Raketų šmėklos atgyja


2008-07-12
Sta­sys Gu­da­vi­čius, Man­tas Tom­kū­nas, Sand­ra Lu­ko­šiū­tė
Raketų šmėklos atgyja

So­vie­tų ka­riš­kiai daug me­tų pa­sau­lį gąs­di­no sa­vo ra­ke­to­mis, ku­rios bu­vo dis­lo­kuo­tos Lie­tu­vo­je. Da­bar is­to­ri­jos ra­tas ga­li ap­si­suk­ti: ap­leis­to­se so­vie­tų ka­ri­nė­se ba­zė­se no­rė­tų įsi­kur­ti ame­ri­kie­čiai, bau­gin­sian­tys ru­sus sa­vo ra­ke­to­mis.

Vie­ta jau pa­rink­ta?

JAV dėl prieš­ra­ke­ti­nio sky­do ele­men­tų dis­lo­ka­vi­mo kol kas de­ra­si su Len­ki­ja. Ta­čiau šios de­ry­bos vis gi­liau klimps­ta į ne­su­ta­ri­mų liū­ną. Len­kų val­džios at­sto­vai jau at­vi­rai kal­ba, kad ame­ri­kie­čiai tu­ri at­sar­gi­nį va­rian­tą - Lie­tu­vą, ku­ri pa­si­ren­gu­si priim­ti ame­ri­kie­čių pa­siū­ly­mą. Kaimyninėje Len­ki­jo­je yra nu­ma­ty­tos trys vie­tos, kur ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ty­tos „ra­ke­tų gau­dyk­lės".

Vie­na rea­liau­sių - ap­leis­ta Re­dzi­ko­vo ka­ri­nė ba­zė ša­lia Slups­ko mies­to ša­lies šiau­rės va­ka­ruo­se. Ta­čiau va­kar len­kų dien­raš­tis „Pols­ka", rem­da­ma­sis JAV gy­ny­bos de­par­ta­men­tui ar­ti­mais šal­ti­niais, pra­ne­šė, kad ame­ri­kie­čiai ir Lie­tu­vo­je jau ren­ka­si vie­tas, kur ga­lė­tų dis­lo­kuo­ti prieš­ra­ke­ti­nio sky­do ele­men­tus. Len­kų dien­raš­ty­je ra­šo­ma, kad vie­na ga­li­mų vie­tų yra Pa­lan­gos apy­lin­kės, ki­ta - Šal­či­nin­kų ra­jo­nas.

Ka­riš­kiai neat­me­ta ga­li­my­bės, jog ame­ri­kie­čiams Lie­tu­vo­je la­biau­siai tik­tų bu­vu­sios so­vie­tų ra­ke­tų ba­zės. Dien­raš­čio žur­na­lis­tai ap­lan­kė ke­tu­rias bu­vu­sias ba­zes, įkur­tas ša­lia Jo­na­vos ra­jo­no Gul­bi­niš­kių kai­mo, Uk­mer­gės ra­jo­no Ko­pūs­tė­lių ir Vep­rių kai­mų, Ši­lu­tės ra­jo­no Rum­šų kai­mo ir Plokš­ti­nės miš­ke, ša­lia Pla­te­lių.

Vir­to griu­vė­siais

Jo­na­vos ra­jo­ne, Gul­bi­niš­kių kai­me, vos ke­le­tas ki­lo­met­rų nuo ke­lio Kaunas-Jonava, pu­šy­ne stūk­san­ti bu­vu­si vi­du­ti­nio nuo­to­lio ra­ke­tų ba­zė da­bar nė iš to­lo ne­pri­me­na bu­vu­sios grės­min­gos vie­tos, iš ku­rios so­vie­tų ra­ke­tos su bran­duo­li­nė­mis gal­vu­tė­mis dar prieš 20 me­tų ga­lė­jo pa­siek­ti bet ku­rį Eu­ro­pos mies­tą ir jį su­nai­kin­ti.

