Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Depresija: vyrai ginklus kreipia į save
2011-03-31
Sandra Lukošiūtė
Prieš kelerius metus dauguma nuo depresijos gydomų pacienčių buvo moterys. Dabar jas pakeitė darbingo amžiaus vyrai. Dauguma jų į ligoninę patenka po bandymo žudytis.
Ginklą nukreipia į save
"Vyrai ginkluojasi", – liūdnai šypteli Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo Psichosomatikos skyriaus vedėja Jolanta Baliūnienė.
Pasak gydytojos, dabar kas antras ar trečias vyras turi šaunamąjį ginklą. Tokią išvadą ji padarė, atsižvelgdama į pacientų srautus psichiatro konsultacijai. Ji privaloma norint gauti leidimą ginklui.
"Per dieną poliklinikoje sulaukiu po du tris interesantus, norinčius prasitęsti ar gauti leidimą ginklui savigynai ar medžioklei", – pasakojo psichiatrė.
Nevilties akimirką medžioklei ar savigynai įsigyti ginklai tampa savižudybės įnagiu.
Patvirtindama šį faktą J.Baliūnienė paminėjo, kad pokalbio išvakarėse į skyrių buvo paguldytas vyras, bandęs nusišauti dujiniu pistoletu. Tokį sprendimą jis priėmė netekęs darbo ir susipykęs su žmona.
Serga darbingi vyrai
Prieš porą metų, tik įsibėgėjant ekonominei krizei, Psichosomatikos skyriaus vedėja pasakojo, kad vos ne kasdien į ligoninę patenka bandžiusiųjų nusižudyti. Tokie pacientai, dažniausiai vyrai, taip reagavo į užgriuvusias finansines problemas ar darbo netektį.
Ekonomistų ir politikų prognozės dėl ateities – vis šviesesnės. Tad gal mažėja ir bandančiųjų pasitraukti iš gyvenimo dėl ekonominių priežasčių žmonių?
"Šleifas tęsiasi – pilnas skyrius vyrų, problemas bandžiusių spręsti savižudybe", – konstatavo vedėja.
Pasak J.Baliūnienės, ekonominė situacija daug giliau paliečia sergančius depresija, jautresnius asmenis.
Dauguma šiuo metu skyriuje gydomų pacientų yra darbingo amžiaus vyrai: nuo 35 iki 55 metų. Jiems diagnozuotos depresijos su nerimu, kai kuriems – su autoagresija, kai žmogus bando žudytis ar tik planuoja.
Tokių pacientų gydymas užtrunka gana ilgai – nuo 2,5 iki 8 mėnesių.
Graužia kaltės jausmas
Psichoterapeutė įžvelgia pokyčių lyčių pasiskirstyme: jei anksčiau skyriuje nuo depresijos daugiausia buvo gydomos moterys, per pastaruosius porą metų jas pakeitė vyrai.
"Moterys iš ekonominės krizės išsikapsto kitais būdais: susitvarko neįgalumą, užsiima senų žmonių slauga ar įsidarbina aukle. Vyrams sekasi sunkiau", – pastebėjo gydytoja.
Pasak J.Baliūnienės, eilinio darbininko vietą sunku rasti net turinčiajam šešias profesijas. Vyrai darbo netektį sunkiau išgyvena ne tik dėl nusistovėjusių stereotipų, bet ir kaltės jausmo, kad negali išlaikyti šeimos.
Po darbo netekties kyla ir kitų problemų: pašliję santykiai su artimaisiais, konfliktai. Vyrų situaciją paaštrina ir tai, jog dažnai jie griebiasi alkoholio.
"Žmonės labai labai pavargę, praradę viltį. Senka paskutiniai ir vyrų, ir moterų kantrybės lašai", – apgailestavo psichoterapeutė.
Turi vienintelį tikslą
Gydytoja pastebėjo, kad per pastaruosius porą metų vyrai savižudybę renkasi norėdami nusižudyti, o ne pagąsdinti ar atkreipti dėmesį į savo problemas. Nusižudyti jiems nepavyksta tik "dėl techninių kliūčių".
Vyrai prieš save kelia ranką įvairiausiais būdais: šaunasi, kariasi ar įjungia elektros srovę. Pasitaiko ir labai sunkių bandymų nusižudyti.
Tačiau vedėja negalėjo atsakyti, ar pastaraisiais metais padaugėjo savižudybių. Uostamiestyje nėra bendros statistikos.
Kokie požymiai išduoda, kad artimas žmogus galvoja apie savižudybę? Pasak J.Baliūnienės, aplinkiniams siunčiami signalai priklauso nuo žmogaus charakterio.
Užgriuvus problemoms vieni nuolat būna nerimastingi, įsitempę, irzlūs, šaukiantys, o kiti, atvirkščiai, nutyla, užsisklendžia, pradeda vartoti alkoholį, vengia aplinkinių.
Suklusti reikėtų, jei artimas žmogus dažniau kalba apie mirtį, pasitraukimą iš gyvenimo arba pasikeičia jo elgesys.
Kartais pasigirsta gana drastiškų nuomonių, kad pasiryžusiam nusižudyti nereikėtų trukdyti – vėliau ar anksčiau jis vis tiek šitai padarys.
"Kiekvienas esame savo likimo kalvis, bet reikia padėti žmogui išsikapstyti, būtina jį gelbėti nuo savęs naikinimo. Turime gyventi", – neabejoja J.Baliūnienė.
|
Nemokama psichologinė pagalba telefonu ir internetu "Vilties linija" 8 800 60700, vilties.linija@gmail.com, darbo laikas – kasdien visą parą "Vaikų linija" 8 800 111 111, darbo laikas – kasdien 11–21 val. "Jaunimo linija" 8 800 28888, darbo laikas – kasdien 16–7 val., savaitgaliais visą parą "Pagalbos moterims linija" 8 800 66366, darbo laikas – pirmadieniais–penktadieniais 10–21val. "Linija doverija" 8 800 77277 (pagalba teikiama rusų kalba) darbo laikas – 16–20 val. |
|---|
