Visuomenei paimti Kauno stadionai tinkamiausi ganykloms


2011-07-14
Rūta Stankevičiūtė
Visuomenei paimti Kauno stadionai tinkamiausi ganykloms

Politikų pažadai visuomenės poreikiams perimti regbio, "Inkaro", "Kelininko", kai kuriuos kitus stadionus liko neįgyvendinti. Nė vieno šių stadionų, apsivėlusių teisminiais ginčais, kauniečiai šiandien neturi.

Garsiai deklaruoti siekiai visuomenės reikmėms perimti "Kelininko", "Inkaro", regbio, o vėliau ir "Gintaro" stadionus kol kas – be rezultatų. Pažadais žarstomasi nuo 2007 m., kai vienas po kito pasipylė tarybos sprendimai visuomenės reikmėms perimti sporto ir kultūros objektus. Kiek privatininkų rankose atsidūrusių stadionų jau grįžo miestui? Nė vieno. Stadionai ir toliau nyksta.

Vienas iš idėjos sugrąžinti visuomenei tai, kas jai priklauso, iniciatorių vicemeras Stanislovas Buškevičius, paklaustas, kaip sekasi tesėti pažadus, tik skėsčiojo rankomis.

Ilgų distancijų trasa

Dar prieš trejus metus S.Buškevičius buvo įsitikinęs, kad už pirkinius būtų galima mokėti iš Privatizavimo fondo. Rinkti lėšas į jį sekasi sunkiai. Politikas netgi svarstė, ar nevertėtų sporto ir kultūros objektų išpirkti naudojant miesto biudžeto lėšas.

"Tai yra ilgų distancijų bėgimas. Galutinį sprendimą pasako teismas, o tie procesai turi tendenciją užsitęsti. Apie sėkmę ar nesėkmę bus galima pasakyti po kelerių metų, nes procedūros ilgos", – teisinosi S.Buškevičius.

Jis pripažino, kad perimti turtą iš privačių savininkų nėra lengva, nes dažniausiai žmonės nenusiteikę geranoriškai ir reikalauja nepagrįstai didelės kainos.

Įklimpę teismuose

Miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus, kuris rūpinasi sporto objektų perėmimu visuomenės reikmėms, vedėjas Albinas Grabnickas pripažino, kad per pastaruosius kelerius metus ne itin daug pasistūmėta.

"Labai toli nenužengėme, nes prasidėjo visokie teisiniai procesai. Tai nėra paprastas reikalas. Kryptį valdžia nubrėžė, bet pasiekti rezultatą labai sunku", – kalbėjo A.Grabnickas.

Miesto Detaliojo planavimo organizavimo skyriaus vedėjas Jonas Bulota sako, kad dabar specialistai, kuriems pavesta rūpintis objektų perėmimu visuomenės reikmėms, turi iškabinti didelį katilą ankstesnių politikų privirtos košės.

"Prieš 20 metų kažkas neteisėtai įsiregistravo turtą savo vardu, privatizavo akcijas, o dabar mums reikia visa tai išnarplioti. Ginčai, teisminiai procesai trunka labai ilgai", – atsiduso J.Bulota.

Korupcija ar kvailumas?

S.Buškevičius pirmųjų nepriklausomos Lietuvos savivaldybės tarybų sprendimus atiduoti stadionus į privačias rankas vadina nusikaltimu.

"Buvo padaryta klaidų, tiksliau – nusikaltimų, leidus privatizuoti Dainų slėnį, stadionus. Tada buvo privatizuojama viskas – šulinių dangčiai, bordiūrai, o žemė liko valstybinė. Aplaidumas mums brangiai kainuoja, – kalbėjo S.Buškevičius. – Kai buvo vykdomas laukinis nusikalstamas privatizavimas, miestas viską prarado. Kas atsakingi? Yra balsavimų rezultatai. Taryba kolegialiai priėmė sprendimus. Nežinoma tik motyvacija: korupcija, naivumas ar kvailumas?"

Bent dalį stadionų miesto valdžia anksčiau ar vėliau turės išpirkti, nes laisvos žemės Kaune nėra.

"Kur statyti naują stadioną? Niekur to daryti negalime, nes neturime tokių didelių sklypų. Akivaizdu, kad kažkas gerai uždirbs, kai mes išpirksime stadionus, o kainas jie tikrai nemažas užsigiedoję", – pripažino S.Buškevičius.

Savivaldybė, vykdydama jai pavestas funkcijas, privalo išpirkti stadionus, žaidimų aikšteles, nes visa tai reikalinga gyventojams.

Devynių milijonų nemokės

Apleistas "Inkaro" stadionas, siejamas su buvusiu EBSW koncernu, dabar priklauso bendrovei "Corporate property holdingas".

"Sunku atkasti, kaip šis stadionas tapo kažkieno nuosavybe, bet žinome tik tiek, kad jis priklausė koncerno EBSW padaliniams. Kadangi objektas turi šeimininkus, jo perimti, pritaikius bešeimininkio objekto statusą, negalima", – kalbėjo miesto Kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Alvydas Šidlauskas.

Stadiono šeimininkas prieš kelerius metus pasiūlė savivaldybei išpirkti turtą. Jie pasisiūlė atlikti ir jo vertinimą. Bendrovės pateiktoje turto vertės pažymoje buvo nurodyta, kad stadionas – žemės sklypas su pastatais – vertas 9,1–9,5 mln. litų.

