Draugai

Vakarų Europos universitetuose mokslus kremtantys studentai tikina – mokytis Lietuvoje nuobodu

Sakoma, kad gera yra ten, kur mūsų nėra. Tačiau, atrodo, toli nuo Lietuvos studijuojantiems jaunuoliams šis posakis negalioja. „Užsienio universitetuose studijų kokybė daug geresnė, nes dėstytojai yra tikri savo srities profesionalai. Jie aktyviai dirba mokslinį darbą, savo straipsnius publikuoja garsiausiuose pasaulio moksliniuose leidiniuose. Studentai jiems – tarsi jaunesni kolegos, su kuriais galima ir pasitarti, ir padiskutuoti“, – studijų užsienyje pranašumus vardijo kalbintos merginos.

Keliai į užsienį – skirtingi

Aurelija Juškėnaitė jau penkerius metus gyvena Prancūzijoje. Caeno mieste ji studijuoja psichologiją. Tęsti mokslus toli nuo Lietuvos mergina apsisprendė iškart baigusi mokyklą. „Norėjau savo mėgstamą psichologiją studijuoti šalyje, kur jau susiformavusios šio mokslo dėstymo, teorijos ir praktikos tradicijos“, – aiškino Aurelija. Stoti į Prancūzijos universitetą ji rengėsi iš anksto: išlaikė egzaminus, patvirtinančius, kad moka prancūzų kalbą, užpildė begales dokumentų.

Daiva Repečkaitė bakalauro studijas baigė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI). Į magistrantūros studijas Lietuvos universitetuose net nebandė stoti. „Ketverių metų man užteko su kaupu. Jei būčiau neįstojusi nė į vieną užsienio universitetą, mokslų Lietuvoje tikrai nebūčiau tęsusi“, – neabejojo Daiva. Šiuo metu ji studijuoja sociologiją ir socialinę antropologiją Centriniame Europos universitete Vengrijoje.

VU žurnalistiką baigusi Guoda Pečiulytė į Belgijos universitetą pirmą kartą pateko pagal „Erasmus“ mainų programą. Kiek vėliau į tą patį universitetą grįžo dar kartą. „VU Komunikacijos fakulteto dekanui užsiminiau, kad norėčiau gilinti prancūzų kalbos žinias. Šis prasitarė, kad universitetas man galėtų sudaryti specialią programą, reikėtų išsilaikyti egzaminus, atlikti trijų mėnesių praktiką ir jau galėčiau pretenduoti į Belgijos universiteto diplomą“, – pasakojo Guoda.

Kotryna Gailiūtė kurį laiką mokėsi VU Ekonomikos fakultete, bet dabar mokslus tęsia Vokietijos mieste Frakfurte prie Maino. Čia ji kremta kiekybinę ekonomiką. Beveik pusė studentų jos universitete – užsieniečiai, tad studijų programos dalykai dėstomi anglų kalba.

Minirai Almašovai įstoti į užsienio universitetą iš pirmo karto nepavyko, tad vienus metus mergina studijavo VU TSPMI. „Lietuvoje pradėtos studijos nebuvo tokios, kokių tikėjausi. Visus metus negalėjau atsikratyti minties, kad reikia dar kartą bandyti laimę įstoti į užsienio aukštąją mokyklą“, – aiškino Minira. Antras kartas nemelavo – mergina buvo priimta į Vokietijos Miuncheno mieste įsikūrusį universitetą ir čia įgijo komunikacijos bei politikos mokslų bakalauro laipsnį.

Užsieniečiai lengvatų negauna

Sunkiausia studijuojant užsienyje – tobulai išmokti vietos kalbą. „Dėstytojai sakydavo, kad balus už rašto darbus mažina vien už gramatikos klaidas“, – atsiduso studijas Miunchene prisiminusi Minira.

Nuo pat pirmosios studijų Prancūzijoje dienos privilegijuota nesijautė ir Aurelija. „Turėjau tokias pat teises ir pareigas, kaip prancūzų studentai“, – tvirtino mergina. Mažutė išimtis – pirmaisiais studijų metais per atsiskaitymus užsieniečiams leidžiama naudotis žodynais arba prirašyti pastabą – „nesu prancūzas“. Tačiau jau nuo antro kurso atimama ir ši privilegija. „Lietuvoje užsienietis sulaukia dėmesio vien dėlto, kad jis – ne vietinis. O Prancūzijoje studentas vertinamas tik už rezultatus universitete“, – tikino Aurelija.

