Prieš dvidešimt metų Sovietų Sąjungos pajėgos numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, kuriame buvo 269 žmonės  

Prieš 20 metų kilo didžiulis tarptautinis skandalas, kai paaiškėjo, kad sovietų naikintuvas virš Sachalino numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą “Boeing-747”, skridusį iš Niujorko į Seulą. Laineryje, įskaitant ir įgulą, buvo 269 žmonės. Visi jie žuvo.  

Vaidenosi šnipai ir kenkėjai  

Sovietų Sąjungai tuomet vadovavo Jurijus Andropovas, kurio sveikata buvo pašlijusi. Daug ką už jį sprendė jo aplinka, o generaliteto įtaka buvo didžiulė. Pastaroji aplinkybė didele dalimi prisidėjo, kad tragedija virš Sachalino taptų beveik užprogramuota.

Sovietų valdžiai visur vaidenosi kenkėjai, diversantai ir šnipai. Šnipomanija buvo pakelta į valstybinės politikos rangą.

Todėl kai Pietų Korėjos lėktuvas pažeidė Sovietų Sąjungos sieną, tuoj buvo duotas įsakymas jį numušti. Tada Vakarų atstovai SSRS pareigūnams aiškino: na gerai, sutinkam, kad tas lėktuvas šnipinėjo, bet jį buvo galima jėga nutupdyti kokiame nors Sovietų Sąjungos aerodrome, nustatyti, kiek ten buvo šnipų, kokia laineryje žvalgybos įranga; bet ar reikėjo lėktuvą tuoj pat numušti ir visus žmones sunaikinti?  

Griebtasi melo  

1983 metų rugsėjo 2 dieną Sovietų Sąjungos laikraščiai išspausdino trumpą, bet labai miglotą žinių agentūros TASS pranešimą: “Naktį į rugsėjo 1-ąją nežinomas lėktuvas iš Ramiojo vandenyno pusės įskrido į Sovietų Sąjungos oro erdvę virš Kamčiatkos pusiasalio; po to jis dar kartą pažeidė oro erdvę virš Sachalino salos. Lėktuvas pažeidėjas į siunčiamus signalus ir naikintuvų įspėjimus nereagavo”.

Šiame pranešime neišdrįsta aiškiai pasakyti, kad laineris numuštas ir kad visi jame buvę žmonės žuvo. Jau nuo pirmojo TASS pranešimo griebtasi melo, iš pradžių netiesioginio.

Tuo tarpu Seulo oro uoste blaškėsi žmonės, laukę reiso “KAL-007” pabaigos. Keleivinis “Boeing-747”, skridęs iš Niujorko per Aliaską, į Pietų Korėjos sostinę neatvyko. Iš pradžių buvo paskelbta, kad jis nuklydo nuo kurso ir nusileido Sachaline. Netrukus paaiškėjo šiurpi tiesa: sovietų naikintuvas lainerį numušė.

Kilo didžiulis tarptautinis skandalas, kuriame Sovietų Sąjunga dar kartą pasirodė kaip agresyvi ir neprognozuojama valstybė.

Lainerį numušė papulkininkis  

Po tragedijos virš Sachalino praėjus kelioms dienoms, SSRS centrinė televizija parodė reportažą iš to karinio dalinio, kurio vienas karininkų numušė Pietų Korėjos lėktuvą. Nė viena lakūnų, kuriuos kalbino korespondentas, pavardė nebuvo paminėta, bet jie visi kaip vienas kaltino Vakarų žvalgybas ir prisiekinėjo, kad “ir ateityje įvykdys bet kokią partijos ir vyriausybės užduotį”.

Katastrofos virš Sachalino dvidešimtųjų metinių išvakarėse Maskvos savaitraščio “Argumenty i fakty” korespondentė susitiko su buvusiu karo lakūnu Genadijumi Osipovičiumi. Būtent jis įvykdė įsakymą numušti lėktuvą.  

Prieštaringi įsakymai  

Pasak savaitraščio, papulkininkis G.Osipovičius tada budėjo naktį. Aliarmo signalas buvo gautas penktą valandą ryto.

