E.Ožeškienės gatvės išklotinėje atsivėrusioje skylėje planuojama pastatyti keturių aukštų namą. Kaimynystė su Žydų choraline sinagoga šią užduotį apsunkino.

Vytautas Oliškevičius (nuotraukoje su mėlynu džemperiu): Sinagogos atstovai tik pageidavo, kad mūsų pastate nebūtų lošimo namų.

Prieš trejus metus E.Ožeškienės gatvėje, maldos namų kaimynystėje, buvo nugriauti prieškariniai vieno ir dviejų aukštų pastatai. Kaimyninis sklypas liko tuščias – čia ketinama pastatyti keturių aukštų namą.

„Prašom kritikuoti“, – Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą (KAUET) ragino sklypo savininkas Vytautas Oliškevičius. Jis tikino norintis, kad statinys miestą puoštų, kad jis nebūtų linksniuojamas kaip dar vienas nesėkmingos architektūros pavyzdys.

Verslininkas tikino nenorįs didelio, talpaus pastato, nors seniau parengtas detalusis planas leidžia sklype vykdyti kur kas intensyvesnes statybas. Savininkas nusprendė kieme ne statinius kildinti, o įrengti didesnę antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Kebli užduotis

Architektai pripažino, kad sklypo padėtis yra nepavydėtina gyvenamajam namui – iš dviejų pusių jis ribojasi su judriomis gatvėmis – Savanorių prospektu ir E.Ožeškienės gatve. Gyvenant čia nuolat, tektų kvėpuoti užterštu oru, kęsti transporto keliamą triukšmą.

Dalis ekspertų siūlė perdaryti detalųjį planą ir atriboti pastatą nuo Savanorių prospekto kitu stambiu statiniu. Palikta neužstatyta properša prie prospekto, jų įsitikinimu, neracionalus urbanistinis sprendimas.

Sklypo savininkas „Kauno dienai“ sakė nė neketinantis pardavinėti butų, kurių, pagal parengtą projektą, numatyta įrengti devynis. Dalyje patalpų jis norėtų įrengti biurus, gyvenamąsias erdves taip pat pasiūlytų nuomai.

Lošimo namų nebus

Žydų religinės bendruomenės atstovai, V.Oliškevičiaus teigimu, neprieštarauja, kad naujasis namas glaustųsi prie sinagogos, nes ir anksčiau čia stovėjęs namas buvo prisišliejęs prie šventovės. „Sinagogos atstovai tik pageidavo, kad mūsų pastate nebūtų lošimo namų“, – paminėjo verslininkas.

Kaip galėtų atrodyti naujasis pastatas, prigludęs prie sinagogos, pasiūlymus parengė architektas Henrikas Štaudė. Tai būtų mūrinis, šiltintas ir keraminėmis plokštėmis dekoruotas namas, savo spalva ne ką išsiskiriantis iš aplinkinių namų.

Planuojamo pastato išraiška KAUET nariams neužkliuvo. Jie konstatavo, kad statinys neišsišoka iš esamos aplinkos. Kita vertus, pastebėjo kolegos, jis nepraturtina gatvės išskirtine architektūra.

Dešimtmečio projektas

Vis dėlto tai, kaip naujasis statinys šliejasi prie greta stovinčios šventovės, daugeliui nepatiko – siūlyta ieškoti švelnesnės, harmoningesnės kaimynystės su kulto objektu.

V.Oliškevičius pasakojo, kad minėtame sklype pastatyti naują pastatą jis negali jau daugiau kaip 10 metų. Iš pradžių, pasak jo, reikėjo daug kraujo pralieti, kol bus gautas leidimas nugriauti čia stovėjusius namus.

Dabar jis laukia nesulaukia, kol gaus statybos leidimą – statyti pradėtų nedelsdamas. V.Oliškevičius prasitarė, kad į sklypą jau investavo daugiau kaip 1,4 mln. litų. Į objekto statybą jis nusiteikęs įdėti dar antra tiek.

KAUET narių nuomonė yra patariamoji. Projekto autorius ir savininkas neprivalo atsižvelgti į šios viešosios įstaigos pastabas. Projektas yra derinamas su kultūros paveldo specialistais.