Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Orkestras – perspektyva jauniesiems muzikams
2008-12-22
Kalbėjosi Vaida Milkova
Aštuntasis kandidatas į "Kauno dienos" Metų žmogaus titulą – Kauno simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas. "Šie metai buvo sunkūs, nes labai intensyvūs", – kalbėdamas kolektyvo vardu, prisipažįsta 52 metų vyras. Ir ima vardyti svarbiausius muzikinius projektus, kuriuose šiemet dalyvauta. Tačiau paklaustas, ar kurio nors šių projektų būtų atsisakęs, žinodamas, kad viskas taip susispaus laike, šypsodamasis prisipažįsta, kad ne.
Iš Kybartų kilęs kaunietis, ketvirtį amžiaus grojęs fleita, prieš ketverius metus stojo prie įsteigto simfoninio orkestro vairo. Šiemet jo vadovaujamą orkestrą galėjo išgirsti net ir visai nesidomintieji klasikine muzika: į Pažaislio muzikos festivalį antrąkart priviliota miuziklų dievaitė Lana Gordon ir su ja pristatyta lotyniškoji popopera "Carmen Cubana", spalį ir lapkritį koncertuota su pasaulinėmis roko žvaigždėmis "The Scorpions" ir "Electric Light Orchestra" (ELO). Nuo rugsėjo kiekvieną šeštadienį orkestrantai šmėžuoja televizorių ekranuose – Lietuvos televizijos muzikiniame projekte "Triumfo arka".
– Orkestras gyvuoja ne pirmus metus. Kodėl būtent šiemet taip sublizgote viešumoje?
– Šiais metais orkestras iššovė kaip didžiulė naujametė petarda. Nors koncertuodami aplankome ir mažesnius miestelius, tačiau metų pradžioje apie orkestrą žinojo tikrai ne visur. Dabar, televizijai padedant, apie mus žino visa Lietuva.
Kelio į viešumą ieškojau seniai. Visi žino, kad yra Lietuvos nacionalinis, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestrai, Kauno muzikinis teatras. O Kauno simfoninis orkestras, nors profesionalumu ir parengtomis programomis tikrai nenusileidžiame Vilniui, iki šiol toks mažiukas atrodė. Tikiuosi, šiemet vertinimai pasikeitė.
Šiemet buvo tikrai puikūs metai, per kuriuos ir mūsų orkestro muzikantų dėka įvairaus skonio klausytojai galėjo įvertinti gyvai atliekamos muzikos žavesį.
– Grojate ne tik grynąją klasiką.
– Keletą metų rengiu plačiajam klausytojų sluoksniui prieinamus muzikinius projektus: buvo ir miuziklas "Šachmatai", ir "ABBA in Symphony", ir miuziklo "West Side Story" ištraukos. Mūsų orkestrantai šešerius metus iš eilės pasikeisdami dalyvavo šio miuziklo tarptautiniame projekte, koncertuodavo garsiausiose Europos scenose, ir visur būdavo anšlagai. Tai – gera meistriškumo mokykla.
– Ar po tokių pasirodymų ir koncertų su roko grupėmis nesulaukėte kaltinimų iš filharmoninės, akademinės muzikos gerbėjų, kad einate lengvesnio žanro link?
– Nepasakyčiau, kad tai lengvesnis žanras. Galbūt pasiekti populiarumo grojant tokią muziką yra lengviau, bet ir ją atlikti reikia profesionaliai. Koncertai su "The Scorpions", ELO mums buvo išbandymas. Juk su jais yra koncertavę žymiausi pasaulio simfoniniai orkestrai.
O dėl kaltinimų – jei darai ką nors, vis tiek kas nors kuo nors apkaltins. Juk, tarkim, į koncertą su "The Scorpions" susirinko daug roko gerbėjų, metalistų. Jie ėjo dėl šios grupės, bet išgirdo ir gyvai grojantį orkestrą. Nemanau, kad tai buvo minusas ar akademinei, ar populiariajai muzikai. Kas žino, gal kitą kartą jie ir į Filharmoniją užsuks.
– Kodėl esate kviečiami į tarptautinius projektus: lemia ryšiai ar atlikėjų profesionalumas?
– Ir tai, ir tai. Jei atvažiuojame mes, organizatoriams ramu: visi viską laiku išmoko, jokių problemų nekils. Kaip simfoninis orkestras, esame nedidelis kolektyvas, dėl to – paslankesni. Be to, mes grojame visokią muziką. Mūsų atlikėjai, grojantys klasiką, pajėgūs greitai persiorientuoti ir groti kitus muzikinius stilius.
