Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Šventinis Velykų stalas: senovė maišosi su modernia virtuve
2009-04-04
Virginija Skučaitė
Atsibudę Verbų sekmadienio rytą ir senu papročiu nuplakę verbomis savo artimuosius, tuo būdu dar kartą priminsime jiems, kad artėja pavasaris, o su juo – Velykos.
Linksmybės – antrą dieną
Manoma, kad Velykų pavadinimas susijęs su žodžiu "vėlės". Nuo seno gyva tradicija Velykų dieną lankyti artimųjų kapus, nunešti jiems margučių. Mūsų protėviai tikėjo, kad pavasarį vėlės atsikelia iš žemės, o pirmasis perkūnas, kuris šiemet Kaune nugriaudėjo kovo 21-ąją, vėl sugrąžina jas į kapus.
Vieni į bažnyčią eina vėlų šeštadienio vakarą, meldžiasi iki paryčių, kiti – tik Velykų rytą. Sulaukę Kristaus prisikėlimo, žmonės skuba į namus, kur visa šeima sėda prie šventinio stalo. Pirmoji Velykų diena, kaip įprasta, prabėga tarp artimųjų, o linksmybės ir pramogos prasideda antrąją švenčių dieną.
Kiaušinius margino ir pagonys
Pagrindinis Velykų simbolis ir valgis – kiaušinis. Kodėl? Anot etnologės Gražinos Kadžytės, kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą. Greičiausiai todėl juos nešdavo kaip dovaną ir valgydavo kiaušinienę lankydami naujagimį. Kiaušinio lukštus išbarstydavo laukuose prieš sėją.
Seniausi brūkšneliais marginti kiaušiniai rasti IV a. mirusios mergaitės kape dabartinės Vokietijos teritorijoje. Lietuvoje yra rasta XIII a. akmens, kaulo ir molio kiaušinių. Velykinius kiaušinius mini ir Martynas Mažvydas. Manoma, kad visoje Lietuvoje marginti kiaušinius imta XVI a. Greičiausiai jie taip pat, kaip ir dabar, buvo marginami šeštadienį ir jų spalvos reiškė tą patį (raudona – gyvybę, žalia – bundančią gamtą, mėlyna – dangų, geltona – prinokusius javus, juoda – žemę), saugojo šeimininkų namus nuo perkūno.
Pamažu grįžta sena tradicija ant šventinio stalo statyti Velykų eglutę – specialią kelių aukštų medinę konstrukciją su lizdeliais kiaušiniams dėti. Tokią eglutę, kuri dar vadinama "kiaušinynu", šiemet buvo galima nusipirkti Kaziuko mugėje. Ši konstrukcija paprastai dar apkaišoma ir pavasario žalumynais, popieriniais paukščiukais, gėlytėmis ir pan.
Margutis – it kalėdaitis
Velykų rytmečio pusryčiai panašūs į Kūčias – prie stalo susirenka visa šeima. Kai kur išlikęs senas prasmingas paprotys – tėvas, peržegnojęs stalą, nulupa vieną pašventintą margutį, o motina supjausto jį į tiek dalių, kiek šeimos narių sėdi prie stalo. Pirmąjį gabaliuką paima tėvas, o paskutinį – mama. Visi valgo atsistoję, o paskui ima po margutį ir varžosi, kieno tvirtesnis.
Kiaušinių ridinėjimas – senas, bet tebegyvas Velykų paprotys. Margučiai paprastai ridinėjami specialiu loveliu, o Žemaitijoje – ant žolės paguldyto kirvio metaline dalimi ašmenų link. Visi šio žaidimo dalyviai stengiasi kuo toliau nuridenti savo margutį – nugalėtojui tai ženklas, kad šiais metais visur jį lydės sėkmė.
Tarp velykinių žaidimų bene geriausiai žinomi kiaušinių mušimas (nugali tas, kuris moka išsirinkti stipriausią), kiaušiniavimas, apsikeitimas margučiais. Pastarąjį labiausiai mėgsta maži vaikai. Žinoma, dabar jau niekas mieste Velykų rytą nebesilaisto vandeniu ir nebesisupa sūpuoklėse, prašydami aukštesnių linų. Tačiau ir dabar prieš pat saulėtekį kai kas prausiasi šaltu vandeniu – taip esą metams apsisaugo nuo kūno skaudulių.
Velykų rytas – tinkamas laikas nuo savo namų baidyti piktąsias dvasias. Pavyzdžiui, žemaičiai jas baidydavo šaudydami į orą.
Etnologas Aleksandras Žarskus siūlo neužmiršti, kad Velykų – didžios šventės – smaigalyje yra ne gamtos, o žmogaus sielos pabudimas.
