Vakar prie savivaldybės mitingą surengė Senojo Kauno draugija, protestuodama prieš Kauno pilies atstatymą.
Abejoja specialistų žiniomis
Nors Kauno pilies atstatymo projekto pirmasis etapas greitai kirs finišo liniją, Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas niekaip negali susitaikyti su atstatymo projektu, kuris, anot jo, yra ydingas ir pažeidžia įstatymus.
"Kauno miesto savivaldybės kultūros paveldo skyrius teigia, kad Kauno pilis atkuriama vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais. Kaip jie gali minėti Vienos memorandumą, kai jame aiškiai parašyta, kad dokumentas taikomas tik į UNESCO sąrašus įrašytiems ar siūlomiems į jį įrašyti miestams, o Kaunas tokiems nepriklauso?" – atsakymo į klausimą niekaip neranda R.Žiliukas.
Anot jo, savivaldybė teigia, kad Kauno pilis nėra visuomenei svarbių statinių sąraše, nors Kauno pilies specialiajame plane ji laikoma viena svarbiausių Lietuvos pilių, jai suteikiant aukščiausią – dešimties balų kategoriją.
R.Žiliukas piktinasi miesto savivaldybės kultūros paveldo specialistais ir viešame laiške kritikos strėles nutaikė į Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėją Rimgaudą Miliukštį bei vyriausiąją specialistę Juliją Zaleckienę.
Anot Senojo Kauno draugijos vadovo, pagrindinis ramstis ginant nekilnojamąjį kultūros paveldą nuo niokojimo yra Orhuso konvencija, kuri garantuoja visuomenės teisę gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais. Tačiau savivaldybės atstovai esą tikina, kad sprendžiant Kauno pilies atstatymo klausimus negalima taikyti Orhuso konvencijos reikalavimų, mat jie taikomi tik pirmajame priede išvardytoms įmonėms: chemijos, naftos, kalnakasybos ir panašioms.
R.Žiliukui kelia nuostabą tai, kad paveldosaugos specialistai nežino, jog pilys, rūmai ir senamiesčio kvartalai yra urbanistinis kraštovaizdis, taigi ir aplinkos dalis, kurią gina Orhuso konvencija.
Kreipėsi į Prezidentę
R.Žiliukas prisiminė restauratorių darbus Aušros vartų koplyčioje, po kurių keli Vilniaus paveldosaugos architektai ir ekspertai neteko atestatų.
"Manau, kad lygiai taip pat reikėtų pasielgti ir su tais neovandalais, kurie atkakliai siekia istorinę Kauno pilį paversti modernistine karikatūra. Juk visoje buvusioje Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje, Lenkijoje, kaimyninėse valstybėse pilys yra atstatinėjamos tokios, kokios buvo. Mes vieninteliai nutarėme prajuokinti Europą", – ironiškai savo požiūrį išdėstė Senojo Kauno draugijos pirmininkas.
Aktyvus kovotojas už tradicinį požiūrį į Kauno pilį užtarimo ieško ir pas šalies vadovus. Šiomis dienomis jis išsiuntė laišką Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuriame išdėstė savo nusiskundimus. Be kita ko, jis piktinasi savivaldybės abejingumu rengiant projektą, esą visuomenei nebuvo leista dalyvauti priimant pilies atstatymo sprendimus.
Savo laiške Prezidentei R.Žiliukas prašo skubiai suorganizuoti sutaikymo komisiją, kuriai priklausytų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Taip pat reikalaujama sustabdyti Kauno pilies atstatymą.
Kaltinimus atmeta
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyr.specialistė J.Zaleckienė atmetė R.Žiliuko kaltinimus. Anot jo, su visuomene buvo tartasi 2006-aisiais, kai mieste šurmuliavo Kauno miesto dienos.
"VšĮ NPR vykdė apklausą ir pagal visus reikalavimus parinko respondentus, kurie parodoje išsakė savo nuomonę apie Kauno pilies atstatymą", – dienraščiui sakė J.Zaleckienė. Ji prisiminė ir R.Žiliuką, kuris esą vaikščiojo parodoje ir agitavo lankytojus pritarti tik galutiniam pilies atsatymo variantui.
Anot J.Zaleckienės, skaityti chartijas, memorandumus ir kitus nutarimus vertėtų specialistui.
"Tokie žmonės, kaip R.Žiliukas, perskaito tik tuos sakinius, kuriuos nori, ir neatskiria, kur kalbama apie visai skirtingus dalykus. Jeigu restauruoji pastatą, kuriame nėra dviejų langų iš penkių, žinoma, kad reikės atkurti tokį langą, koks jis buvo anksčiau. Bet jeigu nėra išlikusių jokių istorinių dokumentų, pagal kuriuos gali atkurti autentiką, tuomet einama kitu keliu", – darbo specifiką išdėstė kultūros paveldo specialistė.
Naujausi komentarai