Šiandien už­mas­kuo­ti tu­ne­liai ir pa­sta­tai at­ro­do tar­si po ka­ro. So­vie­tų ka­riš­kiams pa­li­kus ba­zę, ji ta­po pel­no šal­ti­niu me­ta­lo ir sta­ty­bi­nių me­džia­gų va­gims bei šiukš­ly­nu. Neap­sau­go­jo ir už­ra­šas su per­spė­ji­mu, kad te­ri­to­ri­ja yra pri­va­ti nuo­sa­vy­bė - iš dau­ge­lio bu­vu­sių pa­sta­tų te­li­ko griu­vė­sių krū­vos.

Kai ku­riems kau­nie­čiams ir jo­na­viš­kiams ši ba­zė ta­po ir poil­sio vie­ta. Di­de­lė­je be­to­ni­nė­mis plokš­tė­mis grįs­to­je aikš­tė­je, ap­sup­to­je bu­vu­sių ga­ra­žų griu­vė­sių, su­tik­tas jo­na­viš­kis Pau­lius pa­sa­ko­jo lais­va­lai­kiu at­vyks­tan­tis čia pa­šau­dy­ti pneu­ma­ti­niu šau­tu­vu.
„At­va­žiuo­ju čia pa­šau­dy­ti po­rą va­lan­dų. Vie­ta ra­mi, paukš­čiai čiul­ba. Kau­nie­čiai at­vyks­ta čia ir da­žas­vy­džio pa­žais­ti. Per dau­ge­lį me­tų ba­zė bu­vo ap­leis­ta - šiukš­lių žmo­nės pri­ve­žė, ply­tas nuo pa­sta­tų nuar­dė, me­ta­lą su­rin­ko", - pa­sa­ko­jo Pau­lius.

Ta­čiau net ir ap­griu­vu­si ba­zė vis dar da­ro įspū­dį. Iš­si­ša­ko­jan­tys ke­liu­kai at­ves­da­vo prie ra­ke­tų an­ga­rų, ku­rie sa­vo erd­ve ga­lė­tų ly­gin­tis su vi­du­ti­nio dy­džio pre­ky­bos cent­rais.

Su­tik­tų iš­skės­to­mis ran­ko­mis

Vos už ki­lo­met­ro nuo ba­zės esan­čio Gul­bi­niš­kių kai­mo gy­ven­to­jai ka­dai­se kai­my­nys­tė­je gy­ve­nu­sius so­vie­tų ka­riš­kius pri­si­mi­nė su nos­tal­gi­ja ir ap­si­džiaug­tų, jei ru­sus pa­keis­tų ame­ri­kie­čiai.

„Jei ša­lia mū­sų įsi­kur­tų ame­ri­kie­čiai, tai bent ke­lius su­tvar­ky­tų ir ko­mu­ni­ka­ci­jas nu­ties­tų. Kol ru­sų ka­riš­kiai čia tvar­kė­si, bu­vo ir ke­liai ge­ri, ir te­le­fo­no ry­šį tu­rė­jo­me, o kai jie iš­vy­ko, vis­kas bu­vo iš­vog­ta ir iš­neš­ta", - sa­kė Vla­di­mi­ras Jab­lons­kis.

„Ma­no pa­žįs­ta­mas iš bu­vu­sios ba­zės prieš ket­ve­rius me­tus pir­ko ply­tas na­mui sta­ty­ti, bet la­bai bai­mi­no­si, kad jos bus už­terš­tos ra­dia­ci­ja. Nu­vy­ko­me su spe­cia­lia įran­ga ir pa­tik­ri­no­me - jo­kios ra­dia­ci­jos ne­bu­vo. Nė­ra ko mums bai­min­tis", - kal­bė­jo ki­tas kai­mo gy­ven­to­jas Ar­mi­nas Sa­ma­jaus­kas.

