Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Pilis – su optinės apgaulės elementais
2009-04-17
Tadas Širvinskas
Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienos fragmentų atstatymas turėtų prasidėti liepą. Jau gautas žodinis sutikimas kitais metais finansuoti ir pilies teritorijos sutvarkymą.
Kauno pilies pietrytinio bokšto ir sienų fragmentų statymo projekte dedami paskutiniai štrichai, vyksta archeologiniai darbai prie bastėjos. Tikimasi, kad atstatymo darbai prasidės liepą. Juos ketinama pabaigti iki kitų metų kovo pabaigos.
"Kiek laiko dirbau prie šio projekto? Penkiolika metų", – nusišypsojo architektas Kęstutis Mikšys.
Pagal K.Mikšio brėžinius atkuriami pilies fragmentai nebus statomi iš anų laikų medžiagų. Ir savo išvaizda jie akivaizdžiai skirsis nuo likusių pilies statinių. To reikalauja "Tarptautinė paminklų ir vietovių konservavimo ir restauravimo chartija".
"Sumanymas toks, kad iš toli atstatytų fragmentų dydis ir spalvos atrodys, kokios buvo anais laikais. O priėjus arčiau matysis, kad viskas padaryta šiuolaikiškai", – pasakojo Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis.
Šiems sumanymams įgyvendinti reikės daugiau nei 2,2 mln. litų. Didžiąją dalį, apie 1,9 mln. litų, skirs vadinamasis Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinis mechanizmas.
Dar nepradėję šių darbų projekto iniciatoriai planuoja kitus pilies atstatymo etapus.
Iš EEE jau gautas žodinis sutikimas skirti apie milijoną litų pilies teritorijai sutvarkyti. Darbai galėtų prasidėti kitais metais.
Ateityje gali būti nuspręsta atstatyti ir daugiau pilies fragmentų, tačiau įvairius atstatymo variantus svarstę architektai beveik apsisprendė, kad nei visos pilies, nei visų jos buvusių keturių bokštų atstatyti neverta.
"Nuspręsta, kad pilis turi tarnauti miestiečiams. Ji neturi užstoti senamiesčio, joje vyks daugiau įvairių renginių. Prie to ir einama", – kalbėjo R.Miliukštis.
Kauno pilies istorija
Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Tuo metu ji buvo vienu svarbiausių lietuvių kovų prieš kryžiuočius atsparos punktų. Tai – gotikinis gynybinis statinys, turintis dvi eiles gynybinių sienų. Tai vienintelė tokio tipo pilis Lietuvoje.
Pilį kryžiuočiai puolė keletą kartų. Vygandas Marburgietis – kryžiuočių ordino diplomatas Prūsijoje rašė, jog Kauno pilis buvo mūrinė, turėjo aukštas sienas, stiprius bokštus ir buvo apsupta pylimų bei griovių. Ją gynė didelė ir gerai ginkluota lietuvių įgula, kuriai vadovavo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas.
1362 m. po trijų savaičių apsiausties kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki 1368 m. buvo sumūryta Antroji pilis. Buvo atstatyta tik vidinė gynybinė siena bet su 4 bokštais sienų kampuose.
XVI a. antrojoje pusėje pilis dar sustiprinta: pietryčių kampe, gynybinio griovio dugne sumūryta bastėja pilies prieigų flanginei gynybai.
1549 m. Žygimantas Augustas Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė savo žmonai Barborai Radvilaitei.
XVII a. ketvirtame dešimtmetyje Neris pasiekė pilies sienas ir pamažu nugriovė dalį pilies statinių. Nepaisant to, pilis dėl savo patogios padėties per XVII a. vidurio karus buvo naudota švedų ir rusų įgulų, po kurių sutriuškinimo Kauno pilis daugiau karo tikslams nebenaudota.
Šaltinis: Kauno regiono turizmo informacijos centras