Malonios smulkmenos Velykų vaišėms
Didžiąją savaitę moterims namuose pats darbymetis. Atrodo, gamta šiemet nesutrukdys didžiojo buities darbo – langų valymo – žemę glosto pavasarinė šiluma. Šeimininkėms tai, ko gero, pagerins nuotaiką virtuvėje ruošiant patiekalus šventiniam stalui. Tikimės, ne vienai pravers Žolinčių akademijos vadovės, Lietuvos sveikuolių šeimininkių šeimininkės Danutės Kunčienės siūlomi senoviški ir šiuolaikiniai Velykų valgiai.
D.Kunčienė pirmiausiai pataria pagalvoti apie padažus. Prie keptų ar troškintų jūrų žuvų tiks neįprastas, bet labai skanus ir nesunkiai paruošiamas padažas. Suskaičiavus būsimuosius valgytojus, į įkaitintą sviestą reikia dėti supjaustytų braškių ir džiovintų čiobrelių, kurių galima nusipirkti vaistinėje. Kaitinama kelias minutes.
D.Kunčienė įsitikinusi, kad ant Velykų stalo būtinai turi būti varškės sūris – jo forma juk primena suplotą kiaušinį. Per šventes pravers ir kmynų gėrimas, kurį lengva paruošti – į litrą vandens suberti šaukštą kmynų, pavirinti 5–10 min., nukošti, ataušinti, paskaninti medumi ir razinomis.
Kiaušiniai su burokėlių raugalu
Jei neturite obuolių sultyse konservuotų burokėlių, tai ketvirtadienį reikėtų užraugti šviežių: užpilti vandeniu į kelias dalis supjaustytus burokėlius, įmesti duonos plutą, įberti truputį cukraus ir palikti kelioms dienoms.
Šio skanaus burokėlių raugalo prireiks nepaprastai skaniam senovės žemaičių valgiui.
Jam paruošti reikės:
0,5 l burokėlių raugalo,
šaukšto miltų,
100 g grietinėlės.
Raugalą pakaitinti, įberti šaukštą miltų, įpilti 100 g grietinėlės. Šis pikantiško skonio padažas pilamas į gilesnę lėkštę, į kurią sudedamos kietai virtų kiaušinių puselės.
Padažas labai originaliai atrodo stikliniame inde. Ypač tuomet, kai kiaušinių puselės sudedamos pūpsančiomis į viršų nugarėlėmis (galima sluoksniuoti).
Įdaryti kiaušiniai
Kietai išvirtus ir atvėsintus kiaušinius su lukštu dantytu peiliuku perpjauti pusiau išilgai.
Išimtą turinį susmulkinti, pridėti smulkintos (keptos ar virtos) žuvies ar mėsos, druskos, pipirų pagal skonį, smulkintų svogūnų laiškų, krapų, kitų žalumynų. Sumaišyti su grietine.
Gautą masę sudėti į lukštų puseles, apkepti svieste lukštu į viršų.
Taip įdaryti kiaušiniai valgomi su krienų padažu, kurį nesunku pasigaminti: gerai išmaišyti 3–4 šaukštus tarkuotų krienų, dviejų kietai virtų kiaušinių trynius, pusę stiklinės grietinės, pagal skonį druskos.
Originalus desertas
Džiovintas datules aplieti pakaitintu medumi ir apibarstyti kviečių sėlenėlėmis.
Taip paruoštos datulės atrodo tikrai įspūdingai.
Prie jų labai tiks arbata su imbieru ir citrina.
Senovinė Velykų boba
D.Kunčienė šį receptą aptiko 100 metų senumo konditerijos knygoje. Velykų boba kepama maždaug 3 l talpos moliniame ąsotyje. Reikalingi produktai:
1 kg miltų,
1,5 stiklinės pieno,
200 g sviesto,
4 kiaušiniai,
150 g cukraus,
50 g mielių,
pakelis vanilės,
0,5 kg razinų.
Pašildyti kelis šaukštus pieno, įmaišyti mieles, pabarsčius žiupsneliu cukraus. Šis mišinys greitai (gal per 10 min.) pakils. Tuomet į atskirą dubenį išsijoti (būtinai) turimus miltus, sudėti iškilusias mieles, supilti likusį drungną pieną, sumaišyti. Išplakti atskirai trynius ir baltymus (iki putų nereikia), pašildyti sviestą – viską įmaišyti į tešlą, sudėti vanilę. Tuomet verdančiu vandeniu perpilti razinas, nuvarvinti jas, sudėti ant rankšluosčio, kad apdžiūtų, tuomet apvolioti miltuose ir suberti į baigiamą ruošti tešlą. Viską atidžiai išmaišyti ir kuriam laikui palikti.
Tuo metu reikia aliejumi ištepti puodynės vidų, turėti jau paruoštą medinį stovą (pavyzdžiui, nudrožtą storesnę šaką ar nestorą kočėlą), kurį būtina apvynioti sviestiniu popieriumi (juo uždengiamas ir puodynės dugnas). Į puodynę įstatomas medinis stovas, pilama tešla ir pašaunama į maždaug iki 200 °C įkaitusią orkaitę. Po valandos ir dvidešimt minučių Velykų boba jau bus iškepusi. Jei kiltų abejonių, reikėtų į ją įsmeigti medinį ploną pagaliuką – jei ištraukus jis liks švarus, vadinasi, boba jau iškepusi.
