Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kauno stadionui parodys raudoną kortelę?
2009-02-07
Tadas Širvinskas
Reklamuojamas Lietuvos ir Prancūzijos futbolo rinktinių mačas Kaune gali neįvykti? S.Dariaus ir S.Girėno stadionas virtęs statybų aikštele.
Šalies valdžia dangai atnaujinti žadėjo skirti vos 1 mln. litų, kurio būtų užtekę tik senajai dangai nuimti.
Virš varžybų pakibo grėsmė
S.Dariaus ir S.Girėno stadione nebeliko senosios bėgimo dangos, išlietas asfaltas. Artimiausiu metu nauja danga nebus klojama, nes to daryti neleidžia oro sąlygos. Sporto centro vadovas Vytas Snarskis pripažino, kad iki kovo pabaigos šie darbai nebus atlikti. Geriausiu atveju bus spėta suremontuoti vieną tribūną.
"Nauja danga bus vandeniui nepralaidi. Ilgiau tarnaus", – rodydamas nuveiktus darbus pasakojo S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius V.Snarskis. Pagal Kauno savivaldybės sudarytą grafiką šie darbai atliekami dėl vasarą vyksiančio Europos lengvosios atletikos čempionato, kuriame varžysis sportininkai iki 23 metų.
O kaip bus su artėjančiomis futbolo rungtynėmis tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių? Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius pripažino, kad situacija sudėtinga. Jis neatmeta galimybės, kad iš Kauno šias rungtynes gali tekti perkelti į mažesnius Vilniaus ar Marijampolės stadionus.
"Jeigu nesugalvosime, kaip uždengti statybų duobes ir bėgimo takus, nežinau, ką reikės daryti. Kyla pavojus, kad futbolininkai gali susižaloti, todėl Kaune rungtynės negalėtų įvykti", – sakė jis.
Pavojaus signalas dar vasarą
"Kauno diena" dar praėjusių metų vasarą rašė, kad Lietuva gali patirti didelę gėdą, nes S.Dariaus ir S.Girėno stadione šių metų liepą gali neįvykti Europos jaunimo iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatas. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija nebūtų leidusi rengti tokio masto varžybų ant susidėvėjusios stadiono dangos, o šalies valdžia jai atnaujinti žadėjo skirti vos 1 mln. litų, kurio būtų užtekę tik senajai dangai nuimti. Kauno miesto biudžete milijoninių sumų stadionui nebuvo numatyta.
Po ilgai trukusių diskusijų Kūno kultūros ir sporto departamentas surado reikiamą pinigų sumą. Numatyta skirti 2,76 mln. litų. Už gautą milijoną vėliau, nei planuota, pradėti bėgimo takų, šuoliaduobių ir tribūnų tvarkymo darbai.
Dangai – 2 mln. litų
Kauno stadione danga keista prieš 12 metų. Tuo metu jai suteiktas 10 metų galiojęs sertifikatas. Prieš 2005 m. vykusį Europos lengvosios atletikos jaunimo čempionatą pakeistas tik viršutinis dangos sluoksnis. Vizualiai jis vis dar neblogai atrodė, tačiau kai kuriose vietose jau buvo atšokęs ir nutrintas.
Tiesiant naują dangą, reikėjo nulupti senąją, nuskusti šiek tiek kieto pagrindo, po to išlieti naują asfalto arba betono sluoksnį, ant kurio gultų naujos amortizacinė ir viršutinė dangos. Šie darbai kainuoja daugiau nei 2 mln. litų.
Ant galvos nebelašės
Šiuo metu darbininkai įrengia naujas šuoliaduobes. Jos atitraukiamos toliau nuo stadiono kraštuose esančių gilių griovių. Būta atvejų, kai į juos įkrito ir susižeidė šuolius atlikę sportininkai. Šalia naujų šuoliaduobių bus įrengti specialūs keičiami šepečiai. Dėl to smėlis neišsinešios ant bėgimo takų.
Planuota, kad iki čempionato darbininkai atnaujins dalį tribūnų. Vėliau nuspręsta, kad šiuos darbus reikia paskubinti, nes kovo pabaigoje šiame stadione Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos varžybose susitiks su Prancūzijos komanda.
Žiniasklaidai ir svarbiems asmenims skirtos vietos bus apsaugotos nuo stipraus vėjo. Įrengus stogelį, lyjant nebelašės ant galvų.
