SEKMADIENIS
2024 11 24 ▾
Vardadienius švenčia:
Gerardas, Mantvinas, Žybartė
2°
3
Orų prognozė ▾
Vilnius
1°
3
smulkūs debesys
Klaipėda
2°
3
Daugiau...
Pranešk naujieną
Skelbimai Horoskopai

Iš ligos patalo – naujas žygis į viršūnę


2008-07-15
Ge­di­mi­nas Rek­lai­tis
Iš ligos patalo – naujas žygis į viršūnę

Kai 2004-ai­siais Mo­des­ta Vžes­niaus­kai­tė pa­sau­lio čem­pio­na­te iš­ko­vo­jo aukš­tą 5 vie­tą, o ki­tais me­tais ta­po Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­to pri­zi­nin­ke, vil­tin­gai pra­bil­ta, kad Lie­tu­vos dvi­ra­čių spor­tas už­siau­gi­no nau­ją žvaigž­dę.

De­ja, vė­liau nau­jie­nų apie jau­ną­ją pa­ne­vė­žie­tę vis ma­žė­jo, kol per­nai ji ga­lu­ti­nai din­go iš aki­ra­čio. O šie­met, ly­giai taip pat ne­ti­kė­tai, kaip bu­vo pra­puo­lu­si, su­grį­žo ir pra­dė­jo iš nau­jo kop­ti į dvi­ra­čių spor­to aukš­tu­mas.

„Ši per­ga­lė man la­bai svar­bi psi­cho­lo­giš­kai, no­rint su­si­grą­žin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi. La­bai no­rė­jau vi­siems pa­sa­ky­ti: „Mo­des­ta grįž­ta, neuž­mirš­ki­te jos!" - po per­ga­lės Lie­tu­vos čem­pio­na­te pla­čiai šyp­so­da­ma­si kal­bė­jo M.Vžes­niaus­kai­tė.

Kan­ki­no se­ki­nan­ti li­ga

Vi­sa­ga­lis in­ter­ne­tas šiais lai­kais ga­li vis­ką, ta­čiau, įve­dus paieš­kos žo­džius „Mo­des­ta Vžes­niaus­kai­tė 2007 me­tai", re­zul­ta­tai bu­vo la­bai skur­dūs. Per­nai Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kė ap­skri­tai da­ly­va­vo tik tre­jo­se var­žy­bo­se, o jos se­zo­nas bai­gė­si dar ba­lan­džio mė­ne­sį.

„Jau 2006 me­tų se­zo­no ant­ro­je pu­sė­je pra­dė­jau jaus­tis pra­stai. Pa­varg­da­vau net nie­ko ne­veik­da­ma, skau­dė­jo rau­me­nis. At­si­gu­liau ke­lioms sa­vai­tėms į li­go­ni­nę Pa­ne­vė­žy­je, ta­čiau gy­dy­to­jai ne­su­ge­bė­jo ras­ti li­gos. Tik vė­liau Švei­ca­ri­jos me­di­kai nu­sta­tė, kad ser­gu mo­no­nuk­leo­ze", - pa­sa­ko­jo M.Vžes­niaus­kai­tė.

Mo­no­nuk­leo­zė - in­fek­ci­nė li­ga, daž­niau­siai pa­si­reiš­kian­ti karš­čia­vi­mu, rau­me­nų skaus­mais ir nuo­var­giu. Be­je, ši li­ga praė­ju­sių ir šių me­tų san­dū­ro­je ke­lis mė­ne­sius kan­ki­no ir ge­riau­sią pa­sau­lio te­ni­si­nin­ką švei­ca­rą Ro­ger Fe­de­re­rį.

