Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kauno piliavietei – šeši nauji scenarijai
2011-11-19
Vereta Rupeikaitė
Kauno piliavietės ir ją supančių teritorijų sutvarkymo konkurso dalyvių fantazija: vieni siūlo naujus statinius kišti po žeme, kiti siūlo, kad ant pilies pamatų iškiltų nauji statiniai.
Fosą užlietų vandeniu
Beveik visuose darbuose autoriai siūlo pilies kieme, iki menamų gynybinių sienų ribų, formuoti grįstą aikštę, kurioje galėtų vykti įvairūs renginiai. Kai kurie autoriai čia mato galimybę įrengti ir amfiteatrą.
Projekte, pavadintame „Santakos žiedas“ iliustruojama, kad po grįsta aikšte galėtų būti įrengtos saugyklos, aptarnavimo patalpos, biblioteka, knygynas, kavinė su atsiveriančiu vaizdu į Nerį.
Dviejuose kituose projektuose numatyta galimybė pagilinti gynybinį griovį – fosą, kad per pavasarinį potvynį vanduo, kaip kadaise, apsuptų pilį. Dalis autorių netoli piliavietės įsivaizduoja prieplauką nedideliems laivams.
Ne viename projekte siūloma įrengti ekspozicines patalpas kol kas neišnaudojamose bastėjos erdvėse. Vieni siūlo patalpas sukurti po mūrą saugančiu stogu, kiti – bastėjos pusrūsyje. Atstatytame pilies bokšte vieni regi ekspozicijų, informacinio centro erdves, o kai kas į vidų įleistų ir kavinę.
Darbe, pavadintame „Galerija“, siūloma gynybinės sienos likučius paaukštinti pastatant ažūrinę sieną. Virš jos būtų įrengtas apžvalgos takas, atveriantis panoramas į Santakos parką ir Senamiestį.
Pilį iš dalies atstatytų
Bene labiausiai į esamą pilies architektūrą ir Santakos funkciją kėsinasi projekto „Neužstok-praleisk“ autoriai. Jų nuomone, ant esamų pamatų reikėtų pilį atkurti. Trijų lygių gynybinėse pilies sienose būtų įrengtos uždaros ekspozicijų salės.
Be to, šie architektai monumentalia, ore pakibusia linija formuoja pilies kontūrą – „sieną“. Kaip matyti iliustracijose, tamsiu paros laiku, pritaikant šiuolaikines technologijas, pilis įgautų dar kitokį tūrį ir naują šviečiantį įvaizdį.
Darbo „+ Pilis“ kūrėjai mano, kad ant išlikusių pilies pamatų galima būtų atkurti pilies tūrį. Dabartinėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp įsivaizduojamų kongresų rūmų ir pilies, jie įkurdintų turgaus aikštę su vieno aukšto stacionariu paviljonu.
Santaka – reikšmingesnė
Priešingai nei daugelis konkurentų mąsto projekto „Kryžė“ autoriai. Jų darbą galima būtų vadinti ne tik architektūriniu, bet ir filosofiniu. Remdamiesi faktu, kad Nemuno ir Neries upių santaka yra maždaug 20 kartų senesnė nei Kauno pilis, jie teigia, kad pilis negali būti tikras miesto simbolis.
Svarbiausia miesto dalis, pasak jų, yra būtent santaka, tik reikia magneto, kuris trauktų žmones. Tuo simboliu esą galėtų tapti „kryžė“ – tai tarsi moteriškos lyties kryžius, kuris yra dvasingas, švelnus kaip moteris.
Šio darbo autoriai siūlo visą tariamos piliavietės teritoriją padengti juodai – kaip nežinomybę. Šią zoną jie pavadino „Istorijos šešėliu“. Juodoje dangoje, sukurtoje iš juodo smėlio, juodų akmenų, juodo medžio – būtų organizuojama miestiečių veikla.
Projekto „Pilies iliuzija“ sumanytojai menamų gynybinių sienų kontūre siūlo dieną rodyti ekspoziciją po stiklu, o naktį – holografinį pilies vaizdą. Be to, autoriai numatę papildomas poilsio zonas – pontonines terasas virš upės vandens, taip pat iškilų apžvalgos taką.
Gali apžiūrėti visi
Konkurso darbai eksponuojami Architektų namuose Vilniaus gatvėje. Juos apžiūrėti gali visi norintieji. Nuomonę apie darbus bus galima pareikšti lapkričio 24 d. 13 val. Ryšių istorijos muziejuje vyksiančiame viešame svarstyme. Architektų namuose darbai kabės iki gruodžio 16 d.
Paskelbus šį konkursą, architektai turėjo mažiau nei mėnesį parengti piliavietės ir gretimų teritorijų sutvarkymo architektūrinį-urbanistinį projektą, sukurti ilgalaikę teritorijos panaudojimo viziją. Beveik tuo pat metu buvo paskelbtas ir kitas konkursas, siūlantis patraukliai pertvarkyti Steigiamojo Seimo aikštę ir įamžinti joje kunigo, sukilėlių vado Antano Mackevičiaus atminimą.
Dalis architektų ir skulptorių visuomenės pasipiktino, kad du svarbūs konkursai vyksta lygiagrečiai, todėl ragino juos stabdyti. Esą skuboti konkursiniai projektai negalės užtikrinti architektūrinės sprendinių kokybės.
Po kurio laiko Steigiamojo Seimo aikštės sutvarkymo konkurso darbų pateikimo terminas pratęstas iki gruodžio 1 d., o piliavietės konkurso sąlygos liko tos pačios. Iki nustatytos lapkričio 17 d. 15 val. pateikti šeši darbai. Jų autoriai paaiškės lapkričio 30-ąją – komisijai išrinkus nugalėtojus ir atplėšus slaptus vokus.
„Darbų nedaug, bet pakankamai, kaip ir tikėjomės“, – komentavo konkursą organizuojančios viešosios įstaigos „Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba“ (KAUET)direktorė Jūratė Merkevičienė.
KAUET narys Gintaras Balčytis:
Pratęsus vieno iš konkursų darbų pridavimo laiką, manau, išties atsirado daugiau galimybių pagalvoti apie problemą, tai gerai. Aš pats nė viename iš dabar vykstančių dviejų konkursų nedalyvauju.
KAUET narys Rimvydas Palys:
Steigiamojo Seimo aikštė dabar yra sugadinta apvaliu posūkiu transportui – jos kampas nuskeltas. Kol tikrasis aikštės kontūras neatkurtas, nėra ko kalbėti apie aikštės tvarkymą. Čia dunda transportas, dūmų debesys, kokia čia aikštė? Tai likęs laisvas plotas be funkcijos, be istorijos. Dešimtmečiais neišsprendžiame transporto schemos Kauno senamiestyje, ji dabar yra ydinga. Ko gero, reikia tunelio po Ąžuolų kalnu, naujo tilto. Kol to nėra, visai nepritariu šiam konkursui. Piliavietė taip pat glaudžiai susijusi su transportu. Pro kur važiuos mašinos, kurs sustos viešasis transportas? Esmė yra neišspręsta, todėl man visai nesinori ir į šį konkursą kištis, nes daroma paviršutiniškai.
