Kai 1926 m. birželio 12-ąją iš Kaune įrengtos stoties pirmą kartą lietuviškai prabilo radijas, geidžiamiausia anuomet šalyje preke tapo radijo aparatai, įvežami iš užsienio. Tik 1935 m. liepos 15 d. pradėjo veikti pirmasis ir vienintelis tarpukario Lietuvoje radijo fabrikas "Karadi".
Įsikūrė Kęstučio gatvėje
Anot kauniečio kolekcininko Zenono Langaičio, tarpukario Lietuvoje iš pradžių prekiauta įvežtais iš užsienio radijo aparatais, kuriuos gamino žinomos firmos: "Philips", "Telefunken", "Marconi", VEF, "Zenith" ir kitos. "1926–1927 m. Šiaulių bendrovėje "Dubysa" ir Stasio Brašiškio radijo laboratorijoje buvo surinktas nedidelis kiekis radijo imtuvų. Retas kuris Lietuvos gyventojas apie juos žinojo, o štai apie kauniškį radijo fabriką "Karadi" garsas pasklido plačiai. Tiesa, tai buvo mažutis fabrikėlis, įsikūręs Kęstučio gatvėje – dabar tas namas pažymėtas 56-uoju numeriu.
Fabrikėlį, kuriame dirbo tik 15 žmonių, įkūręs Kauno gyventojas Isaakas Kaplanas radijo aparatų mazgus importavo iš žinomos Anglijos firmos "Marconi". I.Kaplano biznio esmė – uždirbti sutaupius muito lėšas. Mat valstybė, skatinusi radijo aparatų gamybą Lietuvoje, buvo uždėjusi didelius importo muitus gataviems radijo aparatams", – aiškino fabrikėlio atsiradimo priežastis Z.Langaitis.
Nors jokioje lietuviškoje enciklopedijoje neužsimenama apie "Karadi", tačiau Z.Langaitis rado informacijos apie šį fabrikėlį, jo gaminius ir kainas periodinėje spaudoje, atskirame leidinyje, skirtame elektros ir radijo raidai Lietuvoje.
Neturintis pasaulyje analogo "Tautofonas"
"Karadi" reklamų aptikau mažai – beveik visos jos buvo spausdinamos "Ūkininko patarėjuje", nes pagrindinė fabrikėlio produkcija – "Tautofonas" ir "Liaudies imtuvas" – buvo skirti kaimų gyventojams", – teigė senovinių radijo aparatų, naudotų Lietuvoje nuo 1924 m., kolekcininkas Z.Langaitis.
Domėdamasis "Karadi" istorija, kolekcininkas surado tris (dabar žinoma 15 modelių) iki šių dienų išlikusius minėto fabriko gaminius, tarp kurių yra ir pats iš visų mažiausias, bet vertingiausias. Tai radijo aparatukas "Tautofonas", kurį fabrikas gamino 1935–1936 m. "Tai stebėtinai įžvalgiai sumanytas gaminys neturtingam kaimo gyventojui. "Tautofone" buvo panaudota, tai, kas buvo pigu ir labiausiai tiko vietinei rinkai. Šis vienos, bet labai taupios radijo lempos imtuvas galėjo dirbti ne tik su gana pigiomis, mažos įtampos baterijomis, bet ir visai be jų – tereikėjo ausinių kištuką įkišti į kitą lizdą, pažymėtą aparate raudona spalva, ir jis pradėdavo veikti kaip detektorinis imtuvas. Tada jo darbui užteko tik geros antenos ir įžeminimo. Toks aparatėlis galėjo priimti radijo stočių transliacijas ilgomis, vidutinėmis ir, kas itin buvo reta anuomet, trumposiomis bangomis", – pasakojo Z.Langaitis, demonstruodamas ir dabar veikiantį "Tautofoną".
Šiuo radijo aparatuku hibridu stebisi Z.Langaičio kolegos iš kitų pasaulio šalių, niekur nerandantys šiam "Karadi" produktui analogo. Tad 1935 m. "Karadi" pagamintas "Tautofonas" tokiu dviejų radijo schemų sujungimo sprendimu yra unikalus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Populiarus "Liaudies imtuvas"
"Karadi" gamino ne tik "Tautofoną", bet ir dviejų lempų "Liaudies imtuvą" bei brangesnius ir galingesnius radijo aparatus. Pigiausiai kainavo originalusis "Tautofonas" (60 litų), kurio buvo klausomasi tik su ausinėmis.
"Liaudies imtuvas" – tai dviejų lempų radijo aparatas su garsiakalbiu. Įdomu, kad medinės garsiakalbio grotelės buvo Gedimino stulpų formos. Kiti "Karadi" fabrike pagamintų radijo aparatų modeliai buvo didesni, brangesni, savo kokybe nenusileido užsieniniams ir kainavo iki 375 litų, tačiau tokių brangių aparatų buvo pagaminta perpus mažiau nei pigių – apie tūkstantis. Nepaisant originalių sprendimų ir palyginti nebrangių aparatų gamybos, 1939 m. fabrikas nutraukė gamybą, nes į Lietuvą buvo įvežama pigesnių radijo aparatų iš užsienio. Įdomu, kad teoriškai "Karadi" gyvavo, kol Lietuva tapo tarybinė – fabrikas buvo nacionalizuotas 1940 m. rugpjūčio šeštąją, o visiems gerai žinoma Kauno radijo gamykla įkurta tik 1953 m.
Papildoma informacija
1936 m. Kaune vykusioje Žemės ūkio ir pramonės gaminių parodoje fabriko "Karadi" radijo imtuvai buvo įvertinti aukso medaliu. Beje, parodai buvo išleisti "Karadi" lankstinukai vokiečių kalba. Greičiausiai tai buvo padaryta tiriant galimą Kaune surinktų radijo aparatų eksporto rinką.
Lietuvoje šiuo metu yra surasti aštuoni skirtingi "Karadi" radijo aparatų modeliai.
Z.Langaitis pateikia savo surinktų "Karadi" aparatų nuotraukas virtualiame muziejuje – http://langaitis.zenonas-old.radios.fotopic.net/ Čia galima pamatyti visą jo tarpukario ir pokario Lietuvos radijo imtuvų kolekciją.
Yra trys "Karadi" pavadinimo atsiradimo versijos: iš žodžių KAImo ir RADIofikacija, iš žodžių KAuno RADIjas arba žodžių KAplan ir RADIjas derinio (pastaroji pavadinimo kilmė Z.Langaičiui atrodo įtikimiausia).
Kolekcininkas Z.Langaitis prašo skaitytojų, ką nors žinančių apie išlikusį bet kokios būklės radijo aparatą "Karadi" (firminis fabriko logotipas buvo klijuojamas ant kiekvieno radijo aparato korpuso viršaus) pranešti tel. 8 659 17623 – kolekcininkas nori išsaugoti Kauno ir Lietuvos radijo istoriją ateities kartoms.
Naujausi komentarai