„Bu­vau lyg ne­sa­va, vi­siš­kai ne­tu­rė­jau jė­gų. Anks­čiau vi­sa­da bu­vau stip­ri kal­nų tra­so­se, nie­ka­da neat­si­lik­da­vau nuo ly­de­rių. Kai su­si­rgau, tie­siog ne­be­ga­lė­jau va­žiuo­ti įpras­tu rit­mu. At­ro­dy­da­vo, kad sten­giuo­si iš pa­sku­ti­nių­jų, bet tar­si sto­viu vie­to­je. Ma­ne pa­žįs­tan­čios ko­le­gės va­žiuo­da­vo pro ša­lį ir klaus­da­vo: „Mo­des­ta, ar čia tik­rai tu? Kas vyks­ta?" - 2006 m. ant­rą pu­sę pri­si­mi­nė 24 me­tų spor­ti­nin­kė.

Ne­pai­sy­da­ma di­džiu­lio nuo­var­gio, dvi­ra­ti­nin­kė lenk­ty­nia­vo ir to­liau, bet praė­ju­sių me­tų pra­džio­je tu­rė­jo su­sto­ti. Gy­dy­to­jai re­ko­men­da­vo bent pus­me­čiui pa­mirš­ti spor­tą. „Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip tuo me­tu ma­ne iš­tvė­rė ar­ti­mie­ji ir ap­lin­ki­niai, - nu­si­juo­kė M.Vžes­niaus­kai­tė. - Bu­vau irz­li, vis­kas man bu­vo ne­ge­rai, vis­kas ner­vin­da­vo. Bet pa­ma­žu at­si­ga­vau."

Sug­rįž­ti pa­dė­jo Z.Ur­bo­nai­tė

„Po to­kių svei­ka­tos pro­ble­mų nor­ma­lus žmo­gus tik­riau­siai ne­be­no­rė­tų sės­ti ant dvi­ra­čio. Aš at­si­sė­dau, va­di­na­si, esu pa­mi­šu­si dėl šio spor­to. Nuo ma­žų die­nų dvi­ra­tis yra ma­no gy­ve­ni­mo da­lis. Prip­ra­tau prie tos ru­ti­nos ir ne­no­riu nie­ko keis­ti", - pa­klaus­ta, kas pa­ska­ti­no su­grįž­ti po me­tų per­trau­kos, paaiš­ki­no M.Vžes­niaus­kai­tė.

Ne­pa­lūž­ti jau­nai spor­ti­nin­kei pa­dė­jo ar­ti­mų­jų ir drau­gų dė­me­sys. M.Vžes­niaus­kai­tę vis pa­drą­sin­da­vo ir Zi­ta Ur­bo­nai­tė. Ši pa­ty­ru­si spor­ti­nin­kė 2001 m. po sa­vo spar­nu pri­glau­dė į Ita­li­ją at­vy­ku­sią jau­nu­tę švie­siap­lau­kę pa­ne­vė­žie­tę. Gra­ži dvie­jų dvi­ra­ti­nin­kių drau­gys­tė nu­trū­ko praė­ju­sią ge­gu­žę, kai Z.Ur­bo­nai­tė Ita­li­jo­je puo­lė po trau­ki­niu.

„Su Zi­ta kar­tu tre­ni­ruo­da­vo­mės ir da­ly­vau­da­vo­me var­žy­bo­se. Ji ma­ne iš­mo­kė vi­sų dvi­ra­ti­nin­kių gud­ry­bių. Prieš mir­tį ji ma­ne kvie­tė at­va­žiuo­ti, ta­čiau tu­rė­jau da­ly­vau­ti pa­sau­lio tau­rės eta­pe Ka­na­do­je. Ža­dė­jau už­suk­ti po jo, ta­čiau šio pa­ža­do taip ir neiš­te­sė­jau", - sun­kiai rink­da­ma žo­džius pa­sa­ko­jo M.Vžes­niaus­kai­tė. Sau ji da­vė ki­tą pa­ža­dą - Zi­tos gar­bei lai­mė­ti Lie­tu­vos čem­pio­na­tą. Bir­že­lio pa­bai­go­je Ig­na­li­nos kal­vo­se šis pa­ža­das taip grei­tai ne­šė M.Vžes­niaus­kai­tę fi­ni­šo link, kad ar­ti­miau­sios var­žo­vės at­si­li­ko 2 mi­nu­tes.