O belgai užsienio studentus myli labiau nei vokiečiai ar prancūzai. „Dėstytojai yra be galo malonūs. Ir vertina mus atlaidžiau, nereikalauja idealiai mokėti prancūziškai. Matyt, jiems daro įspūdį jauno žmogaus drąsa mokytis ir gyventi užsienyje“, – šypsojosi Belgijos universiteto studentė Guoda.

Lietuvoje nuobodu

Guoda nesigaili, kad bakalauro laipsnį įgijo Lietuvoje, tačiau neslepia, jog studijos gimtinėje buvo nuobodžios. „Kai kurie dėstytojai atrodo „užsisėdėję“ tiek savo fakultete, tiek apskritai Lietuvoje. Bet dėstytojo darbas juk be galo įdomus, jei nenustoji ieškoti, mokytis, skaityti, esi atviras naujoms idėjoms“, – svarstė Guoda.

Vokietijoje besimokanti Kotryna niekam nerekomenduotų studijuoti ekonomikos mokslų Lietuvoje. „Dėstytojai dirba įvairiuose bankuose ir ministerijose ir dėl to praleidinėja paskaitas, vėluoja, stengiasi visaip išsisukti nuo universiteto, kaip kokie pirmakursiai. Be to, jie beveik nevykdo rimtų mokslinių tyrimų“, – kritikos negailėjo Kotryna.

Mergina įsitikinusi, kad į VU ekonomikos bakalauro programą įtraukta daug dalykų, kurie visiškai nereikalingi. „Studentai greitai praranda norą mokytis ir eina dirbti. Diplomas jiems tėra tik popierius“, – teigė Kotryna.

Reformą vadina pasaka

Skiriasi ne tik studijų kokybė, bet ir akademinė kultūra. Užsienio universitetuose bendravimas ne toks formalus, dėstytojai ragina į juos kreiptis vardais, su jais susisiekti ir po paskaitų, jeigu kyla kokių nors klausimų ar rūpesčių.

„Dėstytojai ne tik skaito paskaitas, bet praneša ir apie mieste vykstančius renginius, ypač jei tai susiję su mokomu dalyku. Svarbi akademinės bendruomenės gyvenimo dalis – viešos paskaitos ir filmų peržiūros, po kurių paprastai rengiami vakarėliai, suteikiantys galimybę padiskutuoti gurkšnojant vyną“, – įspūdžiais dalijosi Centrinio Europos universiteto studentė Daiva.

Be to, skiriasi ir administracijos paslaugumas. Būti aprėktam sekretorės ar drebėti einant ko nors pasiteirauti šiame universitete – neįsivaizduojamas dalykas.

Dauguma kalbintų studentų sakė, kad būtinai reikia pertvarkyti Lietuvos aukštąjį mokslą, tačiau tai, kas daroma šiuo metu, jokių vilčių neteikia. „Pasakos, kad studentus rems verslininkai ir fondai, skamba naiviai ir netgi pavojingai. Pabandykime įsivaizduoti, kokios jėgos būtų suinteresuotos finansiškai remti jaunuosius žurnalistus ir taip ugdyti sau palankius žmones“, – svarstė Daiva.

Grįšim kada nors

Ką reiškia būti lietuve užsienyje? „Būti lietuve Belgijoje reiškia aiškinti, kur yra Lietuva, – šyptelėjo Guoda. – Ir kad mano vardas – ne toks pats kaip sūrio „Gouda“ pavadinimas. Aiškinti, kad lietuviai gyvena ne Šiaurės ašigalyje, o Europos Sąjungoje. Kita vertus, ar tai ne geriausias būdas populiarinti savo šalį?“ Baigusi mokslus Belgijoje Guoda neketina skubėti į Lietuvą. Nors kada nors sugrįžti norėtų.

Kada nors grįžti ketina ir Kotryna. Tačiau Lietuvoje likę draugai ir šeima baiminasi, kad gali būti ir kitaip. „Dažnai klausau ilgų diskusijų ir pamokymų apie meilę ir pareigą Tėvynei, apie tai, kad svetimoje šalyje visada būsi svetimas, apie tai, kaip gera Lietuvoje ir kokie visi čia savi. Aš neironizuoju. Visa tai tiesa.