Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Lemtis, atvedusi į aukštumas
2008-12-15
Kalbėjosi Mantas Tomkūnas
Ketvirtoji kandidatė į Metų žmogaus titulą – Lietuvos energetikos instituto (LEI) darbuotoja Inga Konstantinavičiūtė. Energetikė šiemet sulaukė ypatingo įvertinimo – padėkos už indėlį rengiant Tarpvyriausybinės klimato kaitos organizacijos ataskaitą, kuri buvo įvertinta 2007-ųjų Nobelio taikos premija. Nors 38 metų kaunietė buvo vienintelė Lietuvos mokslininkė, padėjusi rengti šį dokumentą, ji savo indėlį linkusi vertinti kukliai.
– Ar visuomet svajojote tapti mokslininke, kuriai ateityje teks tirti svarbius klausimus, susijusius su pasaulio energetika ir klimato kaita?
– Vaikystėje svajojau apie darbą su vaikais, bet tik ne apie tai, kad tapsiu mokslininke, net ir baigusi vidurinę mokyklą neturėjau konkrečios svajonės. Vėliau norėjau studijuoti ekonomikos mokslus, bet suabejojau, ar įstosiu, ir paskutinę dieną pernešiau dokumentus į KTU Energetikos fakultetą. Tačiau dabar nesigailiu: darbas man patinka.
Baigus studijas, profesorius Algimantas Novickas paskatino tęsti mokslinį darbą, o aš šiam postūmiui labai ir nesipriešinau. Disertacijos tema – apie ilgalaikių elektros poreikių prognozavimą, o su aplinkosauga mane susiejo likimas: teko dalyvauti Jungtinių Tautų klimato kaitos sekretoriato projekte, kuriuo norėta inventorizuoti šiltnamio dujas. Po to išlaikiau kvalifikacinius egzaminus ir galėjau dalyvauti kaip techninio vertinimo ekspertė.
– Kaip patekote į Tarpvyriausybinės klimato kaitos organizacijos darbo grupę, rengusią tokį aukštą apdovanojimą gavusį dokumentą?
– Tarpvyriausybinė klimato kaitos organizacija rinko ekspertų grupę, kuri turėjo kuo plačiau atspindėti pasaulio geografiją. Kadangi jiems reikėjo specialistų iš vadinamosios pereinamosios ekonomikos valstybių, kokia buvo laikoma ir Lietuva, į darbo grupę patekau ir aš. Gauta Nobelio premija nėra mano asmeninis laimėjimas, tai visos organizacijos laimėjimas, man tik teko prisidėti prie bendro darbo.
– Ar pasaulio kontekste Lietuva – aplinką labai teršianti šalis?
– Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva atrodo neblogai. Žinoma, su Norvegija negalėtume lygintis, nes ten – daug hidroelektrinių. Atrodome gerai, nes didžiąją dalį energijos pagamina atominė elektrinė, tačiau padėtis pasikeis, kai elektrinė bus uždaryta ir didžioji dalis elektros energijos bus gaminama iš mazuto bei dujų. Nors Lietuvos elektrinėse yra nuorinimo įrengimai, bet pagrindinis taršos šaltinis – dujos, kurias išskiria elektrinės ir transportas.
– Ar savo veiklą ketinate ir toliau sieti su klimato kaita bei energetika?
– Dabar darbuojuosi ES finansuojamuose projektuose, tad projektai susiję su atsinaujinančiais energijos ištekliais. Lietuvos energetikos laukia nebloga ateitis, nors atsinaujinančių išteklių neužtektų visiems poreikiams patenkinti. Pagal ES reikalavimus, iš atsinaujinančių energijos šaltinių turime pagaminti 7 proc. elektros energijos, o kol kas pagaminame tik 4 proc. Po 20 metų turėtume atrodyti efektyviai energiją naudojanti valstybė, bet kol kas esame atsilikę, pavyzdžiui, nuo Vokietijos, kur vėjo jėgainės jau labai plačiai naudojamos.
– Tačiau esate ne tik LEI dirbanti mokslininkė, bet ir dėstote universitete, ar šie darbai vienodai įdomūs?
– Nelaikau savęs dėstytoja, kurią studentai vadintų kirviu, tačiau esu reikli, nes šių laikų studentai nelabai nori mokytis. Man atrodo, kad mano studijų metais studentai buvo stropesni. Mokslo sistema šiais laikais vaikų neskatina mokytis, tai juntama ir universitete. Tačiau apie visus taip kalbėti negaliu, nes ir dabar apstu užsispyrusių ir ambicingų, kuriems mokytis yra įdomu. Vienodai myliu darbą universitete ir institute.
– Didžiąją dalį laiko skiriate moksliniams darbams, ar lieka laiko laisvalaikiui?
– Labai mėgstu keliauti, jei tik leidžia galimybės ir lieka laiko, tai ir darau. Labiausiai mėgstu Europos valstybes, nors esu buvusi ir Azijos šalyse, į kurias keliauti dabar tapo ypač madinga, bet didžiausią įspūdį man palieka senasis kontinentas: labiau priimtini žmonės, jų mentalitetas ir kultūra. Dažniausiai mano kelionės sutampa su darbo kelionėmis į įvairias konferencijas. Labai myliu gamtą, jei tik yra galimybė, būtinai išvažiuoju prie jūros ar į mamos sodą, kuriame mėgstu darbuotis ir stengiuosi kuo mažiau sėdėti namuose.
– Kokį savo gimtąjį Kauną regite ateityje?
– Niekur nesirengiu išvažiuoti iš Kauno, tačiau toks, koks jis yra dabar, man nepatinka. Norėtųsi, kad miestas išaugtų ekonomiškai, o kultūrinis gyvenimas Kaune vėl būtų aktyvesnis, nes šiuo metu jis apmiręs. Kaunas vertas geresnės ateities, norėčiau tikėti, kad jis vėl atsigaus.
Kandidatai į Metų žmogaus titulą:
■ 1. Marius Gervė, inžinierius.
■ 2. Saulius Jurgelėnas, verslininkas.
■ 3. Povilas Kanapickas, moksleivis.
■ 4. Inga Konstantinavičiūtė, energetikė.
■ 5. Aldona Linkevičiūtė, vertėja.
■ 6. Rūta Paškauskienė, sportininkė.
■ 7. Algimantas Stankevičius, verslininkas.
■ 8. Algimantas Treikauskas, muzikas.
■ 9. Egidija Vaicekauskienė, verslininkė.
■ 10. Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, sportininkė.
Už pretendentą, kurio laimėjimai šiemet, jūsų manymu, yra svariausi, reikšmingiausi, galite balsuoti trumpuoju numeriu 19901. Šiuo numeriu siųsdami trumpąsias žinutes, įrašykite raides ir skaičių KD1, KD2, KD3... KD10. Skambindami būkite pasirengę
surinkti dviženklį skaičių – 01, 02, 03...10.
Balsuoti galite iki gruodžio 31 d.
Skambučio ir žinutės kaina – 2 Lt.