„Vi­są gy­ve­ni­mą pri­si­min­siu šią per­ga­lę. Ne dėl to, kad lai­mė­jau, o to­dėl, kad tu­rė­jau už ką ati­duo­ti vi­sas jė­gas", - per­ga­lę Z.Ur­bo­nai­tei sky­rė jos drau­gė.

Pa­si­ti­kė­ji­mas grįž­ta pa­ma­žu

M.Vžes­niaus­kai­tė iki šiol ne­ga­li su­si­tai­ky­ti su skau­džia ne­tek­ti­mi, ta­čiau gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je. Prieš spor­ti­nin­kę - nau­ji iš­šū­kiai ant plen­to. Iš lie­tu­vės la­bai daug ti­ki­si ir Vo­kie­ti­jos „Nuern­ber­ger" ko­man­dos va­do­vai. „Ma­ne ten la­bai my­li. Kartais su­sė­da­me pa­si­kal­bė­ti, ir jie man vis kar­to­ja, kad aš vis­ką ga­liu. Pa­ti daug la­biau abe­jo­ju sa­vi­mi, - pri­si­pa­ži­no Lie­tu­vos čem­pio­nė. - Bet pa­si­ti­kė­ji­mas su­grįž­ta. Da­bar me­tus va­ži­nė­siu su Lie­tu­vos čem­pio­nės marš­ki­nė­liais, tai ir­gi šį tą reiš­kia."

Sun­kiau­sia M.Vžes­niaus­kai­tei - vėl pri­pras­ti prie sun­kių tra­sų kal­nuo­se, nors iki li­gos tai bu­vo vie­nas svar­biau­sių jos ark­liu­kų. Prieš ke­le­rius me­tus dvi­ra­čių spor­to vi­suo­me­nė­je net bu­vo pa­si­gir­dę kal­bų, kad pa­ne­vė­žie­tė iš plen­to pe­reis į kal­nų dvi­ra­čius.

„Tuo­met iš tik­ro tu­rė­jau pa­siū­ly­mą pa­ban­dy­ti. Nu­va­žia­vau, ir ne­ga­liu pa­ti­kė­ti sa­vo aki­mis - tra­sa be­veik sta­ti, ap­lin­kui pil­na rie­du­lių. Pra­dė­jau leis­tis, o man rė­kia: „Tik ne­stab­dyk, jei stab­dy­si, už­si­mu­ši!" Kažkoks siau­bas. Iš­kart su­pra­tau, kad toks spor­tas - ne man", - paaiš­ki­no M.Vžes­niaus­kai­tė.

Vi­są dė­me­sį dvi­ra­ti­nin­kė da­bar ski­ria plen­to var­žy­boms. Šie­met svar­biau­si star­tai - Pe­ki­no olim­pi­nės žai­dy­nės rugp­jū­tį ir pa­sau­lio čem­pio­na­tas rug­sė­jį.

Olim­pia­do­je pa­dės ko­le­gei

Po sek­ma­die­nį pa­si­bai­gu­sių pres­ti­ži­nių „Gi­ro d'Ita­lia" lenk­ty­nių, ku­rio­se fi­ni­ša­vo 40-a, M.Vžes­niaus­kai­tė su­ži­no­jo dar vie­ną ge­rą nau­jie­ną. Kar­tu su pa­ty­ru­sio­mis Edi­ta Pu­čins­kai­te ir Jo­lan­ta Po­li­ke­vi­čiū­te ji va­žiuos į Pe­ki­no olim­pi­nes žai­dy­nes.