Galbūt mus pamatė ir dėl to, kad turime puikų dirigentą Modestą Pitrėną. Su juo esame tikras tandemas. Ryšiai taip pat svarbūs. Juos megzti pradėjau dar koncertuodamas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais.
Džiaugiuosi, kad orkestras itin ūgtelėjo visom prasmėm. Vien dalyvaudami "Triumfo arkoje" orkestrantai per keturis mėnesius turėjo išmokti ir pagroti apie 180 kūrinių. Be šio projekto, rudenį rengėme sugrįžimo į Kauno valstybinę filharmoniją, festivalio "Iš arti" koncertus, grojome su minėtomis roko grupėmis. Ir tą krūvį atlaikėme.
– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras orkestro vadovas?
– Reikia turėti žaibišką reakciją, greitai orientuotis besikeičiančioje situacijoje ir planuoti toli į priekį. Būtinas geras muzikinis išsilavinimas. Reikia ir organizacinių savybių, ir tiesiog mokėti su žmonėmis bendrauti. Kiekvienas muzikantas, menininkas – jautrus. Kiekvieną reikia išklausyti ir juo pasirūpinti, programas – sudaryti, finansais, rėmėjais – rūpintis, žvaigždes – sugebėti prisikviesti.
Dirbant šį darbą reikia žvelgti dviem metais į priekį: parinkti kūrinius, sudaryti programas, kviesti solistus, dirigentus. Ateinantieji metai man jau beveik nugyventi – viskas sudėliota, aišku iki kitų metų žiemos.
– Vasario mėnesį švęsite ketverių metų orkestro gimtadienį. Kolektyvas jau suformuotas?
– Branduolys jau yra. Kitais metais pirmą kartą grosime Piotro Čaikovskio simfoniją – tam reikia 70 žmonių, taigi kelis atlikėjus samdysime. Dabar turime 67 orkestrantus. Iki Dmitrijaus Šostakovičiaus, Gustavo Mahlerio kūrinių mums dar toli – jiems atlikti reikia 100 žmonių kolektyvo.
Simfoninis orkestras – gyvas organizmas, jis neatsiranda per metus dvejus – formuojasi ilgai. Ne taip lengva surinkti būrį žmonių, kurie galėtų groti kartu. Turi sutapti jų tembras, grojimo lygis, charakteris – viskas. Juk tiems žmonėms reikia ne tik kartu sėdėti, groti – ir kartu pulsuoti. Didžiulis kolektyvas turi sukurti vieną muzikinę visumą. Visi pajus, jei vienas "nueis į šoną".
– Ką simfoninis orkestras reiškia miestui?
– Labai daug. Simfoninis orkestras yra reikšminga miesto kultūrinio veido dalis. Siūlome daug koncertų, taip pat ir su žymiais užsienio atlikėjais, kuriuos ne visada Vilniuje išgirsta. Be to, Kaune veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fakultetas, Juozo Gruodžio aukštesnioji muzikos mokykla. Jų absolventai dabar jau mato perspektyvą mieste. Juk kam mokytis groti, jei paskui negrosi? Anksčiau tokių liūdnų minčių turbūt daug kam kildavo.
Ne kiekvienam atlikėjui lemta daryti solinę karjerą. O dabar jauniesiems muzikams Kaune perspektyvos didesnės. Daug tokių žmonių esame įdarbinę, ir tai – dar ne pabaiga: norėdami sugroti G.Mahlerį turėsim gausiai papildyti kolektyvo gretas (juokiasi).
Kandidatai į Metų žmogaus titulą:
■ 1. Marius Gervė, inžinierius.
■ 2. Saulius Jurgelėnas, verslininkas.
■ 3. Povilas Kanapickas, moksleivis.
■ 4. Inga Konstantinavičiūtė, energetikė.
■ 5. Aldona Linkevičiūtė, vertėja.
■ 6. Rūta Paškauskienė, sportininkė.
■ 7. Algimantas Stankevičius, verslininkas.
■ 8. Algimantas Treikauskas, muzikas.
■ 9. Egidija Vaicekauskienė, verslininkė.
■ 10. Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, sportininkė.
Už pretendentą, kurio laimėjimai šiemet, jūsų manymu, yra svariausi, reikšmingiausi, galite balsuoti trumpuoju numeriu 19901. Šiuo numeriu siųsdami trumpąsias žinutes, įrašykite raides ir skaičių KD1, KD2, KD3... KD10. Skambindami būkite pasirengę
surinkti dviženklį skaičių – 01, 02, 03...10.
Balsuoti galite iki gruodžio 31 d.
Skambučio ir žinutės kaina – 2 Lt.
