Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Žalieji – prieš GMO
2009-02-24
Kitą savaitę Briuselyje gali būti priimtas išskirtinės svarbos sprendimas: kovo 2-ąją vyks galutinis balsavimas dėl draudimų genetiškai modifikuotoms kultūroms panaikinimo.
Lietuvos žaliųjų judėjimas atviru laišku kreipėsi į šalies vadovus, ragindami laikytis griežtos pozicijos genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) atžvilgiu.
Pozicija dar neaiški
"2004 metais LR Vyriausybė suformulavo šalies poziciją GMO atžvilgiu ir nutarė laikytis maksimaliai griežtos pozicijos, t. y. atsargumo principo, kurio iki šiol ir buvo laikomasi. Tačiau 2008 m. lapkričio 20 d. Vyriausybės kanceliarijos ES politikos departamento direktoriaus Tomo Baranovo iniciatyva buvo surengta diskusija, kurios išvadose siūloma pakeisti Lietuvos poziciją dėl GMO. Į šią diskusiją nebuvo pakviesta nei mūsų organizacijos atstovų, nei skeptiškai GMO atžvilgiu nusiteikusių mokslininkų.
Jau visą mėnesį Europoje netyla ginčai dėl Vengrijos ir Austrijos apsisprendimo neleisti jų šalyse auginti "Monsanto" kompanijos genetiškai modifikuotų kukurūzų. Kovo 2 d. Briuselyje vyks galutinis balsavimas, kuriame kiekviena ES narė turės apsispręsti, kurią pusę ji palaiko: tų šalių vyriausybes, kurios draudžia genetiškai modifikuotas kultūras savo šalyje, ar Europos Komisiją, kuri siekia tuos draudimus panaikinti.
Lietuvos pozicija iki šiol neaiški. Nors viešai Aplinkos ministerija skelbia, kad nesirengiama prieštarauti Vengrijos interesams, tačiau gali būti ir kitaip, kadangi Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjas Danius Lygis teigė, kad Lietuva dar nėra apsisprendusi, kaip balsuos kovo 2 d.", – pastebima laiške.
Lietuvos žaliesiems daugiausia nerimo kelia ūkio ministro išsakyta pozicija, kad į Lietuvą bus kviečiama investuoti prieštaringai vertinama JAV kompanija "Monsanto", kuri yra didžiausia GMO platintoja pasaulyje.
Šalys – be GMO
2007 m. balandžio 4 d. Lietuvos žaliųjų judėjimui, Seimo Aplinkos apsaugos bei Sveikatos apsaugos komitetams išreiškus kategorišką nepritarimą, Aplinkos ministerija neišdavė leidimo šiai kompanijai atlikti bandymus su genetiškai modifikuotais kukurūzais Kėdainių rajone.
Kaip pastebi žalieji, tą dieną surengtoje konferencijoje buvo akcentuota, kad Lietuva yra per maža valstybė genetiškai modifikuotoms kultūroms auginti, nes tai yra akivaizdi grėsmė ekologinims ūkiams egzistuoti.
"Ispanijos mokslininkai nustatė, kad sambūvis tarp ekologinių ir genetiškai modifikuotų ūkių yra neįmanomas. Dabar šios kompanijos kuriamų genetiškai modifikuotų veislių stengiasi atsikratyti Vengrija, Austrija, Graikija, Prancūzija, o Gruzijos prezidentas Michailas Sakaašvilis šių metų vasario 15 d. visiškai uždraudė GMO produkciją ir paskelbė Gruziją laisva nuo GMO šalimi. Tokių žingsnių valstybės imasi ne dėl kažkokių politinių motyvų, o dėl savo šalių gyventojų ir gamtinės aplinkos saugumo", – sakoma pareiškime.
Patirtis su sojos pupelėmis
Žaliųjų manymu, Lietuvoje GMO propaguotojai labai dažnai skelbia klaidingą informaciją – kad nėra mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių GMO pavojų sveikatai ir aplinkai.
"Iš tiesų kiekvienais metais publikuojama vis daugiau tyrimais pagrįstų įrodymų, kad GMO turi realų neigiamą poveikį gyviesiems organizmams. Šiandien GMO problema yra ne tokių tyrimų stoka, o valdininkų nenoras apie juos ką nors girdėti. Mūsų organizacija nėra nusiteikusi prieš GMO apskritai ir prieš biotechnologijos pramonę. Yra sričių, pavyzdžiui, medicinoje, kur tokie tyrimai reikalingi, tačiau GMO naudoti žemės ūkyje ir maisto pramonėje, kai dar tiek neatsakytų klausimų ir neaiškus ilgalaikis poveikis, yra neatsakinga prieš savo šalies piliečius, kurie be jokios būtinybės tampa pasaulio galingųjų primesto eksperimeto dalyviais.
