Raketų šmėklos atgyja
Sovietų kariškiai daug metų pasaulį gąsdino savo raketomis, kurios buvo dislokuotos Lietuvoje. Dabar istorijos ratas gali apsisukti: apleistose sovietų karinėse bazėse norėtų įsikurti amerikiečiai, bauginsiantys rusus savo raketomis.
Vieta jau parinkta?
JAV dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo kol kas derasi su Lenkija. Tačiau šios derybos vis giliau klimpsta į nesutarimų liūną. Lenkų valdžios atstovai jau atvirai kalba, kad amerikiečiai turi atsarginį variantą - Lietuvą, kuri pasirengusi priimti amerikiečių pasiūlymą. Kaimyninėje Lenkijoje yra numatytos trys vietos, kur galėtų būti pastatytos „raketų gaudyklės".
Viena realiausių - apleista Redzikovo karinė bazė šalia Slupsko miesto šalies šiaurės vakaruose. Tačiau vakar lenkų dienraštis „Polska", remdamasis JAV gynybos departamentui artimais šaltiniais, pranešė, kad amerikiečiai ir Lietuvoje jau renkasi vietas, kur galėtų dislokuoti priešraketinio skydo elementus. Lenkų dienraštyje rašoma, kad viena galimų vietų yra Palangos apylinkės, kita - Šalčininkų rajonas.
Kariškiai neatmeta galimybės, jog amerikiečiams Lietuvoje labiausiai tiktų buvusios sovietų raketų bazės. Dienraščio žurnalistai aplankė keturias buvusias bazes, įkurtas šalia Jonavos rajono Gulbiniškių kaimo, Ukmergės rajono Kopūstėlių ir Veprių kaimų, Šilutės rajono Rumšų kaimo ir Plokštinės miške, šalia Platelių.
Virto griuvėsiais
Jonavos rajone, Gulbiniškių kaime, vos keletas kilometrų nuo kelio Kaunas-Jonava, pušyne stūksanti buvusi vidutinio nuotolio raketų bazė dabar nė iš tolo neprimena buvusios grėsmingos vietos, iš kurios sovietų raketos su branduolinėmis galvutėmis dar prieš 20 metų galėjo pasiekti bet kurį Europos miestą ir jį sunaikinti.
Šiandien užmaskuoti tuneliai ir pastatai atrodo tarsi po karo. Sovietų kariškiams palikus bazę, ji tapo pelno šaltiniu metalo ir statybinių medžiagų vagims bei šiukšlynu. Neapsaugojo ir užrašas su perspėjimu, kad teritorija yra privati nuosavybė - iš daugelio buvusių pastatų teliko griuvėsių krūvos.
Kai kuriems kauniečiams ir jonaviškiams ši bazė tapo ir poilsio vieta. Didelėje betoninėmis plokštėmis grįstoje aikštėje, apsuptoje buvusių garažų griuvėsių, sutiktas jonaviškis Paulius pasakojo laisvalaikiu atvykstantis čia pašaudyti pneumatiniu šautuvu.
„Atvažiuoju čia pašaudyti porą valandų. Vieta rami, paukščiai čiulba. Kauniečiai atvyksta čia ir dažasvydžio pažaisti. Per daugelį metų bazė buvo apleista - šiukšlių žmonės privežė, plytas nuo pastatų nuardė, metalą surinko", - pasakojo Paulius.
Tačiau net ir apgriuvusi bazė vis dar daro įspūdį. Išsišakojantys keliukai atvesdavo prie raketų angarų, kurie savo erdve galėtų lygintis su vidutinio dydžio prekybos centrais.
Sutiktų išskėstomis rankomis
Vos už kilometro nuo bazės esančio Gulbiniškių kaimo gyventojai kadaise kaimynystėje gyvenusius sovietų kariškius prisiminė su nostalgija ir apsidžiaugtų, jei rusus pakeistų amerikiečiai.
„Jei šalia mūsų įsikurtų amerikiečiai, tai bent kelius sutvarkytų ir komunikacijas nutiestų. Kol rusų kariškiai čia tvarkėsi, buvo ir keliai geri, ir telefono ryšį turėjome, o kai jie išvyko, viskas buvo išvogta ir išnešta", - sakė Vladimiras Jablonskis.
„Mano pažįstamas iš buvusios bazės prieš ketverius metus pirko plytas namui statyti, bet labai baiminosi, kad jos bus užterštos radiacija. Nuvykome su specialia įranga ir patikrinome - jokios radiacijos nebuvo. Nėra ko mums baimintis", - kalbėjo kitas kaimo gyventojas Arminas Samajauskas.
Kopūstėliai gyventų be baimės
Dar viena raketų bazė Ukmergės rajone, susidedanti iš dviejų dalių Kopūstėliuose ir Vepriuose, žymi tuo, kad 1968 m. sovietams malšinant sukilimą Čekijoje joje dislokuoti branduoliniai ginklai buvo parengti koviniam naudojimui ir nukreipti į Europos miestus.
