. Dabar viskas kitaip. Savivaldybės darbuotojai šiame bute, kiek ji gyvena, nebuvo nė karto apsilankę ir butu nesidomėję. Moteris stovi eilėje socialiniam būstui gauti, tačiau jau treji ketveri metai jis jai neskiriamas.
Kaupiasi didelė skola
S.Brazauskaitė rodo mums tik ką atsiųstus mokesčių kvitus. Jie – G.Urusovo ir A.Norkaus vardu. Vien „Kauno energijai“ skola viršija 4 tūkstančius litų. Kituose kvituose sumos panašios. Bendra skola už butą – apie 15 tūkstančių litų. Atrodo, šiuos pinigus netrukus turės susimokėti pati savivaldybė, nes oficialūs buto savininkai gyvena nežinia kur. Jie savavališkai pernuomojo butą ir, pasak S.Brazauskaitės, retsykiais čia apsilanko pareikalauti pinigų už nuomą. Kai ši nemoka, dar ir pagrasina.
Jeigu S.Brazauskaitė norėtų, matyt, galėtų šį butą išnuomoti dar kam nors – vis tiek savivaldybė į šiuos reikalus nesikiša. Tiesa, moteris sako, kad jeigu būtent šis butas jai būtų paskirtas, ji sutiktų padengti visas vaikinų pridarytas skolas.
Neteisėta gyventoja, matyt, tikisi, kad iš šio buto jos niekas neiškeldins – visai neseniai ji butą paremontavo. Nedaug, bet to užteks, kad iškeldinant imtų įrodinėti, kiek patyrė nuostolių jį remontuodama. Tai sena gudrybė, kuri bent trumpam gali sustabdyti iškeldintojus.
Situaciją sunkina dar ir tai, kad moteris yra neįgali. Pati vaikšto mažai, juda invalido vežimėliu. „Mane globoja tik nepilnametis sūnus“, – bando mus sugraudinti S.Brazauskaitė. Kaimynai jos ašaromis jau nebetiki.