Realiai nei vartotojams, nei ūkininkams apčiuopiamos naudos iš GMO produkcijos nėra, GMO plėtra reikalinga tik juos kuriančioms korporacijoms, kurios tokiu būdu padidina savo pesticidų, kuriems tie GMO yra atsparūs, apyvartą. GMO kūrimas ir naudojimas yra susijęs su rizika žmonių sveikatai ir gamtai, tačiau GMO aptikimo ir saugumo tyrimai iki šiol nėra pakankamai išvystyti", – pastebima laiške.
Kaip pavyzdį žalieji nurodo genetiškai modifikuotas sojos pupeles su įterptu braziliško riešuto baltymu, dėl kurių žymiai pagausėjo alerginių susirgimų, o pati soja virto alerginius susirgimus sukeliančiu augalu.
Grėsmė ekologiniam ūkiui
GMO įsileidimas į Lietuvą, anot laiško autorių, labai padidintų mūsų šalies žemės ūkio ir ekonomikos priklausomybę nuo monopolinių užsienio korporacijų, nes sudarytų joms galimybę manipuliuoti GM augalų sėklų ir specialiai GM augalams skirtų chemikalų kainomis.
"Taip pat, paplitus GMO, būtų sužlugdytas ekologinis žemės ūkis, kuris šiuo metu sudaro apie 5 proc. visų Lietuvos žemės ūkio naudmenų ploto. Pavyzdžiui, Ispanijoje dėl genetiškai modifikuotų MON810 rūšies auginamų kukurūzų paplitimo aplinkiniuose laukuose, 2004–2007 m. Aragono autonominėje dalyje ekologinių ūkių plotas sumažėjo 75 proc.
Kadangi šios srities mokslininkų yra palyginti mažai, o korporacijos šiems mokslininkams dosniai siūlo papildomą finansavimą, nemaža dalis mokslininkų yra tapę priklausomi nuo šių korporacijų. Paprastai korporacijos nebendradarbiauja su mokslininkais, atliekančiais nepriklausomus tyrimus.
Naujausias pavyzdys – 2008 m. Austrijos vyriausybės užsakymu atlikti tyrimai su "Monsanto" GM kukurūzais, tiriant jų ilgalaikio vartojimo įtaką pelėms. Gauti pirminiai rezultatai parodė pelių vaisingumo mažėjimą ketvirtoje vadoje. Austrija paprašė "Monsanto" kompanijos pateikti turimus panašių tyrimų duomenis, tačiau šie duomenys nebuvo pateikti.
Pagaliau genetiškai modifikuotų augalų vartojimas paprastam vartotojui jokios naudos neduoda, o rizika dėl neigiamo poveikio sveikatai išlieka", – sakoma laiške, kurį pasirašė Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
Žalieji teikia pasiūlymus
Nekeisti 2004 m. suformuotos maksimaliai atsargios (ribojančios) pozicijos GMO atžvilgiu ir išreikšti solidarumą toms valstybėms, kurios stengiasi apginti savo apsisprendimo laisvę dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo.
Sustabdyti derybas su "Monsanto" kompanija dėl jos atėjimo į Lietuvą ir nesiūlyti šiai kompanijai išskirtinių sąlygų.
Kadangi į Lietuvą įvežami genetiškai modifikuoti augalai pašarams galėjo/gali patekti į aplinką transportuojant ir naudojant, būtina ištirti Lietuvoje šiuo metu esamą taršą genetiškai modifikuotais organizmais. Šiuos tyrimus vykdyti nuolat.
Sukurti kompensavimo mechanizmą už aplinkos taršą genetiškai modifikuotais organizmais, remiantis principu "teršėjas moka".
Nustatyti GMO kuriančių korporacijų atsakomybę žmonių sveikatos sutrikdymo atvejais, kai žala buvo padaryta vartojant maistą, pagamintą iš genetiškai modifikuotų organizmų.
Užtikrinti, kad įmonės, gaminančios gaminius su GMO, negalėtų piktnaudžiauti ir iškreipti sąžiningą konkurenciją rinkoje, atitinkamai nepaženklindamos. Baudos už gaminių su GMO neženklinimą turi būti žymiai didesnės, nei išlaidos tiems gaminiams aptikti.
Teisės aktuose aiškiai nustatyti, kam priklauso genetiškai užteršti augalai (javai, medžiai ir kt.), t.y. kam priklauso augalai ir jų derlius, jei ūkininko, kuris nenaudojo GMO, augalai buvo užkrėsti nuo greta esančių GM augalų laukų. Taip pat aiškiai nustatyti, kas atlygins už genetinės taršos žalą ekologiniams ūkiams, jei genetinės taršos šaltinis nėra nustatytas bei nuspręsti, ką daryti su tokiais užkrėstais augalais.
Skirti valstybinį finansavimą nepriklausomiems ir ilgalaikiams GMO poveikio žmonių sveikatai tyrimams.
