Panemunės tiltas: sulauksime dar vienos griūties?


2009-03-28
Tadas Širvinskas
Panemunės tiltas: sulauksime dar vienos griūties?

Apie kritišką Panemunės tilto būklę ekspertai perspėjo prieš dešimtmetį. Į daugelį rekomendacijų Kauno valdžia numojo ranka.

Stabdo privatūs interesai

Prieš 14 metų tiltų ekspertai Kauno savivaldybę įspėjo apie prastą Panemunės tilto padėtį. Tuomet kai kurios trupančios tilto dalys buvo nudažytos antikoroziniais dažais, minimaliai sutvirtintos.

Prieš šešerius metus specialistai perspėjo, kad tilto būklė iš blogos virto katastrofine. Viena po kitos užsakomos ekspertizės piešdavo vis baisesnes prognozes. Ekspertai pareiškė, kad bet kurią minutę gali pasikartoti 1928 m. nelaimė, kai Panemunės tiltas griuvo. Jie rekomendavo ne rekonstruoti senąjį, o statyti naują tiltą.

Prieš penkerius metus savivaldybė ėmė rūpintis, kad būtų parengtas detalusis planas ir būtų statomas naujas tiltas. Šiuos planus sustabdė saujelė Panemunės gyventojų su konservatore Rūta Zabieliene priešakyje. Jie tikino, kad tiltas yra geras ir nėra jokių problemų.

Panemunės gyventojai sukilo neatsitiktinai, nes statant naują tiltą būtų tekę nugriauti maždaug dešimt namų. R.Zabielienei ir jos giminaičiams kaip tik šioje vietoje grąžintas 20 arų sklypas.

Ekspertus perrėkė konservatorė

Detalusis naujo tilto planas buvo užšaldytas prieš dvejus metus. Jį bandyta atgaivinti, tačiau savivaldybės koridoriuose vėl aktyviai ėmė lankytis R.Zabielienė. Savivaldybės specialistai pastebėjo, kad po jos viešnagių pas partiečius Kauno merą Andrių Kupčinską ir savivaldybės administracijos direktorių Vygantą Gudėną statybos planai likdavo tarnautojų stalčiuose.

Lyg nebūtų užtekę atliktų pustuzinio tilto ekspertizių, praėjusiais metais užsakyta dar viena. Šį kartą ekspertams buvo duotas konkretus, naujo tilto statybų priešininkams naudingas uždavinys – pasiūlyti tilto statybos variantus, panaudojant esamas tilto atramas. Praėjusių metų gruodį savivaldybės taryba pritarė tilto rekonstrukcijai.

Į rekomendacijas neatsižvelgė

Galimą Panemunės tilto griūtį prognozuoja ir naują statyti rekomenduoja visos nuo 2005 m. darytos ekspertų išvados. Tačiau kai kurie miesto vadovai įsitikinę, kad į daugiau kaip100 tūkst. litų kainavusias ekspertų išvadas atsižvelgti nebūtina.

"Naujo tilto statybai nėra pinigų, o rekonstrukcija tikrai neblogas variantas. Pažiūrėkite, Vilijampolės tiltas po rekonstrukcijos atrodo kaip naujas", – kalbėjo V.Gudėnas.

Tiltų žinovai pastebi, kad neaišku, kiek kainuotų rekonstrukcija. Kyla įtarimų, kad kaina gali būti panaši kaip ir naujojo tilto statybos.

Koks ponios vaidmuo?

A.Kupčinskas kategoriškai neigė, kad ekspertų rekomendacijas nusvėrė R.Zabielienės užsispyrimas.

"Ponia Zabielienė suvaidino patį mažiausią vaidmenį. Atsisakyti naujo tilto privertė galima kaina ir procedūrų trukmė", – tikino meras.

Pasak A.Kupčinsko, nusprendus statyti naują tiltą, ne vienus metus užtruktų detaliojo plano tvirtinimas, ilgos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.

"Tokiais atvejais labai sunku susitarti dėl išpirkimo kainos. Užtampytų mus po teismus. Mirtume alyvose", – merui antrino konservatorius V.Gudėnas.

Iš administracijos direktoriaus rezervo fondo skirtų lėšų žadama parengti tilto rekonstrukcijos techninį projektą.

Iki šiol nieko neveikė

Prieš pusantrų metų Panemunės tilto rekonstrukcijos klausimais įpareigotas rūpintis Kauno miesto vicemeras Steponas Vaičikauskas. Šią savaitę jis apie pasirengimą rekonstrukcijai nieko negalėjo pasakyti.

"Jūs paskambinote kaip žinodamas. Kaip tik šiandien pradėjau rūpintis šiuo klausimu. Išsikviečiau Komunalinio ūkio skyriaus darbuotoją, kuris man pirmadienį pateiks visą su tiltu susijusią medžiagą. Paskambinkite tada, gal jau galėsiu pasakyti kažkokius terminus ar dar ką nors", – kalbėjo politikas, kuris apie tilto būklę turėjo pasidomėti prieš pusantrų metų.

V.Gudėnas tvirtino, kad kovo pradžioje buvo kreiptasi į Kauno apskrities viršininko administraciją (KAVA), kad būtų leista rengti tilto rekonstrukcijos projektą. "Leidimo nedavė, o paragino prisiminti numarintą naujojo tilto statybos projektą", – pasakojo V.Gudėnas.

