Šveicarija skiria 120 mln. litų Lietuvos nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai gerinti 2012–2016 m. Dar 21 mln. litų sudaro Lietuvos bendrasis finansavimas.

Nejaugi tokia prasta mūsų šalies gimdyklų ir nėščiųjų bei naujagimių priežiūros įstaigų būklė, jei reikia tokių investicijų? Ar tai paskatins gimstamumą Lietuvoje?

Šios lėšos bus skirtos dviem programoms įgyvendinti. Pagal jas planuojama per 20 ligoninių aprūpinti kokybiškoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti būtina modernia medicinos įranga. Trys sveikatos priežiūros įstaigos bus aprūpintos automobiliais su specialia įranga saugiai pervežti naujagimius.

Ketinama suremontuoti per 10 sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, sukurti apie 70 moksliškai pagrįstų akušerinės ir neonatologinės diagnostikos bei gydymo metodinių rekomendacijų.

Susitarimų galiojimo laikotarpiu per 1,3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, pasinaudodami šveicarų finansinės paramos mechanizmu, pakels kvalifikaciją.

Gauta parama leis sukurti kompiuterinę nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazę.

Vykdant energiją tausojančių technologijų diegimo programą, planuojama pagerinti ligoninių pastatų šiluminę izoliaciją – šiltinti stogus, išorės sienas, keisti langus ir išorės duris. Planuojama modernizuoti šilumos punktų, karšto vandens tiekimo, vidinių šildymo ir elektros tiekimo sistemas bei įrengti patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemas. Baigiant projektą bus atnaujinta ir medicininių dujų tiekimo sistema.

Anot Lietuvos finansų ministerijos, pasirašiusi šiuos paramos susitarimus mūsų šalis pusmečiu anksčiau, nei planuota, baigė Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos įgyvendinimo etapą. Bendras Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos biudžetas sudaro apie 180 mln. litų. Įgyvendinant pagal šią programą finansuojamus projektus prisideda ir Lietuva, papildomai skirdama 15 proc. bendrojo finansavimo. Skirtos lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14-osios.

Lietuvos Vyriausybė ir Šveicarijos federacinė taryba Pagrindų susitarimą dėl Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m.

Mindaugas Kliučinskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas:

– Lėšoms panaudoti atlikta galimybių studija, numatytos labai aiškios kryptys. Viena jų – atnaujinti medicinos įrangą šalies akušerijos ir ginekologijos įstaigose, renovuoti jas. Tai bus padaryta ne visose 35-ose Lietuvos ligoninėse, o tose, kurios yra perspektyvios. Pagal labai konkrečius kriterijus buvo atrinktos 22 ligoninės.

Be to, bus standartizuotas personalo mokymas. Visose Lietuvos gydymo įstaigose turi būti teikiama skubi medicinos pagalba pagal tuos pačius reikalavimus. Bus kuriama profesionali elektroninė registrų sistema, kad būtų galima kaupti visą reikalingą informaciją. Pirmoji delegacija iš Šveicarijos į Lietuvą buvo atvykusi prieš tris savaites. Delegacijos nariai su mumis, Lietuvos atstovais, aplankė ligonines, kuriose teikiamos akušerijos ir ginekologijos paslaugos. Per šiuos vizitus įžvelgėme daug naujų galimybių. Pagal pasirašytą sutartį pirmiausia investicijos pasieks rajonų ir regionų ligonines. Tik dalis teikiamos įrangos perkama perinataliniams centrams. Mokymai ir informacinės paslaugos pasieks kiekvieną gydymo įstaigą.

Vladas Gintautas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Akušerijos skyriaus vadovas:

– Tai, kad didelės lėšos bus skiriamos rajonų ligoninėms, iš dalies prilygsta jų išmetimui į balą. Tačiau mūsų žmonės dirba, svarsto, ko reikia, ko nereikia, vertino poreikius. Dabar daroma tai, kas suplanuota. Svarstant aparatūros pirkimo klausimus įdėjome daug pastangų, kad būtų parinkti optimaliausi variantai. Vienokie yra stambių ligoninių poreikiai, kitokie – mažų, rajoninių. Dalis pinigų, kiek žinau, bus panaudota patalpoms šiltinti, remontui. Manau, kad pinigai bus panaudoti optimaliai.