Ekologijos ir inovacijų paakintas išradėjas


2008-12-09
Kalbėjosi Tomas Jarusevičius
Ekologijos ir inovacijų paakintas išradėjas

Šiandien išsamiau pristatome pirmąjį kandidatą į Metų žmogaus titulą. Kaunietis Marius Gervė visas per studijas įgytas žinias ir savo kūrybinį potencialą jau 15 metų kryptingai taiko vienam tikslui – sukurti lietuvišką, mūsų šalyje analogų neturintį elektra varomą automobilį.

34 metų elektronikos asas įsitikinęs, kad toks įrenginys padėtų gerokai sutaupyti ne tik daugeliui vairuotojų ar įmonių, bet savo resursus tausotų ir ekologijos problemų kamuojama gamta.

– Elektromobilis jums – laisvalaikio užsiėmimas, ateities investicija ar kažkas daugiau?

– Technika domiuosi nuo pat mažens, o ties elektromobiliais susikoncentravau ir eksperimentuoti pradėjau maždaug prieš 15 metų. Anuomet buvo sudėtingi laikai, sunku būdavo atrasti reikiamų detalių, tenkindavaisi tuo, kas papuldavo po ranka. Sunku būdavo net pagalvoti apie tokius sudėtingus mikroprocesorius, kokius naudojame dabar. Su dabartinėmis technologijomis rimčiau dirbu apie trejus metus.

Greta elektronikos teko pasimokyti ir metalurgijos pagrindų, nes agregatui prireikė vientiso aliumininio korpuso. Pramoniniu būdu pagaminti vienetinį daiktą būtų kainavę keliolika tūkstančių litų, tad ryžausi tai padaryti pats.

Ši veikla man pirmiausiai yra hobis, kuriuo užsiimti leidžia ir išsilavinimas – esu Kauno technologijos universiteto elektronikos inžinerijos magistras. Tačiau visąlaik norisi iš viso to pasiekti kažką naudingo.

Mūsų tikslas – išvystyti šią veiklą tiek, kad elektrinis transportas taptų prieinamas kuo daugiau žmonių, o ne tik mums asmeniškai naudoti. Daryti tai vien dėl savęs ne taip įdomu, norisi, kad elektromobilių teikiamą naudą pajustų ir platesnė visuomenės dalis.

– Į kokius vartotojus taikotės?

– Daugelis automobilininkų ieško alternatyvų. Šiuo metu rinkoje esantys kiniški gaminiai pasižymi primityviu ir nepatikimu veikimu, be to, jie nesertifikuoti ES šalims, todėl ir Lietuvoje negali būti naudojami. Tad mūsų pagrindinė idėja – užpildyti tą susidariusį vakuumą, kad atsirastų elektromobilis, tinkamas naudoti mūsų kraštuose. Manome, kad mūsų sukurtas valdymo bloko ir elektrinio variklio prototipas iš esmės pateisino lūkesčius, tad ateityje galbūt į tai ir koncentruosimės. Siekiame, kad jis atitiktų visus techninius bei saugumo reikalavimus. Dabar didžiausias rūpestis – gauti šiai įrangai reikiamus sertifikatus. Blogiausia, kad ekspertai iki šiol Lietuvoje nėra susidūrę su elektromobiliais, todėl patys nežino, kokių standartų privalu laikytis.

Galbūt pradžioje ne tiek individualūs klientai, kiek įmonės turėtų įvertinti elektromobilių teikiamą naudą. Juk nuolat mieste zujantys įvairūs vadybininkai, o ir taksi automobiliai galėtų būti varomi elektros varikliais, tai jau įgyvendinama kitose šalyse. Bendrovėms tai leistų ne tik ženkliai sumažinti transporto išlaidas ir atsiriboti nuo priklausomybės degalams, bet ir smarkiai prisidėtų prie ekologijos. Beje, negalima nepastebėti ir to, kad nuvažiuoti 100 km elektromobiliu tekainuoja vos keturis litus. Naktį, kaip bet kokį buitinį prietaisą, įjungi į elektros lizdą, o kitądien vėl gali įveikti šimto kilometrų distanciją.

