Niekas nežino, kas tyko apleisto Kauno VI forto teritorijoje. Joje dar nespėjo pasidarbuoti išminuotojai. Nepaisydamas grėsmės, meras Andrius Kupčinskas sumanė, kad VI fortą pavasarį gali sutvarkyti į talką sukviesti kauniečiai.
Merui sušlubavo atmintis
Vos sugrįžęs į mero postą A.Kupčinskas iškart prisiminė griūvantį VI fortą ir jau spėjo apie tai pasikalbėti su savo partijos bendražyge krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene. Nuspręsta kurti darbo grupę, kuri rūpintųsi Kauno tvirtovės reikalais ir karo technikos muziejaus steigimu savivaldybei priklausančiame forte. Keista, kad A.Kupčinskas per metus spėjo pamiršti pernai lapkritį tarybos pritarimu įsteigtą viešąją įstaigą „Kauno tvirtovės projektai“, kuriai ir buvo patikėti šie reikalai.
Dar pernai liepą A.Kupčinsko vadovaujamoje tarybos kolegijoje politikai sutarė, kad reikalinga tokia viešoji įstaiga, kuri užsiimtų Kauno tvirtovės kultūros paveldo objektų išsaugojimo, tvarkymo klausimais. Buvo nuspręsta, kad viešoji įstaiga kurs ir įgyvendins Kauno tvirtovės strategiją, pritrauks ES lėšų.
Buvo minimi sektini pavyzdžiai – savivaldybės ir vienuolijų įkurtos bendros viešosios įstaigos, besirūpinančios Šv.Jurgio bažnyčios ir Pažaislio vienuolyno sutvarkymu.
VšĮ „Kauno tvirtovės projektai“ vadovu paskirtas Vladimiras Orlovas. Jis jau ne vienus metus domisi Kauno tvirtove, jos istorija, dabartine būkle, o pastaraisiais metais po truputį prikelia naujam gyvenimui VII fortą.
Stebėtina, bet akivaizdu: savivaldybė su Krašto apsaugos ministerija nori vėl viską pradėti nuo nulio.
Patikėjo saviškiams
„Tos įstaigos valgyti neprašo, tegul sau gyvena. Galės veikti lygiagrečiai, čia niekas nesikerta“, – atšovė A.Kupčinskas, paklaustas, ar „Kauno tvirtovės projektai“ dalyvaus politikų planuojamuose procesuose.
Iš tiesų prieš metus įsteigta viešoji įstaiga savivaldybei atsiėjo itin pigiai – jai skirta 100 litų, o darbų atlikta išties nemažai.
Bet dabar formuojama nauja darbo grupė. Į ją bus įtraukti Turto, Teritorijų planavimo, Kultūros paveldo skyrių valdininkai. Grupei vadovaus mero paskirtas vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas. Jam talkininkaus konservatorė Gintarė Skaistė. „Jai įdomi ta karyba, tai manau, kad jie susitvarkys“, – aiškino meras.
Į šoną stumiama VšĮ „Kauno tvirtovės projektai“ savo iniciatyva atliko išlikusių vertingų savybių fotofiksaciją, išsiaiškino, ko reikia, kad būtų galima kreiptis į ES fondus dėl finansinės paramos, sudėliojo būtiniausių darbų sąrašą, nuo ko reikėtų pradėti forto tvarkymą. Užsiminus apie tai, A.Kupčinskas kiek pakeitė savo poziciją ir tikino, kad naujoji darbo grupė nėra nusistačiusi prieš viešąją įstaigą ir jos įdirbį.
Idėja nėra nauja
Apie Krašto apsaugos ministerijos norą kurti VI forte karo technikos ekspoziciją A.Kupčinskas kalba taip, lyg tai būtų visiškai nauja idėja.
Tačiau idėja – anaiptol ne novatoriška. Apie tai šnekėta jau ne vienus metus, tačiau prieš kelerius metus eksponatai iš Kauno buvo išgabenti į Vilnių, kur ministerija tokią ekspoziciją atidarė buvusiame kariniame Šiaurės miestelyje.
Dabar Kauno meras jau tikina, jog Šiaurės miestelio idėja nepasiteisino.
Skelbs masinę talką
Paklaustas, ar savivaldybei priklausančius VI forto statinius kas nors prižiūri ir saugo nuo vandalų, A.Kupčinskas tikino, kad sutartis yra. „Turto skyrius yra sudaręs laikinos nuomos sutartį. Ten dažasvydis veikia, jie mainais ir prižiūri“, – tikino meras.