Bazės angaruose buvo saugoma 16 raketų, kurių skrydžio nuotolis buvo 3000 kilometrų. Dabar iš bazės pastatų taip pat likusios tik griuvėsių krūvos. Raketų angarų ir paleidimo aikštelių išdėstymas panašus į šalia Gulbiniškių esančios bazės, todėl vos įvažiavus apima jausmas, kad čia jau esi buvęs.
Senieji Kopūstėlių kaimo gyventojai buvusios raketų bazės kaimynystę vadino taikiu sugyvenimu, todėl nebijotų ir amerikiečių pasirodymo.
„Kariškiai mums gyventi netrukdydavo, su jais buvo drąsiau nei šiais neramiais laikais. Be to, jei reikėdavo pagalbos, jie visuomet padėdavo. Pamenu, jaunystėje kareiviai ateidavo pas mus į šokius, o mes pas juos eidavome filmų žiūrėti. Jei dabar šalia įsikurtų amerikiečiai, būtų labai gerai. Kaip galėčiau sakyti, kad negerai, juk mano giminės Amerikoje gyvena", - juokdamasi pasakojo Kopūstėlių kaimo senbuvė Viktorija Žiupkaitė.
Tuo tarpu jaunesni kaimo gyventojai pasakojo, kad jiems visiškai nesvarbu, kas įsikurtų jų kaimynystėje.
„Man nesvarbu, tegul amerikiečiai čia įsikuria. Buvom pripratę prie kariškių, kodėl jie negalėtų sugrįžti? Su jais saugiau būtų gyventi", - teigė Nerijus Piliponis.
Labiau rūpi turistai
Plokštinės miške šalia Platelių esanti buvusi sovietų raketų bazė dabar labiausiai traukia turistus. Kasmet jų čia apsilanko apie 14 tūkstančių. Militaristinė ekspozicija kaip medus traukia užsieniečius, norinčius pajusti sovietinių laikų dvasią. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija puoselėja planus bazės teritoriją dar labiau pritaikyti turizmui.
„Daugiausiai priekaištų sulaukiame dėl žvyrkelio, vietoj kurio reikėtų nutiesti asfaltą. Buvusius karinio miestelio pastatus reikėtų pritaikyti turizmui, parengti normalią ekspoziciją", - vardijo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vyresnioji specialistė Aušra Brazdeikytė.
Buvusios karinės bazės infrastruktūrai sutvarkyti reikėtų apie 20 milijonų litų. Prieš 46 metus pastatyta sovietų požeminė termobranduolinių raketų paleidimo aikštelė dabar yra avarinės būklės. Šiemet svarstyta, ar saugu čia leisti lankytojus, galbūt ją reikėtų uždaryti. Lankytojai gali apžiūrėti tik nedidelę dalį visos ekspozicijos.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos darbuotoja Ilona Urnikienė suabejojo, ar amerikiečiai norėtų čia įsikurti. Iš buvusios karinės bazės infrastruktūros nieko nelikę, o pastatai - avarinės būklės.
Milijonų dolerių nenori
Platelių žmonės teigė nenorintys, kad istorijos ratas apsisuktų ir jiems vėl tektų gyventi raketų pašonėje. Džiaugtis tokia kaimynyste nepriverstų ir amerikiečių siūlomi milijonai.
„Saugumo jausmas gražiame gamtos kampelyje daug svarbesnis nei pinigai", - teigė Platelių gimnazijos direktorė Regina Rubinienė. Ji dar prisimena, kokį nemalonų jausmą kėlė sovietinės armijos kaimynystė.
Ekspoziciją apžiūrėjęs telšiškis Vytautas Pilvinis įsitikinęs, kad tokiai mažai valstybei kaip Lietuva svarbi rusų nuomonė. Vien dėl dėl rusų nepritarimo mūsų šalis turėtų atsisakyti JAV raketų dislokavimo. „Lietuva - maža valstybė, tad jai reikėtų klausyti didžiųjų kaimynų nuomonės", - mano žemaitis.
Likučius griauna laikas
Šilutės rajono Rumšų kaimo, kur seniau buvo įsikūrusi antžeminė sovietinių raketų bazė, pavadinimas išnykęs iš žemėlapio ir vietinių gyventojų atminties. Daugelis šią vietovę vadina Tarvydais, gretimo kaimo pavadinimu.
Atrodo, kad laikas greitai sunaikins ir buvusios karinės bazės likučius. Šioje teritorijoje jau bandė kurtis naujakuriai, kaip statybine medžiaga pasinaudoję bazės likučiais.
„Buvusioje karinėje zonoje žmonės išsipirko žemes, apsigyveno, tad amerikonai tikrai ne čia įsikurtų", - mano dar sovietų kareivių pasitraukimą iš Rumšų karinės bazės prisimenantis Tarvydų ūkininkas Valdemaras Balčinas.
Kasdieniniais darbais užsiėmę kaimo žmonės abejojo, ar JAV pasirinktų buvusią karinę bazę, iš kurios beveik nieko nelikę. Bazę primena tik kareivinių liekanos su sunkiai įskaitomais propagandiniais sovietų užrašais bei dideli pastatai, kur buvo saugomos raketos.