Apmaudu: smalsūs miestiečiai ir turistai veltui stengiasi įžvelgti, ką slepia apgadintas stiklas Rotušės aikštės grindinyje.
© Antano Slavinsko nuotr.

Rotušės aikštėje atkastą istorinę krosnį dengianti stiklo plokštė, užuot atvėrusi įspūdingą objektą, slepia jį nuo prašalaičių akių. Netrukus privačia iniciatyva stiklas bus pakeistas nauju.

Besižvalgantys prie senosios Rotušės centrinio įėjimo pavieniai turistai, savo reikalais skubantys kauniečiai ar nuo jaudulio apkvaitę jaunavedžiai abejingai žengia per grindinyje įmontuotas apsaugines stiklo plokštes. Mat pro šią dulkėtą ir suaižėjusią dangą neįmanoma pamatyti po grindiniu glūdančio istorijos lobio – bendraamžės su miestu krosnies fragmentų.

"Man teko matyti, kaip 1973-iųjų vasarą aikštėje, priešais centrinę įeigą į Rotušę, buvo atkastos senovinės krosnys. Kad tai tikrai vaško lydymo krosnys, patvirtino bitės – jų kaipmat priskrido į kasinėjimų vietą", – įspūdingos iškasenos istoriją mena ekskursijų vadovė Jūratė Dručkienė.

Sovietmečiu, anot moters, nebuvo leista jų eksponuoti. Tačiau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kelios krosnys tapo retais eksponatais. Vieną jų, esančią šalia centrinės įeigos į Rotušę, ir dengia specialus stiklas.

Rotušėje veikiančių Santuokų rūmų vadovas Kęstutis Ignatavičius, kuris ir buvo iniciatorius, kad minima vaško lydymo krosnis būtų eksponuojama, pripažino: laikas pakeisti ją dengiantį suaižėjusį ir neperregimą stiklą.

"Manau, kad stiklas nukentėjo įrengiant scenas šioje aikštėje vykstantiems koncertams arba buvo subraižytas ir sudaužytas tyčia. Kaip ir pirmą kartą įrengiant perregimą krosnių dangą, taip ir dabar ją keičiant, lėšų šiems darbams teko ieškoti pačiam", – priminė K.Ignatavičius.

Pirmuoju atveju, anot pašnekovo, rėmėjais tapo bendrovė "Kausta" ir verslininkas Kornelijus Bačkevičius. Šalia jų pavardžių grindinio plokštėje būtų įrašyta ir šiemet numatomų darbų rėmėjo pavardė.

"Tikiuosi, kad šiemet suspėsime pakeisti nukentėjusią dangą nauja, pakelti nedūžtantį stiklą virš grindinio, padaryti taip, kad po juo esančios krosnys geriau vėdintųsi", – aiškino senosios Rotušės šeimininkas.

Naujos istorinių krosnių dangos ir vėdinimo projektą nemokamai parengė žinomas architektas Algimantas Kančas.

Miesto bendraamžės

Vaško lydymo krosnys mena miestietiškojo Kauno periodo pradžią – 1408-uosius. Anot humanitarinių mokslų daktarės Rasos Varsackytės, tais metais Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas suteikė Kaunui Magdeburgo teisės privilegiją. Kaunas gavo miesto statusą, įsikūrė ekonomiškai laisvų pirklių bei amatininkų bendruomenė, atsakinga tik valdovui, kuris paskyrė miestui svarstykles, vaškinę ir karpyklą. Svarstyklėmis buvo sveriamos į Kauną atgabenamos prekės ir mieste parengtos prekių siuntos, karpykloje užbaigiami apdoroti audiniai, o vaškinėje tikrinama vaško kokybė.