Visgi forte nuolat degančios padangos, šiukšlės, dingstančios vertingos istorinės metalo konstrukcijos liudija, kad vandalai ten dažnesni svečiai nei saugotojai.
„Pavasarį paskelbsime talką, pakviesime kauniečius, gal ir J.Vitkaus inžinerinio bataliono kariai prisidės, ir aptvarkysime fortą kiek įmanoma, kad jis būtų prieinamas visuomenei“, – savo idėją atskleidė A.Kupčinskas.
Savivaldybės koridoriuose neoficialiai kalbama, kad artėjant rinkimams į Seimą panašios talkos taps itin populiarios, siekiant viešumo ir rinkėjų prielankumo.
Forte žmonėms pavojinga
Su VI forto būkle išsamiai susipažinęs V.Orlovas nustebo išgirdęs mero kalbas apie kauniečių talką VI forte.
„Aš nedrįsčiau į talką kviesti kauniečių, kol ten nepadirbėjo išminuotojai“, – apie tykančius pavojus perspėjo Kauno tvirtovės fortus gerai pažįstantis „Kauno tvirtovės projektų“ vadovas. Jis domėjosi dokumentais ir istoriniais faktais, liudijančiais apie ten galimai likusias pavojingas sprogstamąsias medžiagas.
Anot jo, forto teritorijoje daug nuo sovietmečio likusių stambiagabaričių atliekų, senų padangų, gruntas užterštas tepalais ir kitokiomis medžiagomis. Išsikeroję krūmai ir medžiai neleidžia atlikti reikalingų tyrimų. Dėl sovietmečiu užversto gynybinio griovio pažeista drenažo sistema, dėl to labai drėksta sienos, byra tinkas. Nepataisomą žalą fortui daro vagys ir vandalai.
Pasak V.Orlovo, kol nesuformuotas sklypas, neįmanoma kreiptis dėl finansavimo iš ES fondų. Norint teikti paraišką, reikalingi ir projektiniai apskaičiavimai, kuriais teks pagrįsti prašomą sumą.
Savivaldybėje niekam nerūpi?
„Turime padaryti namų darbus. Be savivaldybės pagalbos tai neįmanoma, tačiau ten nėra specialistų, kuriems tai rūpėtų. Kai paskutinį kartą kalbėjome apie sklypo suformavimą, tai tik girdėjau skundus, kad daug darbo ir kad valdininkai nieko nespėja“, – apgailestavo ne vieno kabineto slenkstį daug kartų mynęs V.Orlovas.
Jis kaip viešosios įstaigos vadovas taip pat negalėjo atlikti kai kurių svarbių darbų, nes savivaldybė nesuteikė jam įgaliojimų rūpintis savivaldybei priklausančiu turtu –VI forto statiniais, nors tokiu tikslu ir buvo įsteigta viešoji įstaiga.
Aplinkos apsaugos ir Kultūros paveldo skyriai jau buvo pažadėję pagelbėti išvežant stambiagabarites atliekas bei atliekant tam tikrus tyrimus, tačiau nežinia, ar pasikeitus politinei valiai užmojai neišgaruos.
V.Orlovo manymu ir apskaičiavimais, būtiniausius darbus galima atlikti per dvejus metus. Tam gali prireikti apie 400 tūkst. litų, nors skelbiant konkursus suma gali ir sumažėti. „Kauno tvirtovės projektų“ vadovas labiausiai apgailestauja, kad laikui bėgant tvirtovės būklė tik prastėja.
Fortų teritorijos – grėsminga zona
Viename Kauno fortų sprogimas nugriaudėjo prieš trejus metus. Jis sunkiai sužalojo mergaitę, su moksleivių ekskursija iš Vilniaus atvykusią į I Kauno fortą. Sužalotai trečiokei teko amputuoti koją. Per sprogimą nukentėjo dar du vaikai.
Pirmojo pasaulinio karo metais į Kauno tvirtovę nukrito per milijoną patrankų sviedinių. „Net neįsivaizduoju, kiek jų gali būti nesprogusių ir gulinčių po žeme“, – po dramatiško įvykio sakė Kauno fortų reikalus gerai išmanantis Vladimiras Valčiukas.
Naujausi komentarai