Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vilties kibirkštis savanorių kapinėse
2009-12-28
Virginija Skučaitė
Kauno valdininkai pagaliau prisiminė į valstybės saugomų objektų sąrašą įtrauktas Žemųjų Šančių karių kapinaites. Jų sutvarkymo projektu ne vienus metus rūpinosi kaunietis Vytautas Lelešius.
Užsuka ir valkatos
"Nežinia, kodėl šiais laikais pavadintame Vilijos vardu parke, netoli senųjų Žemųjų Šančių kapinių, carizmo metais buvo pastatyta rusų kariuomenės reikmėms medinė cerkvė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ji tarnavo Šančių įgulos karių reikmėms. Už bažnytėlės, šventoriuje, buvo palaidoti 77 savanoriai (yra žinių, kad dabartinio parkelio teritorijoje ilsisi ir Pirmojo pasaulinio karo aukos), žuvę ir mirę ligoninėse 1921–1923 m., – pasakojo V.Lelešius. – Tarp žuvusiųjų kapų 1931 m. buvo pastatytas paminklas "Garbė žuvusiems dėl Tėvynės", kuris sovietmečiu nugriautas, o 1990 m. jį bandyta atstatyti, tačiau nesėkmingai. Toks jis stovi iki šiol."
Senosiosiomis savanorių kapinėmis iki šiol rūpinosi tik entuziastai. Kažkas surenka šiukšles, kurias palieka ant paminklo mėgstantys pasėdėti ir užkąsti valkataujantys asmenys.
Sulygino buldozeris
Sovietmečiu vaikai čia žaisdavo kortomis, o sandėliu paverstos bažnytėlės šventoriuje – futbolą. Šioje medinėje bažnytėlėje 1950 ar 1956 m., kaip prisimena vietos gyventojas Rimas Antanas Marcinkevičius, kilo gaisras, po kurio miesto valdžia atsiuntė du "staliniecus" (traktorius) ją nugriauti. Dabar šioje vietoje stovi medinis kryžius.
Praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje buldozeriu sulygintos kapinaitės 2000 m. buvo įrašytos į Lietuvos kultūros vertybių registrą, o prieš ketverius metus pripažintos valstybės saugomu objektu. Tačiau miesto savivaldybė iki šiol nesirūpino Vilijos parke buvusiomis kapinėmis ir paminklu.
Valdininkai sukruto
Pasak savivaldybės Plėtros departamento Kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistės Danutės Rūkienės, neseniai buvo surengtas pasitarimas dėl istorinių kapinių ateities.
"Prieš pradėdami planuojamus darbus, miesto savivaldybė turi perimti šį sklypą iš Kauno apskrities viršininko administracijos ir sutvarkyti dokumentus dėl sklypo valdymo panaudos teise. Tik tada iš Kultūros paveldo departamento bus galima gauti objekto apsaugos reglamentą, pagal kurio reikalavimus bus parengti projektiniai šios vietos sutvarkymo pasiūlymai. Teisinė šio sklypo registracija jau pradėta rengti", – tvirtino D.Rūkienė.
Atlikus teisinę registraciją, bus parengtas reglamentas, kaip turės būti atkurtos kapinaitės ir atstatytas paminklas. Tikimasi, kad lėšų atstatymo darbams skirs ne tik savivaldybė, bet ir Kultūros paveldo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, kitos institucijos.
