Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Tarptautinių Hanzos dienų dalyviai klampos per purvyną?
2011-04-05
Tadas Širvinskas
Kauno pilies aplinkos tvarkymo darbus išvydę miestiečiai nustėro: piliavietė panaši į karjerą. Projekto autoriai prašo jų neteisti, kol darbai nebaigti. Bet jau aiškėja, kad tūkstančiai žmonių per Tarptautines Hanzos dienas klampos per purvyną.
Reikės guminių batų?
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, globojanti Tarptautinę Hanzos šventę, apie 100 Europos miestų delegacijų, kai kurios – su merais priešakyje, turėtų pasirūpinti guminiais batais. Iškilmingam gegužės antroje pusėje numatytam šventės atidarymui pasirinkta vieta – Kauno pilies kiemas – bus sunkiai įbrendama.
"Iki to laiko žolė, gal ne pati tankiausia, bet žaliuos", – viliasi piliavietės tvarkymo idėjos autorius architektas Kęstutis Mikšys.
Aptakus terminas "ne pati tankiausia žolė", ko gero, reiškia, kad per tris savaites po žemių lyginimo darbų piliavietėje bus prasikalusi skysta žolytė, ant kurios žengus, koja susmigs į purią žemę.
Ko geresnio galima tikėtis reprezentaciniam Kauno tarptautiniam renginiui su tūkstančiais dalyvių?
Taką užlies vanduo
"Sekmadienį susirengiau pasivažinėti dviračiu, o privažiavęs pilį net nustėrau. Man ten nepanašu į aplinkos tvarkymo darbus", – susijaudinęs pasakojo kaunietis Laimis Ramonas.
Santaka ir senosios pilies prieigos – populiari kauniečių pasivaikščiojimų ir pasivažinėjimų dviračiais vieta, todėl į bandymus ją keisti visada reaguojama.
Dalis kauniečių prieš kelias savaites prasidėjusį Kauno piliavietės sutvarkymą vertina nepatikliai. Pernelyg drąsiai atrodo mintis nukasti pilį nuo Neries skiriantį pylimą, taką patraukti arčiau upės.
Idėjos autorius architektas K.Mikšys projekto minusų neįžvelgia. "Dabar atliekami darbai leis suvokti buvusios piliavietės kontūrą. O taku bus galima prieiti arčiau upės. Anksčiau ten buvo šabakštynai", – kalbėjo architektas.
K.Mikšys teigia, kad kritikos dėl nukasto šlaito nebuvo sulaukęs. Tačiau jis šiek tiek pakeitė pradinį sumanymą. Planuota pėsčiųjų taką nuleisti dar žemiau, tačiau tuomet pakilus vandeniui jį pasiglemžtų Neris.
Pagal dabartinį planą pėstiesiems skirtas takas po vandeniu taip pat turėtų atsidurti, bet neilgai – manoma, gal tik dvi dienas per metus.
"O kas čia bloga? Visa krantinė prie Nemuno kiekvieną pavasarį po vandeniu atsiduria", – ramino K.Mikšys.
Natūralaus amfiteatro nebeliks
Įdubą, kurioje iki šiol vykdavo kauniečių pamėgti renginiai, perkirs medinis tiltas. Todėl kai kurios tradicinės pramogos, kurias miestiečiai stebėdavo kaip amfiteatre įsitaisę ant daubos šlaitų, turės keisti savo vietą.
Projekto autorius problemos ir šiuo atveju neįžvelgia. "Taip, ten buvo įsigudrinta amfiteatrą padaryti, – tarė K.Mikšys. – Režisieriai dabar galės kitaip sugalvoti." "Renginiai vyksta ir prie pietinės pilies sienos, o kiek Joninių yra buvę pačiame kieme? Pats tiltas gali būti nuostabi scena. Viskas priklauso nuo kūrybingumo", – įsitikinęs K.Mikšys.
Medžius iškeitė į panoramą
Pilies aplinkos tvarkymo darbai vyksta ir savaitgaliais, nes projektą būtina įgyvendinti iki balandžio pabaigos. Tai terminas, per kurį būtina panaudoti norvegų pinigus. Kauno piliavietės tvarkymą finansuoja Norvegijos finansavimo mechanizmas.
Manoma, kad darbai bus baigti laiku ir norvegiškos lėšos nenuplauks. Bet projekto sumanytojams ir vykdytojams Kauno visuomenė bent jau kol kas neploja.
Šio projekto autoriai neslepia, kad jiems jokia paslaptis, jog kauniečiai pernelyg prisirišę prie dabartinės miesto simbolio – senosios pilies aplinkos. Kaip tik todėl praėjusį mėnesį ir kilo sambrūzdis, kai dėl piliavietės tvarkymo darbų buvo išpjauta pusantro šimto medžių.
"Buvo prieštaringų nuomonių, bet dabar jau girdime ir teigiamų atsiliepimų, nes žmonės pamatė, kokia panorama atsivėrė. Manau, kad kai viskas bus baigta, visi suvoks, dėl ko visa tai buvo daryta, ir įvertins tikrai gerai", – vylėsi Kauno savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistas Saulius Rimas.
