Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Mįslinga diktatoriaus mirtis
2006-12-23
Leonas ŽALYS
Pastarųjų įvykių Turkmėnistane fone ne iš piršto laužta atrodo versija, kad S.Nijazovas buvo nunuodytas
Staiga mirus Turkmėnistano prezidentui iki gyvos galvos Saparmuradui Nijazovui, iš karto pasklido gandų apie galimą jo nunuodijimą.
Pagal vieną versijų, kurią pateikia interneto svetainė “NEWS.Ru.Com”, prie diktatoriaus nužudymo gali būti prisidėjęs jo tariamai nesantuokinis sūnus, skubantis užimti prezidento postą.
Oficialus pranešimas kelia abejonių
Pagal oficialią versiją, 66 metų S.Nijazovas mirė staiga sustojus širdžiai. Tačiau tuo labai abejoja Vokietijos medikai. Chirurgas Hansas Meisneris, diktatoriui daręs aortos ir vainikinių arterijų šuntavimo operaciją, Rusijos televizijai teigė, kad prezidentas negalėjo mirti dėl širdies darbo sutrikimų.
Taip pat pasklido pranešimų, kad S.Nijazovas mirė ne ketvirtadienį, kaip teigiama oficialiame pranešime, bet keliomis dienomis anksčiau. Kad taip galėjo būti, liudija audringi įvykiai Ašchabade.
Pagal konstituciją valstybės vadovo postą po jo mirties turėjo užimti parlamento pirmininkas Ovezgeldy Atajevas. Tačiau pagal kažkieno įsakymą sostinės prokuratūra jam iškėlė baudžiamąją bylą dėl “piktnaudžiavimo tarnyba”.
Prokurorai bylą sukurpė per kelias valandas ir O.Atajevą įmetė už grotų, nors jis turėjo neliečiamybę, kurią iš jo galėjo atimti tik parlamentas paprasta balsų dauguma.
Staigūs viražai
Prezidento pareigas laikinai eina vicepremjeras, sveikatos apsaugos ministras Gurbanguly Berdymuhamedovas. Jis yra ir S.Nijazovo laidotuvių komisijos pirmininkas.
Tokie staigūs viražai, kai premjeras nustumiamas į politikos užribį, o parlamento pirmininkas atsiduria už grotų, privertė opoziciją suabejoti, ar diktatorius mirė sava mirtimi. “Nustebino sparta, su kuria rankas į valdžią tiesianti grupuotė neutralizavo premjerą ir parlamento pirmininką, laikinuoju valstybės vadovu parinkdama vicepremjerą”, - Maskvos laikraščio “Kommersant” korespondentui sakė represuoto užsienio reikalų ministro Boriso Šichmuradovo sūnus Bairamas.
Opozicija tvirtina, kad G.Berdymuhamedovas yra nesantuokinis S.Nijazovo sūnus. Tokius giminystės ryšius laikraščiui “Moskovskij komsomolec” patvirtino Turkmėnistano politinio elito užkulisius gerai žinantis opozicinės - Respublikonų partijos pirmininkas Nurmuhamedas Chanamovas, besislapstantis Turkijoje.
N.Chanamovas tikina, kad G.Berdymuhamedovas yra artimai susijęs su S.Nijazovo sargybos viršininku Akmuratu Redžepovu, kuriuo diktatorius visiškai pasitikėjo.
Respublikonų partijos vadovas pažymėjo, jog A.Redžepovas pasiekė, kad prieš trejus metus būtų represuota generalinė prokurorė Kubanbi Atadžanova, laikyta labai artimu S.Nijazovui žmogumi.
Inscenizuotas sąmokslas
Diktatorius dažnai represuodavo savo aplinkos žmones, potencialiai galinčius pretenduoti į jo sostą. S.Nijazovui nuolat vaidenosi sąmokslai, kuriuos rezga didžiosios valstybės, kad pasiglemžtų Turkmėnistano gamtos turtus, pirmiausiai gamtines dujas.
2001 metais kilo didelis politinis triukšmas dėl to, kad neva Rusija suinteresuota diktatorių nuversti. Remiantis tada paskelbta fondo “Eurazija” - tyrimo ir konsultavimo organizacijos, kurios būstinė yra JAV, ataskaita, JAV valstybės departamento aukščiausios vadovybės atstovai privačiame pokalbyje pareiškė spėlionių, kad Maskva pritaria planui nuversti prezidentą S.Nijazovą, siekdama sumažinti neteisėtą narkotikų prekybą iš gretimo Afganistano ir pašalinti kliūtis pasidalyti Kaspijos jūros naftos ir dujų turtus.
“Eurazija” citavo Valstybės departamento atstovo žodžius, kad “Vašingtonas neprieštarautų” bet kuriam S.Nijazovo nuvertimo planui.
JAV analitikai manė, kad Rusija galėjo remti pagrindinį S.Nijazovo oponentą, minėtą B.Šichmuradovą.
Tačiau 2002 metų lapkritį S.Nijazovas paskelbė, kad buvo pasikėsinta į jo gyvybę, ir apkaltino tuo opozicionierius, tarp jų - ir B.Šichmuradovą. Po mėnesio B.Šichmuradovas, kurio giminaičiai Ašchabade buvo žiauriai persekiojami, atvyko į Turkmėniją, ir pats S.Nijazovas jam paskelbė nuosprendį kalėti iki gyvos galvos.
Apžvalgininkai mano, kad tas pasikėsinimas buvo inscenizuotas, o juo pasinaudota kaip dingstimi susidoroti su politiniais oponentais.
