Pranas Lubinas - taurusis tarpukario krepšinio milžinas


2011-08-04
Virginija Skučaitė
Pranas Lubinas - taurusis tarpukario krepšinio milžinas

Krepšinis, kaip olimpinė sporto šaka, debiutavo 1936 m. Berlyno olimpiadoje. Tuomet tarp dalyvių buvo ir į JAV emigravusių lietuvių Lubinų sūnus Pranas. Čempione tapusioje JAV krepšinio komandoje P.Lubinui buvo patikėtos kapitono pareigos. Po šių žaidynių aukštaūgis įkalbėtas atvykti į Lietuvą, o jau 1939 m. su mūsų šalies rinktine tapo Europos čempionu.

Latvių baubas

Olimpiados dienomis Berlyne Lietuvos sporto įgaliotinis Algirdas Vokietaitis ieškojo Vokietijos sostinės gatvėse vaikštinėjusių aukštaūgių JAV krepšininkų, tarp kurių buvo Pranas Lubinas. Susitikęs su juo, A.Vokietaitis pakvietė žaisti ir treniruoti Lietuvos rinktinę. P.Lubinas sutiko ir iškart po olimpiados su žmona atvyko į Lietuvą. Čia jis beveik puspenkto mėnesio mokė tautiečius šio populiarėjančio pasaulyje žaidimo paslapčių, įvairių triukų.

Tų pačių metų rudenį lietuviai, nors ir žaidę krepšinį beveik nuo nepriklausomybės paskelbimo pradžios, tik pirmą kartą laimėjo rungtynes su užsienio krepšinio komanda – įveikė pagrindinį Rygos krepšinio klubą, kuriam atstovavo keli 1935 m. Europos krepšinio čempionato žaidėjai. To meto "Lietuvos aidas" P.Lubiną, labai rezultatyviai žaidusį mūsiškėje komandoje, pavadino latvių baubu.

Po to, kai Lietuva 1937 m. Rygoje laimėjo Europos krepšinio čempionatą (P.Lubinas dar nežaidė mūsų rinktinėje), šalyje prasidėjo krepšinio bumas.

Labiausiai bijo P.Lubino

Susidomėjimą krepšiniu sustiprino 1938 m. vasarą į Lietuvą su žmona ir jos seserimi atvykęs P.Lubinas, kuris su kitu JAV lietuviu Feliksu Kriaučiūnu (pastarasis, būdamas Lietuvos rinktinės žaidžiančiuoju treneriu, 1937 m. tapo Europos čempionu) rengė mūsų krepšininkus 1939 m. Europos krepšinio čempionato kovoms Kaune, vadovavo trenerių ir teisėjų kursams, dirbo Kūno kultūros rūmuose instruktoriumi.

Anot sporto istorijos tyrinėtojo Skirmanto Karalevičiaus, beveik dviejų metrų ūgio (199,4 cm) ūgio ir 105 kg svorio lietuvių milžinas P.Lubinas anuomet kėlė baimę Lietuvos krepšininkų varžovams.

Europos čempionato išvakarėse surengtoje konferencijoje svarstytas beprecedentis latvių pasiūlymas apriboti aukštų žaidėjų dalyvavimą šiose varžybose.

Latvija kėlė triukšmą ir dėl dvigubos kai kurių mūsų auksinės rinktinės žaidėjų pilietybės, bet labiausiai jiems kliuvo aukštaūgis P.Lubinas. Tačiau lietuviai atrėmė ir šią latvių ataką, nes dviguba pilietybė buvo įteisinta mūsų šalies Konstitucijoje. Tad Pranui Lubinui, Vytautui Valteriui, Jonui Budriūnui, Juozui Jurgėlai, Feliksui Kriaučiūnui ir Mykolui Ruzgiui, gimusiems JAV lietuvių šeimose, tereikėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje parašyti prašymus dėl lietuviškų pasų ir netrukus juos gavo.

Lenkų kerštas

Daug vėliau P.Lubinas viename interviu pripažins, kad savo karjeros kulminacija laiko 1939 m. Europos krepšinio čempionato rungtynes su Latvijos ekipa. Mat Lietuva ir Latvija anuomet buvo laikomos geriausiomis Europos krepšinio padangėje. Šiose labai atkakliose rungtynėse lietuviai Kauno sporto halėje palaužė latvius paskutinėmis rungtynių, kurias, pasak paties P.Lubino stebėjo net 12 tūkst. sirgalių, sekundėmis. Tai padarė po latvių krepšiu išdygęs ir pats kamuolio iš komandos draugų paprašęs P.Lubinas. Jo mestas kamuolys, nors ir akimirką pasisukęs ant lanko, įkrito į krepšį – lietuviai laimėjo pačias jiems sunkiausias čempionato rungtynes 37:36. Po jų žiūrovai nešiojo mūsų krepšininkus ant pečių. Įdomu, kad, pasibaigus čempionatui, Latvija nutraukė sporto santykius su Lietuva.

