Kauniečiai nusipelno galimybių


2008-12-10
Kalbino Rūta Stankevičiūtė
Kauniečiai nusipelno galimybių

Šiandien jūsų dėmesiui – antrojo pretendento į Metų žmogaus titulą mintys. Ekonomistas Saulius Jurgelėnas valdomą "Sanito" gamyklą išplukdė į tarptautinius vandenis, tačiau pažangiausių technologijų nepaliauja diegti ir Kaune. Šį rudenį gamykla persikraustė iš miesto centro į Aleksotą. Didžiausios vaistų gamintojas Lietuvoje, farmacijos lyderis Baltijos šalyse ne tik nepabėgo iš Kauno ieškoti pigesnės darbo jėgos, bet skindamas laurus verslo frontuose garsina ir mūsų miestą. Verslininkui gyvenime svarbiausia, kad visi jį supantys žmonės būtų laimingi, o laimingiausi iš jų – vienuolikametė dukrelė Ugnė ir žmona Rasa.

– Naujoje "Sanito" gamykloje Kaune įdiegėte modernias technologijas, leidžiančias gaminti ypatingą produkciją – vaistais užpildytus vienkartinius švirkštus. Kodėl modernia įranga suskubote aprūpinti Kauno gamyklą?

– Perkėlę gamyklą į naują vietą turėjome palankias sąlygas ten įdiegti modernias technologijas, naujai įrangai papildomų investicijų nereikėjo. Kita, ne mažiau svarbi ir netgi dominuojanti priežastis yra ta, kad pasitikiu kolektyvu, dirbančiu Kauno gamykloje. Būtent Kauno kolektyvas geba pritaikyti naujoves ir sukauptą patirtį, yra entuziastingas ir nusipelno galimybės dirbti su moderniausia įranga. Tikiu, kad kartu sugebėsime dirbti sėkmingai.

– Kaip Jums pavyko Kauno "Sanitą" išauginti iki tarptautinės kompanijos. Kokia Jūsų verslo sėkmės paslaptis?

– Nebijojau priimti iššūkių, ryžausi imtis pokyčių, nes nenorėjau tenkintis tuo, ką turėjau. Vadovaujuosi principu, kad ne šventieji puodus lipdo. Kodėl kitų šalių bendrovės gali tapti tarptautinės, o lietuvių – ne? Be abejo, gali ir lietuviai išplaukti į tarptautinius vandenis. Tereikia atsikratyti mažos šalies sindromo. Nesu aš genijus, tiesiog būnu užsispyręs gerąja prasme.

– Šiuo metu daug diskutuojama apie Lietuvą apėmusią recesiją ir gresiančią krizę. Ką kauniečiai turėtų daryti, kad per šį laikotarpį patirtų kuo mažiau nuostolių?

– Krizė – tai laikotarpis, kai reikia atidžiau kontroliuoti savo išlaidas ir investicijas. Jeigu galima jas atidėti, verčiau palaukti. Be to, nepatariu skolintis, nes šiuo metu tai yra prabanga – palūkanos pasiekusios ypač aukštą lygį. Kiekvienas turėtume subalansuoti savo biudžetą, gyventi pagal galimybes ir svarbiausia – nenukabinti nosies. Kasdienėje veikloje svarbus tinkamas nusiteikimas, optimizmas, sveikas ir pozityvus požiūris. Linkiu neprarasti optimizmo ir išsaugoti kiek įmanoma geresnę nuotaiką.

– Ar Jūsų šeima jau pajuto krizę?

– Iš tiesų racionalaus grūdo priimant šeimos sprendimus atsirado daugiau. Net nesvarstome galimybių įsigyti naujų brangių daiktų, perkame tik būtiniausius – maistą, drabužius.

– Kokią Kauno ateities viziją matote. Kokiu būdu įmanoma ją pasiekti?

