Žemdirbių keliai ves į Kauną?


2008-12-06
Tadas Širvinskas
Žemdirbių keliai ves į Kauną?

Naujosios Vyriausybės programoje numatyta Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) pervadinti Kaimo reikalų ministerija ir ją iš Vilniaus perkelti į Kauną.

Neišradinėja dviračio


"Kalbėdami apie regioninę politiką vis pučiame didelius oro burbulus, bet nieko nedarome. Ministerijos perkėlimas būtų labai konkretus žingsnis", – kalbėjo netrukus Žemės ūkio ministru tapsiantis Kazimieras Starkevičius.

Ministerijų ar joms pavaldžių institucijų perkėlimas iš sostinių – Europoje įprastas reiškinys. Estai tokios regioninės politikos ėmėsi vos tik atgavę nepriklausomybę. Pavyzdžiui, švietimo ministerija įsikūrusi ne sostinėje Taline, o Tartu mieste.

ŽŪM perkėlimas iš Vilniaus į Kauną duotų ne tik naudos regionui, bet ir visiems Lietuvos žemdirbiams.

"Kaunas yra Lietuvos centre. Nereiktų iš Klaipėdos važiuoti į Vilnių. Šį klausimą jau svarstėme su įvairiomis organizacijomis, kurios tam  pritaria", – sakė būsimasis ministras.

Laimėtų ir Vilnius


K.Starkevičiaus teigimu, dėl ministerijos perkėlimo laimėtų ir Vilnius. Kasdien į sostinės centre įsikūrusią instituciją plūsta būriai interesantų. Neretai jie atvyksta iš provincijos ir susidūrę su sudėtinga transporto judėjimo sistema jaučiasi neužtikrintai.

"Vilnius – nepatogi vieta. Daugeliui važiuoti gana toli. Atvažiavę ūkininkai nežino, nei kaip nuvažiuoti iki ministerijos, nei kur sustoti", – kalbėjo K.Starkevičius.

Jei ŽŪM bus perkelta į Kauną, jai bus ieškoma vieta netoli miesto, kad nereikėtų užsukti į jo centrą. Tam tinkamiausia vieta – Lietuvos žemės ūkio universitetas (LŽŪU).

Su universiteto atstovais dėl ministerijos perkėlimo kol kas nesiderėta. Jei iš LŽŪU nepavyktų išsiderėti visų reikiamų pastatų, šalia jo yra valstybinės žemės, ant kurios galima pastatyti naujus. Tai nemažai kainuotų, tačiau K.Starkevičius įsitikinęs, kad ministerijos perkėlimas gali būti naudingas ir finansiškai. Pardavus ministerijos pastatus Vilniuje ir pastačius Kaune, pinigų net liktų.

Kaune apstu specialistų

Kol kas apie galimas statybas ir pardavimus nekalbama. Visus skaičiavimus ir auditą bus galima atlikti tik po to, kai Vyriausybės programa bus patvirtinta. K.Starkevičiaus teigimu, kol kas politikų pasipriešinimo dėl ministerijos perkėlimo nejaučiama.

Labiausiai ši idėja nepatinka didžiajai daliai dabartinių ministerijos darbuotojų. Iš viso ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose bei įmonėse dirba 3766 žmonės. Visi padaliniai į Kauną nebūtų perkeliami, tačiau čia reiktų važinėti nemažai daliai darbuotojai. Bet būsimasis ministras problemos nemato. Šiuo metu nemažai žmonių į darbą važinėja ir didesnius atstumus.

"Be to, greitai pradės važiuoti greitasis traukinys, kuris į Kauną iš Vilniaus atveš per pusvalandį. Didžiausia problema – kvalifikuoti specialistai, o jų Kaune tikrai yra. Be to, čia mažesnis pragyvenimo lygis", – sakė jis.

Didžioji dalis kaimo reikalus išmanančių darbuotojų apmokomi Kaune. ŽŪU ir Veterinarijos akademijoje mokslūs baigę kvalifikuoti specialistai neretai dėl darbo ministerijoje persikeldavo į Vilnių. Perkėlus ministeriją į Kauną, jiems kraustyti nebereikėtų.

Ministerija anksčiau kilnota

Jei bus pritarta tam, kad ministerija būtų perkelta, didžioji jos dalis Kaune galėtų įsikurti per ateinančius penkerius metus. Tam tikri padaliniai liktų sostinėje, ne vienas jų persikeltų į kitus miestus. Pavyzdžiui, Žuvininkystės departamentą ketinama permesti į Klaipėdą.

"Anksčiau perkelti ministerijas ar jų padalinius į kitas vietas buvo sudėtinga dėl kylančių komunikacijos problemų. Tačiau šiuolaikinės priemonės leidžia jų išvengti", – kalbėjo K.Starkevičius.

Iškelti ŽŪM iš sostinės – nenauja idėja. Kaune ji veikė tarpukariu, o sovietmečiu net buvo iškelta į Akademijos miestelį Kėdainių rajone. Ten buvo pradėti statyti namai jos darbuotojams, tačiau greitai pastebėta, kad sumanymas nepasiteisino – iškilo daug bendravimo problemų su kitomis valstybinėmis įstaigomis. Ministerija grąžinta atgal į sostinę. Apie dar vieną jos iškraustymą svarstyta ir šį dešimtmetį.

Žemės ūkio ministerija

1918 m. lapkritį pradėjusi dirbti Lietuvos laikinoji vyriausybė įkūrė Žemės ūkio ir valstybės turto ministeriją, kurios vadovu paskirtas agronomas Juozas Tūbelis. Iki 1918 m. pabaigos ministerija veikė Vilniuje, o nuo 1919 m. pradžios persikėlė į Kauną, kur išbuvo iki 1945 m. 1924 m. birželį ministerija pavadinta Žemės ūkio ministerija. 1940 m. Sovietų Sąjungos kariuomenei okupavus Lietuvą, ministerija buvo pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą. Žemės ūkio ministerija atkurta 1990 m.