Lietuviams kerštavo ir lenkai. Kai po čempionato P.Lubinas nuvyko į Vilnių treniruoti vietos lietuvių, šį kraštą valdžiusi Lenkija, sužinojusi apie atvykimo tikslą, atšaukė svečio vizą – matyt, nepamiršo skaudaus pralaimėjimo (18:46) Lietuvos ekipai Europos krepšinio pirmenybėse Kaune.

Taurus iš prigimties

Prasidėjęs karas sugriovė P.Lubino ketinimą žaisti Lietuvos krepšinio rinktinėje 1940 m. Tokijo olimpiadoje. Krepšinio grandas, visą likusį gyvenimą svajojęs grįžti į Lietuvą, šį tikslą pasiekė tik po pusšimčio metų.

Tai atsitiko 1989 m., kai buvo minimas Kauno sporto halės pastatymo ir 1939 m. Lietuvos krepšininkų pergalės Europos čempionate 50-metis. Ta proga į Lietuvą atvykęs P.Lubinas Sporto halėje buvo apjuostas tautine juosta ir paprašytas pakartoti legendinį dvitaškį prieš Latvijos rinktinę. Jis tai padarė, nors tik iš antro mėginimo, nes tarpukario laikų mūsų krepšinio milžino judesius varžė tautinė juosta, kurios jis nenorėjo nusirišti. Beje, ir jo žmona, apsilankiusi su vyru Lietuvoje 1938–1939 m., per kiekvienas Velykas Los Andžele apsirengdavo lietuvių tautiniais drabužiais.

Sporto istorijos tyrinėtojo S.Karalevičiaus knygoje "XX a. Lietuvos krepšinio legenda" pateikti įvairūs P.Lubino amžininkų prisiminimai, tarp kurių yra ir ilgametės tarpukario Lietuvos moterų rinktinės žaidėjos Stefanijos Astrauskaitės mintys. Anot jos, P.Lubinas buvo lėto būdo gyvenime ir staigus bei tikslus krepšinio aikštelėje. Jis rungtynėse nepykdavo, neskėsčiojo rankomis, kai kuris nors komandos draugas padarydavo klaidą, nes buvo taurus iš prigimties. Todėl jį mylėjo ir žaidėjai, ir žiūrovai. P.Lubinas neužmirštas ir šiomis dienomis, kai visa Lietuva gyvena artėjančio Europos krepšinio čempionato laukimu.

Mylėjęs Lietuvą ir krepšinį

P.Lubinas gimė 1910 m. sausio 10 d. JAV, Los Andžele.

Mirė 1999 m. liepos 8 d. JAV. Palaidotas Riversaide, Kalifornijos valstijoje.

P.Lubinas – pirmasis Lietuvos sportininkas, tapęs olimpiniu čempionu (1936 m., Berlynas).

Nors yra teigiančių, kad metimo "kabliu" pradininkas Lietuvoje yra Pranas Talzūnas, tačiau vyrauja nuomonė, kad tokio metimo krikštatėviu reiktų laikyti Praną Lubiną.

P.Lubinas buvo Lietuvos rinktinės kapitonas ir pagrindinis žaidėjas, užėmęs trečią vietą tarp rezultatyviausių 1939 m. Europos čempionato žaidėjų (pelnė 96 taškus). Daugiausiai taškų (19) P.Lubinas pelnė rungtynėse su Lenkija.

JAV krepšinio mėgėjų komandose P.Lubinas žaidė iki pat savo 54-ojo gimtadienio, negaudamas už tai nė cento.

Beveik visą gyvenimą dirbo vienoje žinomoje kino studijoje asistentu. Kartais atlikdavo statisto vaidmenis. Uždirbdavo po 50 dolerių per savaitę.

P.Lubinas buvo pripažintas geriausiu 1900–1950 m. Pietų Kalifornijos, išugdžiusios daug krepšinio garsenybių, krepšininku.

2007 m. statant paminklą Lietuvos krepšiniui Vilniuje, P.Lubinas išrinktas vienu labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusių sportininkų.

P.Lubino žmona amerikietė taip pat žaidė krepšinį. Kartu jie užaugino sūnų ir dukrą, kurie taip pat augina po sūnų ir dukrą.