– Ar jūsiškis eksperimentas byloja, kad nesate abejingas ekologijos problemoms?

– Pažvelgus į globalius dalykus, neišvengiamai susirūpini, kad jau dabar mūsų kraštuose beveik neliko žiemos. Vietoj sniego dažniau matome lietų. Visuotinis klimato atšilimas – rimta problema.

– Kokio dydžio pajėgos sutelktos ties šiuo elektromobilio projektu?

– Su elektronika dirbu aš vienas, o trys mano kolegos – KTU transporto inžinerijos doktorantai – rūpinasi mechanika. Jie sujungė manąjį valdymo pultą ir variklį su standartinio lengvojo automobilio "Renault Espace" greičių dėže. Toks komandinis darbas davė tikrai džiugių rezultatų. Neatsitiktinai ir mūsų viešosios įstaigos pavadinimas "Emduro inžineriniai sprendimai" žaismingai sudėliotas iš mūsų inicialų – aš, Marius, o kiti bendražygiai Martynas, Renatas ir Ovidijus. Taip iš dviejų M bei kitų raidžių išėjo žodis "Emduro".

Pasiūlymų ir susidomėjimo iš užsienio kompanijų jau sulaukėme, bet nesinori viską taip imti ir parduoti. Šia prasme esame patriotai, nenorintys, kad kažkas mūsų įdirbiu naudotųsi svetur.

– Kaip į šį daug laiko ir finansinių išteklių reikalaujantį Jūsų užsiėmimą reaguoja namiškiai?

– Kasdienybėje dirbu taip pat su galios elektronika susijusį darbą. Džiaugiuosi, galėdamas tiesioginio darbo grafiką derinti su veikla prie elektromobilių, tad jiems paaukoju išties nemažai laiko. Šeima – žmona, dešimtmetis sūnus ir vienuolikos metų dukra – mane palaiko, o dar labiau šypsosi sėdėdami elektromobilyje.

Beje, pati pradžia, atvedusi mane iki dabartinių technologijų, buvo kaip tik noras vaikams sukonstruoti triratį elektra varomą motociklą, bet siekiau, kad jis būtų ne primityvus, o pakankamai novatoriškas. Vėliau vaikiško triračio galingumas vis didėjo ir galop jis galėjo pavilkti net automobilį. Dabar jis išvysto daugiau nei 90 km/val. greitį, bet turėtų važiuoti ir gerokai greičiau, tik neatsirado drąsuolių, norinčių tą ribą išbandyti. Taip ir peraugau nuo mažojo triračio iki tikro elektromobilio.


Kandidatai į Metų žmogaus titulą:

■ 1. Marius Gervė, inžinierius.
■ 2. Saulius Jurgelėnas, verslininkas.
■ 3. Povilas Kanapickas, moksleivis.
■ 4. Inga Konstantinavičiūtė, energetikė.
■ 5. Aldona Linkevičiūtė, vertėja.
■ 6. Rūta Paškauskienė, sportininkė.
■ 7. Algimantas Stankevičius, verslininkas.
■ 8. Algimantas Treikauskas, muzikas.
■ 9. Egidija Vaicekauskienė, verslininkė.
■ 10. Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt, sportininkė.

Už pretendentą, kurio laimėjimai šiemet, jūsų manymu, yra svariausi, reikšmingiausi, galite balsuoti trumpuoju numeriu 19901. Šiuo numeriu siųsdami trumpąsias žinutes, įrašykite raides ir skaičių KD1, KD2, KD3... KD10. Skambindami būkite pasirengę
surinkti dviženklį skaičių – 01, 02, 03...10.

Balsuoti galite iki gruodžio 31 d.
Skambučio ir žinutės kaina – 2 Lt.