D.Kunčienė patarė Velykų bobai kepti parinkti lygesnės formos puodynę, antraip ją teks daužyti, norint išlaisvinti šį Velykų saldumyną. Jei visgi prireiktų, šukių nedera mesti į šiukšlių kibirą – Danutė pataria jas užkasti sode po vaismedžiu.
Daržovių šaltiena
3 virtos morkos,
3 rauginti (marinuoti) agurkai,
1 stiklinė konservuotų žirnelių,
1 stiklinė konservuotų kukurūzų,
1 stiklinė raugintų grybų (juos galima pakeisti žuvimi),
1–1,5 stiklinės daržovių sultinio,
3 šaukštai želatinos.
Daržovės sluoksniuojamos giliame inde arba specialioje formoje, perpilamos šiltame sultinyje ištirpinta želatina. Ant indo dugno galima dėti virtų putpelių kiaušinių. Šiai spalvingai šaltienai sustingus, ji išverčiama į lėkštę.
Sveiko maisto kavinės "Suara" šeimininkės Velykų stalui siūlo šiuos mėsos patiekalus.
Keptas kiaulienos kumpis su majonezo-krienų padažu
Maždaug pustrečio kg kiaulienos kumpio,
2 l marinato.
Marinatui paruošti reikės: lauro lapelių, pipirų mišinio, kalendros vaisių, gvazdikėlių, muskato riešuto, garstyčių grūdelių, kadagio uogų, šaukšto cukraus, 2 šaukštų druskos, arbatinio šaukštelio citrinos rūgšties.
Išvirtą marinatą atvėsinti ir jame visą parą mirkyti kumpį. Marinuotas kumpis kepamas iki 180–200 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug pusantros valandos, vis aplaistant kepsnį marinatu, kuriame mirko kumpis.
Šoninė, įdaryta vištiena
Maždaug 1,5 kg šoninės ir 300 g vištienos įtrinti prieskoniais ir palikti parai šaldytuve.
Tuomet šoninės gabalą įpjauti (pradurti) peiliu kiaurai ir į kiaurymę įkišti vištienos juostelių (maždaug piršto storio).
Kepti maždaug valandą orkaitėje, įkaitintoje iki 180–200 °C.
Galima valgyti ir karštą, ir šaltą.
Naminis majonezo padažas
Jam pasigaminti reikės:
2 kiaušinių baltymų,
1 citrinos sulčių,
100 g saulėgrąžų aliejaus,
arbatinio šaukštelio garstyčių,
arbatinio šaukštelio cukraus.
Visus produktus išplakti plaktuvu viename inde, lėtai pilant aliejų. Paruoštą majonezą paskaninti dviem šaukšteliais krienų. Jei krienai nepatinka, juos galima pakeisti tokiu pat kiekiu kario prieskonių.
Šis padažas tiks prie abiejų "Suaros" šeimininkių siūlomų patiekalų.
Daržovių tortas
Šiam vegetariškam desertui pagaminti reikės:
Nedidelio virto kopūsto,
vienos paprikos arba tokio paties kiekio įvairių spalvų paprikų,
4–6 pievagrybių,
svogūno ropelės,
6 šaukštų susmulkintų špinatų lapelių,
40 g želatinos,
picos prieskonių.
Supjaustytą 1,5–2 cm pločio ir norimo ilgio juostelėmis kopūstlapius, papriką, pievagrybius bei susmulkintą svogūną apkepti aliejuje. 40 g želatinos užpilti puse stiklinės šalto vandens, o kai išbrinks, pašildyti, kad ištirptų. Sluoksniuoti daržoves torto formoje. Sluoksniuojamus produktus vis apibarstyti prieskoniais ir užpilti želatinos. Prie šio daržovių torto itin tiks majonezo padažas.
Lietiniai su lašiša ir varške
Ant iškeptų lietinių tepti sluoksnį aštrios varškės (ji sumaišoma su druska, pipirais, krapais, smulkintais česnakais, svogūnais ir majonezu), poros centimetrų pločio juostelėmis kloti supjaustytą rūkytą lašišą. Taip paruoštą lietinį suvynioti į vamzdelį ir dėti į šaldytuvą. Šie lietiniai valgomi ir šalti, ir karšti (prieš paduodant į stalą apkepami). Pagal skonį pasirinkti padažą.
Aštrų varškės mišinį galima panaudoti kitam skaniam ir gražiai ant stalo atrodančiam patiekalui. Tereikia lėkštę iškloti banguotų salotų lapais, ant jų sudėti griežinėliais supjaustytus pomidorus. Ant viršaus švirkštu per konditerinį maišelį išspausti varškės mišinį.