"Patys nieko nedaro ir patys rėkia. Kad duotume leidimą statybų projektui, reikia tik vieno dalyko – prašymo raštu. Kažkodėl savivaldybė jo nesugeba atsiųsti", – rėžė apskrities viršininkė.


Bauginamos ekspertų išvados

1995 m. Kauno savivaldybės speciali komisija nustatė aibę Panemunės tilto defektų ir pasiūlė parengti remonto projektą.

1996 m. "Kelprojektas" parengė projektą. Jame numatyta pakeisti šalitilčio plokštes, važiuojamosios dalies dangą, įrengti naują hidroizoliaciją, deformacinius pjūvius, atstatyti apsauginio betono sluoksnį. Šie darbai turėjo kainuoti apie 5,6 mln. litų.

2003 m. "Kelprojektas" atliko tilto techninės būklės įvertinimą. Ekspertų pateiktose išvadose savivaldybei pabrėžiama, kad būtinas neatidėliotinas kapitalinis tilto remontas. Pasiūlyta iškart uždrausti tiltu važiuoti sunkesnėms nei 15 t transporto priemonėms. Išvadose teigiama, kad kapitalinis remontas prailgintų tilto tarnavimo laiką, bet nepadidintų keliamosios galios. Dėl saugumo ir ekonomiškumo rekomenduojama statyti naują tiltą.

2005 m. tyrimus atlikę Valstybinio transporto ir kelių tyrimo instituto specialistai pateikė savo rekomendacijas dėl tilto. Išvadose teigiama, kad nei remontas, nei rekonstrukcija visų tilto problemų neišspręstų. Rekomenduojama statyti naują tiltą.

2006 m. tilto konstrukcijų techninės būklės tyrimus atlikusi bendrovė "Įraža" išvadose teigia, kad "sijų būklė yra saugos ribinė, gresia konstrukcijų griūtis". Atsižvelgdami į tilto būklę, specialistai pastebėjo, kad remontuoti arba rekonstruoti tiltą ne tik neracionalu, bet gali būti ir neįmanoma. Optimalus sprendimas – naujo tilto statyba.

2006 m. bendrovė "Infraplanas" atliko galimą tilto rekonstrukcijos ir naujo tilto statybos detalų ekonominį įvertinimą. Nustatyta, kad didžiausią naudą duotų naujo keturių eismo juostų tilto statyba.

2008 m. dar vieną tilto ekspertizę atliko bendrovė "Ekspertika". Nustatyta, kad tilto konstrukcijų būklė nuolat blogėja. Gresia konstrukcijų griūtis.


Specialistai rekomenduoja

Žinomas tiltų specialistas, inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis rekomenduoja troleibuso vairuotojams važiuojant per Panemunės tiltą atidaryti troleibuso duris. Jeigu tiltas griūtų ir troleibusas nugarmėtų į Nemuną, uždarytame troleibuse keleiviai atsidurtų lyg spąstuose.


Tilto griūtis 1928 m.

Lietuvos žinios 1928 04 02

Ledai sugriovė Panemunės tiltą. Potvynio šiemet nebus. Nutraukta susisiekimas. Neris, kaip žinoma, išėjo jau dvi dienos atgal. Vakar vakarą sujudo ir Nemunas, bet ties Rumšiškiais labai susigrūdo ledai, kurie vėliau didele banga leidosi Kauno link. Ši ledų banga vakar apie 23 val. išlaužė Panemunės tilto ledlaužą, po ko nupjovė vienoj vietoj tilto paramsčius ir tiltas vienu galu įkrito Nemunan. Laike katastrofos tilto lūžimo vietoj buvo du artil. kareiviai, kurie išsigelbėjo. Susisiekimas su Panemune nutrauktas. Kauno pusėj liko tik du siaurojo gelež. traukinėliai. Tokiu būdu ir čia susisiekimas bus nenormališkas. Kiti traukinėliai liko Panemunėje.


Panemunės tilto istorija

Pirmosios žinios apie bandymus nutiesti tiltus tarp dabartinių Šančių ir Panemunės siekia 1812 m. Žygį į Rusiją pradėjęs Napoleonas Bonapartas įsakė nutiesti tris 250 m ilgio pontoninius tiltus.

1916 m. laikiną tiltą buvo pastatę vokiečiai. Kad atsitraukdama Vokietijos armija jo nesusprogdintų, Lietuvos Vyriausybė jai sumokėjo beveik 134 tūkst. markių.

1927 m. Lietuvos kariuomenė pradėjo statyti betoninių atramų tiltą, tačiau jos išsilaikė neilgai. 1928 m. balandžio 1 d. Nemunu plaukiantys ledai nugriovė vieną atramą. Tuo metu per tiltą ėjo žmonės, bet jiems pavyko išsigelbėti. Netrukus pradėtos naujų atramų statybos. Tiltas kainavo – 1,2 mln. litų.

Antrojo pasaulinio karo metais tiltą sprogdino ir rusai, ir vokiečiai.

Sovietmečiu tiltą imtasi atstatyti. Perdanga įrengta ant senų, šiek tiek perdarytų atramų. Statybos tęsėsi dešimt metų, todėl istorijos šaltiniai nesutaria, kada tiksliai jos buvo baigtos ir tiltas pradėtas eksploatuoti. Dažniausiai minima pabaigtuvių data – 1957 m. Nuo to laiko tiltas didesnio remonto nėra matęs.

Šaltinis: inžinierius Henrikas Adolfas Kebeikis