Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Radioaktyvios kapinės prie Kauno: mitas ar ateitis?
2009-07-10
Virginija Skučaitė
Šalia Kauno esančių Pagirių ir aplinkinių kaimų bei Garliavos gyventojai priešinasi būsimoms anhidrito kasykloms. Jų manymu, vėliau čia gali būti laidojamos radioaktyvios atliekos.
Naudingas: lietuviškas anhidritas naudojamas baltai gumai, aliejiniams dažams, popieriui, interjero apdailos plokštėms gaminti.
Abejoja: "Margasmiltės" atstovai nesugeba įtikinti šalia būsimų šachtų gyvenančių žmonių, kad jiems jokios grėsmės nėra.
Kėsinasi antrą kartą
Prieš keliolika metų Kauno rajono Pagirių kaime, šalia Garliavos, buvo planuota 300 m gylyje įrengti anhidrito kasyklas. Pasak specialistų, vėliau čia būtų galima įrengti branduolinių atliekų saugyklas, nes esą giliai po žeme glūdintys klodai apsaugotų nuo pavojingo poveikio. Tuomet aplinkinių kaimų ir Garliavos gyventojai atsipirko lengvu išgąsčiu – minties įrengti kasyklas atsisakyta. Šį kartą viskas atrodo daug rimčiau.
"Vienas Garliavos gyventojas, kurio žemė Pagirių kaime ribojasi su šalia vykstančiais žemės gręžimo darbais, pareikalavo juos užsakiusią bendrovę paaiškinti, kas čia vyksta. Tik tada ir sužinojome apie būsimas anhidrito kasyklas ir mums kylančius pavojus", – piktinosi Ilgakiemio gyventoja Rūta Bankauskaitė. Jai pritarė Stanislovas Čerkauskas ir kiti aplinkinių kaimų žmonės.
Vietos gyventojams nežinoma Druskininkų bendrovė "Margasmiltė" ketina iškasti šachtą anhidritui eksploatuoti, nutiesti į šią teritoriją geležinkelio atšaką ir automobilių kelią. Ši infrastruktūra reikalinga iškasenoms išvežti, tačiau gyventojus labiausiai domina šio projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Ji jau sukėlė įtarimų ir įvairių spėlionių.
Kas galėtų paneigti?
"Esu įsitikinęs, kad ūkinės veiklos užsakovas "Margasmiltė" neturi teisės pats užsakyti ir apmokėti už poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ją turi rengti tarnyba, nepriklausoma nuo užsakovo pinigų. Tik tokiu atveju galimos objektyvios išvados", – įsitikinęs Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog ertmes, likusias iškasus anhidritą, bus galima pritaikyti maisto produktams, naftai, gamtinėms dujoms ir žalingoms aplinkai medžiagoms saugoti. Ataskaitoje pažymima, kad pagal Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) keliamus griežčiausius reikalavimus ilgalaikėms kenksmingų atliekų saugykloms anhidrito sluoksnis Lietuvoje tiktų ir radioaktyvioms atliekoms laikyti, tačiau pabrėžiama, kad šiame projekte tokia veikla nenumatoma.
"O kas gali garantuoti, kad po 50 metų, kai pasibaigs Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvių atliekų saugojimo konteineriuose terminas, nebus nuspręsta jas perkelti į šias tuščias šachtas?" – retoriškai klausė A.Kerpauskas. Jam pritarė ir netoli būsimųjų šachtų įsikūrę gyventojai.
"Margasmiltė" ginasi
Pakaunės gyventojai stebisi, kad esą išsamiai nebuvo įvertintas čia planuojamos ūkinės veiklos poveikis jų sveikatai. Taip pat neįvertinti nuostoliai, kurių vietiniai patirs dėl pasklidusių kalbų apie galimas radioaktyvių atliekų saugyklas. "Mes patirsime nuostolių, nes niekas nenorės pirkti žemės sklypų", – piktinosi vietos gyventojai.
Bendrovės "Margasmiltė" vadybininkas ekspertas Tomo Bodrijė patvirtino, kad pasklidę gandai trukdo normaliai dirbti. Jis garantavo, kad artimiausius 100 metų jokios branduolinio kuro atliekos būsimose šachtose nebus laidojamos. Maža to, šiose kasyklose bus sukurta 700 darbo vietų, sutvarkyta infrastruktūra. Bendrovė žada gaminti trupintą anhidritą, anhidritinius miltus ir akmens blokus. Šachtų ertmėse neplanuojama sandėliuoti jokių produktų.
Mažai visuomenei žinoma bendrovė įsitikinusi, kad jų veikla bus naudinga ir valstybei, nes bus sumokėta apie 24 mln. litų mokesčių. T.Bodrijė apgailestavo, kad vietos gyventojai yra kažkieno klaidinami.
Ministerija neigia grėsmę
Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys garantavo, kad ministerijoje nebuvo svarstoma idėja apie radioaktyvių atliekų ilgalaikį saugojimą būsimose šachtų ertmėse. Giluminio radioaktyvių atliekų kapinyno idėja dar tik bręsta Suomijos ir Švedijos mokslininkų galvose.
Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvios atliekos 50 metų saugomos specialiose talpyklose pačioje elektrinėje. Kur jos pateks po 50 metų?
VĮ „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra“ skyriaus viršininkas Leonas Liubauskas teigė, kad be Seimo ir Vyriausybės pritarimo apie jokį radioaktyvių atliekų kapinyną negali būti net kalbos. "Dabar Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvios atliekos saugomos specialiuose konteineriuose. Po pusės šimto metų reikės spręsti, ką su jomis daryti. Šiandien sunku į šį klausimą atsakyti, nes technologijos labai sparčiai tobulėja ir nežinia, kokios jos bus po 50 metų", – tvirtino L.Liubauskas.