Suvažiuos tūkstančiai svečių
V.Snarskis sakė, jog ne pirmą kartą kreipėsi į miesto valdžią, kad biudžete būtų numatyta lėšų viso stadiono rekonstrukcijai. Centro direktorius nesitiki, kad jo prašymas bus patenkintas.
Savivaldybės administracijos direktorius Vygintas Gudėnas teigė, kad galvojama iš privatizacijos fondo skirti pinigų rekonstrukcijos techniniam projektui parengti, bet fondas pastaruoju metu tuščias.
Spėjama, kad kapitaliniam stadiono atnaujinimui prireiktų pusšimčio milijono litų.
Tokių sumų nei Kauno, nei šalies biudžete per artimiausius metus greičiausiai nebus numatyta. Todėl Lietuva prieš užsienio sportininkus ir sporto aistruolius dėl apgailėtinos sporto bazės raudonuos dar ilgai. Vilniuje nenumarintas, bet sustojęs nacionalinio stadiono projektas.
Į liepos mėnesį Kaune vyksiantį Europos jaunimo iki 23 metų lengvosios atletikos čempionatą turi atvykti keli tūkstančiai dalyvių ir darbuotojų iš užsienio. Mažiausiai kelias valandas per dieną jį tiesiogiai transliuos įvairių šalių televizijos. Varžybos įtrauktos į Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo renginių programą.
Liutauras Varanavičius
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas
Nacionalinė futbolo rinktinė žaidžia Kaune tik todėl, kad neturime kito pasirinkimo. Nėra Lietuvoje daugiau kur žaisti. Matyt, tai žinodama Kauno savivaldybė nieko ir nedaro. Šiuo metu Vilniaus nacionaliniam stadionui skirta tik 19 mln. litų. Už tokius pinigus stadiono niekas nepastatys ir neaišku, kada jis gali būti pastatytas. Labai realu, kad Kaune dėl prastos stadiono būklės gali būti uždrausta žaisti tarptautines rungtynes. Galbūt nebus leidžiama žaisti kovo mėnesį su Prancūzijos komanda, jei iki to laiko nebus sutvarkyti dabar čia išrausti grioviai šuoliaduobėms ir danga. Reikės žaisti Vilniaus "Vėtros" arba Marijampolės stadionuose, bet ten telpa kur kas mažiau žmonių nei Kaune.
Stadiono istorija
1921 m. Kauno miesto savivaldybė išnuomojo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklypą (apie 3,5 ha), kuriame buvo įrengta futbolo aikštė su bėgimo takais. Pirmasis sporto bazės kūrėjas buvo Steponas Darius.
1935 m. pradėtas statyti nestandartinių matmenų valstybinis stadionas, kuris po metų pakvietė sportininkus išbandyti jėgas. Pirmąsias rungtynes didžiojoje aikštėje žaidė Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinės. Laimėjo Lietuva 2:0.
1938 m. liepą stadione vyko pirmoji Tautinė olimpiada. Atidarymo iškilmėse dalyvavo 10 tūkst. žmonių, susirinko 2 tūkst. sportininkų iš viso pasaulio.
1969 m. rudenį prasidėjo stadiono rekonstrukcijos darbai. Dėl iškilusių didelių sunkumų tik 1979 m. rugpjūtį vietoj nedidelių medinių tribūnų iškilo gelžbetoninės, puslankiu juosiančios žaliąją veją, tribūnos, kuriose įrengta 12 tūkst. sėdimų vietų. Stadiono takai sutrumpinti iki standartinio ilgio.
Nuo 1983 m. naujai perstatytas stadionas su sporto hale sudarė vieną ansamblį, kuris 1993 m. pavadintas S.Dariaus ir S.Girėno sporto centru. Jame vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventė, Baltijos jūros šalių sporto žaidynės, Europos lengvosios atletikos pirmenybės, Pabaltijo lengvosios atletikos varžybos, buvo sutiktas ir laimino tautą Šventasis Tėvas Jonas Paulius II.
1998 m. stadione atlikta bėgimo takų, sektorių rekonstrukcija, paklota nauja moderniausia danga, įsigyta matavimo aparatūra bei prietaisai, sumontuotos ir perdažytos tribūnos. Pagal UEFA reikalavimus stadione sudėtos plastikinės kėdės.
2005 m. stadione vyko 18-asis Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas.