"Tokia kaina savivaldybei netiko. Verslininkai siūlė alternatyvą – keisti sklypą į analogišką kitoje miesto dalyje, bet įstatymai tokios galimybės nenumato", – pasakojo A.Šidlauskas.

Jam apmaudu, kad kažkada buvęs vienas geriausių miesto stadionų yra apleistas. Norint šį stadioną paversti šiuolaikiniu, tarptautinius reikalavimus atitinkančiu objektu, būtinos didelės investicijos.

"Ten šalia net ledo ritulio aikštelę būtų galima įrengti, bet visa tai kainuotų", – svarstė A.Šidlauskas.

Pasirinko kitą kelią

J.Bulota įsitikinęs, kad savivaldybei vis tiek pavyks perimti "Inkaro" stadioną.

"Yra du keliai. Savivaldybė gali pavesti administracijai pirkti turtą, jeigu taryba pritartų, kad stadionas reikalingas visuomenei. Bet gražiuoju niekas neparduoda arba prašo nesąmoningos kainos. Taigi yra kitas kelias – atgauti stadioną per žemės paėmimą visuomenės poreikiams", – variantą nurodė J.Bulota.

 

Veikdami pagal pastarąją strategiją specialistai parengė detalųjį planą ir pateikė jį derinti Urbanistikos skyriui. Planas liko nesuderintas, nes prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Tokį planą pateikti Kauno žemėtvarkos skyriui savivaldybė privalo, jeigu nori paimti sklypą visuomenės poreikiams. Tai numato Žemės įstatymas.

"Turėtų pakeisti Bendrąjį planą. Dabar šiuos darbus organizuoja Urbanistikos skyrius. Kauno žemėtvarkos skyriui patvirtinus planą, raštu informuosime asmenis, iš kurių numatoma paimti turtą, gausime sąlygas projektui rengti ir prasidės perėmimo procedūra", – planavo J.Bulota.

O jeigu "Corporate property holdingas" nesutiks atiduoti stadiono ir ginčys savivaldybės veiksmus teismuose?

"Taip atsitikti gali, – pripažino J.Bulota. – Todėl labai sunku pasakyti, kiek laiko truks perėmimo procedūra."

Perims, jeigu neapskųs

Kol kas neaišku, kada savivaldybei pavyks atkovoti "Kelininko" stadioną, dėl kurio pastaruosius kelerius metus vyko teisminiai ginčai.

"Kaip stadionas jis niekur neregistruotas, nes kažkada jį įsirengė buvusi Kelių valdyba, turėjusi savo futbolo komandą, o dokumentų nesutvarkė. Niekam tai tuomet nerūpėjo, – pasakojo A.Šidlauskas. – Pats ieškojau archyvuose siūlo galo, bet rasti nepavyko. Atsirado net keli pretendentai į tą sklypą."

Potencialiems sklypo šeimininkams nepavyko įrodyti, kad žemė turėtų priklausyti jiems. Teismas nusprendė, kad ši žemė – valstybinė.

"Kadangi per bylinėjimosi metus baigėsi išduotų sąlygų terminas, dabar buvo išduotos naujos sąlygos ir vyksta derinimo procedūros. Kai viską suderinsime, bus galima tvirtinti", – planavo J.Bulota.

"Šį rudenį baigsime ir, jeigu niekas neapskųs, sklypas bus registruotas valstybės vardu", – kalbėjo J.Bulota. Jis prognozuoja, kad sklypas į savivaldybės rankas pereis iki Naujųjų metų.

Regbininkai jau džiūgauja

Partizanų gatvėje esantis regbio stadionas pagaliau gali iš tiesų pereiti į visuomenės rankas. Šiuo metu vyksta procedūros, kurias jau galima vadinti finišo tiese.

"Turto skyrius pateikė dokumentus Teisės skyriui, kuris kreipsis į teismą ir bandys pripažinti stadioną bešeimininkiu. Jeigu teismas leis tai įteisinti, bus tęsiamos turto perėmimo procedūros", – naujienomis dalijosi J.Bulota.

Dėl regbio stadiono nuosavybės teisminiai ginčai vyko kelerius metus. Į turtą pretendavo įvairūs tariami savininkai.

"Bendrovė "Interbolis" norėjo atkurti savo nuosavybės teises. Jie buvo nukeliavę iki Aukščiausiojo Teismo", – pasakojo A.Šidlauskas.

Dėl "Gintaro" dar pešasi

Praėjusį birželį Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo – bendrovės "Interbolis" kasacinį skundą, priėmė nutartį, kuria paliko Kauno apygardos teismo nutartį nepakeistą. Savivaldybei leista pradėti procesą, kuriuo stadionas būtų pripažintas bešeimininkiu.

"Tai ilgas procesas, kadangi dokumentai turi pereiti įvairias instancijas. Jeigu per metus niekas nepareikš skundo, turtas bus pripažintas bešeimininkiu", – kalbėjo A.Šidlauskas. Per pastaruosius metus į turtą jau niekas nepretendavo, todėl galima tikėtis, kad pagaliau jis bus perimtas.

"Tai – vienintelė aikštė, atitinkanti tarptautinei sporto šakai regbiui keliamus reikalavimus", – pabrėžė A.Šidlauskas.

Kol kas neaiški išlieka "Gintaro" stadiono situacija. Taikos prospekte esančio stadiono teritorijoje žemės nuosavybę nori atkurti keli savininkai. Kokia situacija, šiuo metu aiškinasi teismai.