Savaitraščio korespondentei buvęs lakūnas apie tas dramatiškas valandas pasakojo išsamiai: “Kai pakilau į beveik į devynių kilometrų aukštį, gavau pranešimą: “Priekyje - lėktuvas!” Maždaug trisdešimties kilometrų atstumu pamačiau šviesas - lėktuvas žybsėjo. Netrukus jis įskrido į mūsų teritoriją. Tuoj gavau komandą: “Taikinys pažeidė valstybinę sieną, taikinį sunaikinti!” Netrukus atėjo naujas įsakymas: “Neatakuoti, taikinį priversti nusileisti!” Vėliau man buvo liepta paleisti įspėjamąją seriją iš pabūklo. Šį įsakymą įvykdžiau. Galiausiai gavau įsakymą taikinį sunaikinti”.

G.Osipovičius į lėktuvą iššovė dvi raketas. Abi jos smogė tiksliai. Karo lakūnas pats matė, kaip visos šviesos orlaivyje užgeso.

Papulkininkį iškilmingai sutiko visas pulkas - sveikino, gyrė, džiaugėsi kartu su juo. Tuo tarpu Pietų Korėjoje žmonės, netekę savo artimųjų, raudojo ir keikė Sovietų Sąjungą.  

Jaučiasi paverstas atpirkimo ožiu  

G.Osipovičius, iš karinės tarnybos išvarytas 1986 metais, savaitraščio korespondentei sakė, kad valdžia jį iš karto pavertė atpirkimo ožiu. “Liepė šauti, o paskui barė, kodėl taip padariau”, - teigė buvęs karo lakūnas.

Jis sakė, kad juo visaip buvo manipuliuojama. Kai filmavo Centrinės televizijos žurnalistų grupė, jam buvo liepta atkartoti tik tas frazes, kurias ant lapelio buvo surašę Generalinio štabo atstovai.

Dar po kurio laiko jį iškvietė generolas, kurio pavardės G.Osipovičius nesakė. Generolas rūsčiai paklausė: ”Kodėl taip pasielgėt, juk žinojot, kad lėktuve skrenda niekuo dėti žmonės?”

Bet G.Osipovičius tebėra įsitikinęs, kad jis numušė ne lainerį su keleiviais, o kitą lėktuvą, kuriame buvo tik įgula, kuri esą šnipinėjo.

Skandalingai pagarsėjęs lakūnas piktinasi, kad tuoj po tragedijos jam buvo liepta persikelti gyventi kitur. Mat Sachaline, kur buvo dislokuotas jo dalinys, tuomet gyveno kelios dešimtys tūkstančių korėjiečių.

Valdžia baiminosi, kad korėjiečiai gali keršyti lakūnui už jų tautiečių nužudymą. Papulkininkiui ir jo šeimai buvo kategoriškai įsakyta nepraverti durų nepažįstamiems žmonėms.

G.Osipovičius panoro apsigyventi Maikope - ten mokėsi karo mokykloje, ten kurį laiką gyveno. Atvykimo proga karo mokyklos vadovybė surengė iškilmes tokiam garsiam absolventui. Bet netrukus vietos valdžia jam uždraudė dalyvauti oficialiuose renginiuose.

G.Osipovičius savaitraščio korespondentei sakė iki galo nežinąs, kas jis buvo tuometinės valdžios akyse: didvyris ar žudikas?  

Skrido du orlaiviai?  

Tuoj po tragedijos Kremlius ėmė platinti versiją, pagal kurią SSRS valstybinę sieną esą pažeidė du lėktuvai - keleiviniu tariamai dangstėsi kitas orlaivis, kuris šnipinėjo.

Šiai versijai pritaria ir G.Osipovičius, todėl jis nesijaučia esąs niekuo nekaltų žmonių žudikas. Buvęs karo lakūnas tikina, kad ne jis numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, bet nieko negali atsakyti į klausimą: “O kas tai padarė?”

Sovietų propaganda iš pradžių net teigė, kad Pietų Korėjos lėktuvą numušė patys amerikiečiai, o kaltę suvertė Sovietų Sąjungai. Ši absurdiška versija greitai sužlugo.