Pa­ne­vė­žie­tei tai bus de­biu­tas olim­pia­do­je, nors jau prieš ket­ve­rius me­tus spe­cia­lis­tai dis­ku­ta­vo, kad ji bu­vo ver­ta star­tuo­ti Atė­nuo­se. Į pir­mą gy­ve­ni­me olim­pia­dą M.Vžes­niaus­kai­tė va­žiuo­ja su aiš­kiu tiks­lu - pa­dė­ti ko­man­dos drau­gei iš „Nuern­ber­ger" E.Pu­čins­kai­tei.

„Tra­sa yra pa­lan­kiau­sia Edi­tai. Ne vi­sos ša­lys tu­ri ge­rų kal­nų spe­cia­lis­čių, to­dėl tik­rai ban­dys pa­bėg­ti ly­gu­mo­je. Mums rei­kės pri­žiū­rė­ti, kad var­žo­vės per­ne­lyg ne­nu­tol­tų. Dvi­ra­čiuo­se ne­ga­li bū­ti egois­tas. Rei­kia dirb­ti ko­man­dos ly­de­rei, o pa­skui ateis lai­kas, kai ki­tos dirbs tau, - sam­pro­ta­vo M.Vžes­niaus­kai­tė. - Esu pa­si­ren­gu­si ati­duo­ti vi­sas jė­gas, kad į Lie­tu­vą par­vež­tu­me me­da­lį. Ne­ma­nau, kad ir pa­de­dan­čiosios bus už­mirš­tos. Zi­tos in­dė­lio į Lie­tu­vos per­ga­les taip pat nie­kas neuž­mir­šo."

Sva­jo­nių neatsk­lei­džia

Po „Gi­ro d'Ita­lia" lenk­ty­nių M.Vžes­­niaus­kai­tė dar spė­jo už­suk­ti į sa­vo na­mus Ve­vė­ju­je. Prie Že­ne­vos eže­ro įsi­kū­ru­sia­me Švei­ca­ri­jos mies­te­ly­je pa­ne­vė­žie­tė gy­ve­na su sa­vo drau­gu Mar­cu. Švei­ca­ras bu­vo at­va­žia­vęs pa­lai­ky­ti drau­gės ir į Lie­tu­vos čem­pio­na­tą.
Kar­tu jie - jau tre­jus me­tus, ta­čiau spor­ti­nin­kė už­tik­ri­no, kad apie ve­dy­bas kal­bė­ti kol kas anks­ti. Prio­ri­te­tai M.Vžes­niaus­kai­tės gy­ve­ni­me šiuo me­tu ten­ka moks­lams ir spor­tui. Dvi­ra­ti­nin­kė stu­di­juo­ja tre­čia­me Kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­jos kur­se, tad ki­tais me­tais tu­rė­tų baig­ti ba­ka­lau­ro stu­di­jas.

„At­sis­kai­tau, kai grįž­tu į Lie­tu­vą, kar­tais in­ter­ne­tu. Vie­ni dės­ty­to­jai kar­tais at­lai­džiau pa­žiū­ri, ki­ti pa­spau­džia. Aiš­ku, sun­ku, ta­čiau sten­giuo­si vis­ką su­de­rin­ti. Ti­kiu po­sa­kiu: „Kai la­bai no­ri, ga­li vi­sur su­spė­ti", - šyp­te­lė­jo M.Vžes­niaus­kai­tė.

Apie sva­jo­nes dvi­ra­čių tra­so­se vie­na ge­riau­sių Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kių kal­bė­jo at­sar­giau. Aiš­kiai ji ži­no vie­na - no­rė­tų star­tuo­ti 2012 m. Lon­do­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se. „Dar esu pa­kan­ka­mai jau­na ir no­riu pa­siek­ti sa­vo sva­jo­nes. Ko­kios jos? Pa­sa­ky­siu, kai iš­si­pil­dys", - šel­miš­kai šyp­te­lė­jo iš nau­jo žy­gį į dvi­ra­čių spor­to vir­šū­nę pra­dė­ju­si M.Vžes­niaus­kai­tė.

Apklausa

Ką manote apie valdančiąją koaliciją?

Iš viso balsų: 1122
Savaitės apklausa: 
0


Kauno diena