– Geriausiai apie miestą galėtų papasakoti miesto svečiai. Jei paklaustume jų, kokį įspūdį paliko Kaunas, ko gero, nebūtume pamaloninti. Spėju, kad Kaunas daugeliui atrodo blyškus, sunku pajusti jo dvasią, dydį, įtaką Lietuvos istorijai. Mano siūlymas – įkurti Kaune miesto muziejų ar net kelis, kuriuose būtų informacijos apie Kauno regiono istoriją nuo senovės iki šių dienų. Tokiame muziejuje turėtų būti archeologinių ir kitokių faktų apie laikotarpį, kai Kaunas buvo Lietuvos širdis. Svarbu parodyti kultūrinį, politinį ir ekonominį palikimą, kurį sukūrė Kaunas ir mieste gyvenę žmonės.

– Kas miesto kasdieniame gyvenime jums labiausiai bado akis?

– Tuštuma Laisvės alėjoje tikrai erzina, norėčiau po darbo pasivaikščioti po Laisvės alėją, bet neįdomu – čia nieko nevyksta. Pasigendu ir sutvarkytos krantinės Santakoje. Miestas turi unikalų kraštovaizdį – į vieną susiliejančias dvi upes, tačiau šio privalumo neišnaudoja. Pasigendu informacinių stendų prie išskirtinių miesto objektų.

Kai kurie mažesni užsienio miestai kur kas labiau išnaudoja savo potencialą, pritraukia daugiau turistų. Jei miestelyje yra net ir menką istorinį įvykį liudijantys griuvėsiai, skubama juos restauruoti, sutvarkyti teritoriją, kad ji būtų patraukli turistams. Kaune yra ypatingų objektų, kuriuos galėtume sutvarkyti pasitelkę ES fondų lėšas. Kauniečiai ir miesto svečiai turi jausti miesto alsavimą, tai skatintų patriotinius jausmus. Gyvybę miestui įpūstų ir vieši renginiai, tokie kaip "Kaunas Jazz". Tokių renginių mieste turi vykti daugiau.

– Kas jums apskritai svarbiausia gyvenime?

– Norėčiau, kad visi žmonės aplink mane būtų laimingi. Blogiausia, kad nepavyksta to pasiekti. Siekiu to, tik viskam trūksta laiko.

– Kauno vertybė, kurią labiausiai reikėtų puoselėti?

– Kauno pilį ir Santaką – tai miesto simboliai, menantys Kauno istoriją.

– Kokia Jūsų mėgstamiausia vieta Kaune?

– Labiausiai mėgstu Rotušės aikštę, nes ji gyva. Dievinu krantinę prie Vytauto bažnyčios.

– Kokios politinės idėjos jums yra artimiausios?

– Nepriklausau nė vienai politinei partijai, tačiau nesu atsiribojęs nuo politikos. Lietuvos politinės partijos nereprezentuoja deklaruojamų krypčių. Partijų programos prasilenkia su vertybėmis. Esu centro liberalių pažiūrų, man priimtina santarvė ir harmonija, kai atsižvelgiama į visų visuomenės sluoksnių poreikius. Užsienio politikos prasme Lietuva neišnaudoja daug šansų, mūsų šalis galėtų būti daug reikšmingesnė regione.


Kandidatai į Metų žmogaus titulą:

■ 1. Marius Gervė, inžinierius.
■ 2. Saulius Jurgelėnas, verslininkas.
■ 3. Povilas Kanapickas, moksleivis.
■ 4. Inga Konstantinavičiūtė, energetikė.
■ 5. Aldona Linkevičiūtė, vertėja.
■ 6. Rūta Paškauskienė, sportininkė.
■ 7. Algimantas Stankevičius, verslininkas.
■ 8. Algimantas Treikauskas, muzikas.
■ 9. Egidija Vaicekauskienė, verslininkė.
■ 10. Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, sportininkė.

Už pretendentą, kurio laimėjimai šiemet, jūsų manymu, yra svariausi, reikšmingiausi, galite balsuoti trumpuoju numeriu 19901. Šiuo numeriu siųsdami trumpąsias žinutes, įrašykite raides ir skaičių KD1, KD2, KD3... KD10. Skambindami būkite pasirengę
surinkti dviženklį skaičių – 01, 02, 03...10.

Balsuoti galite iki gruodžio 31 d.
Skambučio ir žinutės kaina – 2 Lt.