Ko­pūs­tė­liai gy­ven­tų be bai­mės

Dar vie­na ra­ke­tų ba­zė Uk­mer­gės ra­jo­ne, su­si­de­dan­ti iš dvie­jų da­lių Ko­pūs­tė­liuo­se ir Vep­riuo­se, žy­mi tuo, kad 1968 m. so­vie­tams mal­ši­nant su­ki­li­mą Če­ki­jo­je jo­je dis­lo­kuo­ti bran­duo­li­niai gink­lai bu­vo pa­reng­ti ko­vi­niam nau­do­ji­mui ir nu­kreip­ti į Eu­ro­pos mies­tus.
Ba­zės an­ga­ruo­se bu­vo sau­go­ma 16 ra­ke­tų, ku­rių skry­džio nuo­to­lis bu­vo 3000 ki­lo­met­rų. Da­bar iš ba­zės pa­sta­tų taip pat li­ku­sios tik griu­vė­sių krū­vos. Ra­ke­tų an­ga­rų ir pa­lei­di­mo aikš­te­lių iš­dės­ty­mas pa­na­šus į ša­lia Gul­bi­niš­kių esan­čios ba­zės, to­dėl vos įva­žia­vus api­ma jaus­mas, kad čia jau esi bu­vęs.

Se­nie­ji Ko­pūs­tė­lių kai­mo gy­ven­to­jai bu­vu­sios ra­ke­tų ba­zės kai­my­nys­tę va­di­no tai­kiu su­gy­ve­ni­mu, to­dėl ne­bi­jo­tų ir ame­ri­kie­čių pa­si­ro­dy­mo.

„Ka­riš­kiai mums gy­ven­ti ne­truk­dy­da­vo, su jais bu­vo drą­siau nei šiais ne­ra­miais lai­kais. Be to, jei rei­kė­da­vo pa­gal­bos, jie vi­suo­met pa­dė­da­vo. Pa­me­nu, jau­nys­tė­je ka­rei­viai atei­da­vo pas mus į šo­kius, o mes pas juos ei­da­vo­me fil­mų žiū­rė­ti. Jei da­bar ša­lia įsi­kur­tų ame­ri­kie­čiai, bū­tų la­bai ge­rai. Kaip ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad ne­ge­rai, juk ma­no gi­mi­nės Ame­ri­ko­je gy­ve­na", - juok­da­ma­si pa­sa­ko­jo Ko­pūs­tė­lių kai­mo sen­bu­vė Vik­to­ri­ja Žiup­kai­tė.

Tuo tar­pu jau­nes­ni kai­mo gy­ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad jiems vi­siš­kai ne­svar­bu, kas įsi­kur­tų jų kai­my­nys­tė­je.

„Man ne­svar­bu, te­gul ame­ri­kie­čiai čia įsi­ku­ria. Bu­vom pri­pra­tę prie ka­riš­kių, ko­dėl jie ne­ga­lė­tų su­grįž­ti? Su jais sau­giau bū­tų gy­ven­ti", - tei­gė Ne­ri­jus Pi­li­po­nis.

La­biau rū­pi tu­ris­tai

Plokš­ti­nės miš­ke ša­lia Pla­te­lių esan­ti bu­vu­si so­vie­tų ra­ke­tų ba­zė da­bar la­biau­siai trau­kia tu­ris­tus. Kas­met jų čia ap­si­lan­ko apie 14 tūks­tan­čių. Mi­li­ta­ris­ti­nė eks­po­zi­ci­ja kaip me­dus trau­kia už­sie­nie­čius, no­rin­čius pa­jus­ti so­vie­ti­nių lai­kų dva­sią. Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­ja puo­se­lė­ja pla­nus ba­zės te­ri­to­ri­ją dar la­biau pri­tai­ky­ti tu­riz­mui.

„Dau­giau­siai prie­kaiš­tų su­lau­kia­me dėl žvyr­ke­lio, vie­toj ku­rio rei­kė­tų nu­ties­ti as­fal­tą. Bu­vu­sius ka­ri­nio mies­te­lio pa­sta­tus rei­kė­tų pri­tai­ky­ti tu­riz­mui, pa­reng­ti nor­ma­lią eks­po­zi­ci­ją", - var­di­jo Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Auš­ra Braz­dei­ky­tė.

Bu­vu­sios ka­ri­nės ba­zės inf­rast­ruk­tū­rai su­tvar­ky­ti rei­kė­tų apie 20 mi­li­jo­nų li­tų. Prieš 46 me­tus pa­sta­ty­ta so­vie­tų po­že­mi­nė ter­mob­ran­duo­li­nių ra­ke­tų pa­lei­di­mo aikš­te­lė da­bar yra ava­ri­nės būk­lės. Šie­met svars­ty­ta, ar sau­gu čia leis­ti lan­ky­to­jus, gal­būt ją rei­kė­tų už­da­ry­ti. Lan­ky­to­jai ga­li ap­žiū­rė­ti tik ne­di­de­lę da­lį vi­sos eks­po­zi­ci­jos.

Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jos dar­buo­to­ja Ilo­na Ur­ni­kie­nė sua­be­jo­jo, ar ame­ri­kie­čiai no­rė­tų čia įsi­kur­ti. Iš bu­vu­sios ka­ri­nės ba­zės inf­rast­ruk­tū­ros nie­ko ne­li­kę, o pa­sta­tai - ava­ri­nės būk­lės.

Mi­li­jo­nų do­le­rių ne­no­ri

Pla­te­lių žmo­nės tei­gė ne­no­rin­tys, kad is­to­ri­jos ra­tas ap­si­suk­tų ir jiems vėl tek­tų gy­ven­ti ra­ke­tų pa­šo­nė­je. Džiaug­tis to­kia kai­my­nys­te ne­pri­vers­tų ir ame­ri­kie­čių siū­lo­mi mi­li­jo­nai.
„Sau­gu­mo jaus­mas gra­žia­me gam­tos kam­pe­ly­je daug svar­bes­nis nei pi­ni­gai", - tei­gė Pla­te­lių gim­na­zi­jos di­rek­to­rė Re­gi­na Ru­bi­nie­nė. Ji dar pri­si­me­na, ko­kį ne­ma­lo­nų jaus­mą kė­lė so­vie­ti­nės ar­mi­jos kai­my­nys­tė.

Eks­po­zi­ci­ją ap­žiū­rė­jęs tel­šiš­kis Vy­tau­tas Pil­vi­nis įsi­ti­ki­nęs, kad to­kiai ma­žai vals­ty­bei kaip Lie­tu­va svar­bi ru­sų nuo­mo­nė. Vien dėl dėl ru­sų ne­pri­ta­ri­mo mū­sų ša­lis tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti JAV ra­ke­tų dis­lo­ka­vi­mo. „Lie­tu­va - ma­ža vals­ty­bė, tad jai rei­kė­tų klau­sy­ti di­džių­jų kai­my­nų nuo­mo­nės", - ma­no že­mai­tis.

Li­ku­čius griau­na lai­kas

Ši­lu­tės ra­jo­no Rum­šų kai­mo, kur se­niau bu­vo įsi­kū­ru­si ant­že­mi­nė so­vie­ti­nių ra­ke­tų ba­zė, pa­va­di­ni­mas iš­ny­kęs iš že­mė­la­pio ir vie­ti­nių gy­ven­to­jų at­min­ties. Dau­ge­lis šią vie­to­vę va­di­na Tar­vy­dais, gre­ti­mo kai­mo pa­va­di­ni­mu.

At­ro­do, kad lai­kas grei­tai su­nai­kins ir bu­vu­sios ka­ri­nės ba­zės li­ku­čius. Šio­je te­ri­to­ri­jo­je jau ban­dė kur­tis nau­ja­ku­riai, kaip sta­ty­bi­ne me­džia­ga pa­si­nau­do­ję ba­zės li­ku­čiais.
„Bu­vu­sio­je ka­ri­nė­je zo­no­je žmo­nės iš­si­pir­ko že­mes, ap­si­gy­ve­no, tad ame­ri­ko­nai tik­rai ne čia įsi­kur­tų", - ma­no dar so­vie­tų ka­rei­vių pa­si­trau­ki­mą iš Rum­šų ka­ri­nės ba­zės pri­si­me­nan­tis Tar­vy­dų ūki­nin­kas Val­de­ma­ras Bal­či­nas.

Kas­die­ni­niais dar­bais už­siė­mę kai­mo žmo­nės abe­jo­jo, ar JAV pa­si­rink­tų bu­vu­sią ka­ri­nę ba­zę, iš ku­rios be­veik nie­ko ne­li­kę. Ba­zę pri­me­na tik ka­rei­vi­nių lie­ka­nos su sun­kiai įskai­to­mais pro­pa­gan­di­niais so­vie­tų už­ra­šais bei di­de­li pa­sta­tai, kur bu­vo sau­go­mos ra­ke­tos.